- Fredrikas Nielsenas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano kalba, kuri yra atpažįstama, priklausanti man. Kūryboje menininkui svarbu atskleisti savo asmenybę, nes jis pasakoja autentišką istoriją.
Kai buvau mažas, su šeima gyvenome mažame, vos 2 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje Švedijoje. Tačiau mano tėtis gavo darbą Stokholme, kai aš buvau dešimties, ir mes persikraustėme. Sostinėje susikūriau naują gyvenimą, bet visą laiką ilgėjausi to mažo, pasaką primenančio miestelio. Mano istorija sukūrė mane tokį, koks esu dabar. Noriu būti laisvas, o menas yra mano laisvės forma. Per ją galiu atkurti to mažo berniuko namų ilgesio jausmą. Naudodamas ženklus, simbolius iš praeities, galiu atsiminti istoriją ir ją papasakoti. Būdamas mažas turėjau nedidelę kartoninę dėžutę nuo batų, kurioje laikiau laiškus, kuriuose rašydavau apie tai, kad noriu sugrįžti į tą mažą, saugų miestelį. Dabar šią slaptų troškimų dėžutę galiu atlieti iš bronzos ir sugrąžinti svajonę tam mažam berniukui, kuriuo buvau. Tai mano prisiminimai, mano šeimos istorija.
Gyvenimas eina, mes nejaučiame, kaip senstame, tai išduoda tik mūsų gimimo dienos. Todėl 2006-aisiais pradėjau filmuoti save, sėdintį mašinoje kasdienių ar ilgesnių kelionių metu. Pasinaudojęs šia medžiaga, sukūriau keturių valandų trukmės videofilmą, kuriame chronologiškai sudėlioti kadrai, kuriuose matau, kaip keičiuosi ne tik išroriškai, bet ir vidumi. Žiūrėdamas jį, stebiu save iš kitos perspektyvos ir primenu sau mėgautis tuo, ką turiu.
Instaliacijos yra kuriamos iš anksčiau sukurtų objektų, panaudojant juos dar kartą, todėl nauji kūriniai susideda iš detalių, atėjusių iš skirtingų laikų. Manau, kad pastarąjį pusę amžiaus menininkams tai tapo labai svarbu. Nes tai patvirtinimas sau, kad kai kurie objektai yra svarbūs mano istorijai.
Kūrybiniame procese negalvoju, ar mano darbas bus gražus, mąstau apie prasmes, kurias juo sukursiu, vaizdus, kuriuos jis įgalins pamatyti.
Instaliaciją "+46708420971", eksponuojamą stiklo meno festivalio "Vitrum Balticum" parodoje "Naujos istorijos" sudaro stiklinis neoninis užrašas, bronzinė magnetofono atlieja, akmeninis objektas ir užrašais išmarginta siena. Man svarbu, kad magnetofonas, kaip objektas, atsikartoja kiekvienoje mano, nuo 2005-ųjų kuriamoje, instaliacijoje. Šis daiktas priklauso man, aš leidžiu per jį įvairiausią muziką, kurią mėgstu, kol dirbu su savo kūriniais. Rožiniais užrašais margintoje sienoje – mano telefono numeris. Jis tikras. Akmeninio objekto nugarinėje pusėje taip pat iškaltas mano telefono numeris. Kai apžvelgiu savo kūrybą, rodosi, kad tiesiog kuriu dalykus, darau tai, ką darau, tačiau, jei pažvelgiu į ją iš šalies, tarsi kuratorius, suvokiu, jog perkuriu esamus objektus, sukurdamas naujas prasmes, naujus ženklus, nes perkurti jie tampa kažkuo kitu. Savo asmeninį telefono numerį jau dešimtį metų naudoju kaip meninį elementą, kurį užrašau ant skirtingų medžiagų: akmens, sienos, pelenų ir t.t. Kai galvojame apie meną, pirmiausia susimąstome, kad tai turėtų būti kažkas labai gražaus. Tačiau man menas yra bet kokia idėja. Todėl telefono numeris tapo mano kūrinių pagrindu, pažyminčiu, jog ekspozicinis laukas yra mano erdvė. Užrašydamas jį ant grindų ar sienų, tarsi sukuriu sau saugią vietą, namus. Daugelyje galerijų kūriniai yra eksponuojami tvarkingai sustatyti erdvėje, paliekant plotą vaikščioti aplink juos, atsitraukti ar priartėti. Tačiau rašydamas savo telefono numerį vis skirtingose šalyse, miestuose esančiose galerijose, aš geriau pažįstu erdvę, kurioje pristatau savo kūrybą. Ji tampa sava. Tai dalis istorijos, įrodymas, kad čia buvau aš.
Į meną galima ateiti pasižiūrėti, nesuprasti nieko ir pasidžiaugti. Jei jūs kalbate apie politiką, ekologiją ir pan., privalote kažką pasakyti, kažką teigti, o menas yra tai, kas esame mes. Juo pasakojame istorijas. Kūriniuose žmonės gali atrasti, suprasti save ir tam nereikia žodžių. Menas nebūtinai turi turėti funkciją: kažkam padėti, išspręsti problemas ir t.t. Jis gali priversti pasijausti nepatogiai, nes menas yra laisvas.
Todėl kūrinio estetika yra antraeilis dalykas. Kūrybiniame procese negalvoju, ar mano darbas bus gražus, mąstau apie prasmes, kurias juo sukursiu, vaizdus, kuriuos jis įgalins pamatyti. Kūryboje turiu laisvę išreikšti save, improvizuoti. Tačiau ji nėra paremta eksperimentavimu. Ji remiasi praktika. Dabar aš suprantu savo ribas, medžiagos ribas ir numanau, kas iš to bus. Prie šio suvokimo mane atvedė ilgos praktikos valandos ir klaidos. Aš žinau, kur aš einu, bet kartu esu atviras naujoms patirtims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...