Smurtas prieš moteris: talismanais tapo marškiniai

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27) atidaryta jungtinė menininkių iš Lietuvos ir Turkijos paroda „Išsižadant baimės ir nevilties. Marškiniai-talismanai”.

Parodos ekspozicija turi priešistorę, kai bendra Lietuvos ir Turkijos menininkių komanda, siekdama atkreipti dėmesį į visuotinio smurto prieš moteris problemą, pakvietė kuo daugiau moterų paremti viena kitą bent simboliniu veiksmu – padovanoti savo senus nebereikalingus baltus marškinius ar palaidinę.

Iš viso projekte dalyvavo šešiasdešimt penkios moterys iš Izmiro, Stambulo, Antalijos, Hatay regionų Turkijoje, Esseno Vokietijoje, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų Lietuvoje. Surinkti marškinėliai buvo sukarpyti ir persiūti į simbolinius apsauginius marškinius.

Ekspoziciją sudaro dvidešimt vienas tekstilės meno kūrinys: kiekvienas iš jų pasakoja vis kitą istoriją. Jie išmarginti turkų ir lietuvių liaudies dainų, raudų ištraukomis, maldomis, pagalbos šauksmą ir skausmą reiškiančiais žodžiais, taip pat naudojami smurto prieš moteris statistikos duomenys.

Dar iki Islamo paplitimo Anatolijos regione, Turkų senojoje kultūroje, apsauginiai marškiniai-talismanai užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Juos vilkintis asmuo apsisaugodavo nuo ligų, priešų ar nelaimių, o sergantįjį aprengus tokiais marškiniais tikėtasi greito išgijimo. Nors šiandien ši tradicija išnykusi, muziejuose galima išvysti ne vieną marškinių-talismanų pavyzdį, kadaise dėvėtą tiek vyrų, tiek moterų.

Kad marškiniai įgytų magiškų galių, jie buvo siuvami pagal griežtas taisykles. Pirmiausiai iš tam tikro audinio – dažniausiai iš baltos medvilnės – sukerpami marškiniai, vėliau išmarginami maldos žodžiais, papuošiami magiškais simboliais ir tik tada susiuvami į vientisą rūbą. Maldos žodžiai, ištraukos iš Korano, eilėraščiai, užkalbėjimai ir pan., buvo komponuojami į kvadratus, trikampius ar kitas geometrines figūras.

Kaip atkreipa dėmesį parodos iniciatorės, Elvan Özkavruk Adanır ir Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz, beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė patiria fizinį ir/arba seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai – 62 milijonai moterų. Remiantis apklausomis, net 67 proc. nuskriaustųjų apie smurtavimo atvejus nepranešė policijai ar kitai organizacijai. 

Šioje parodoje eksponuojami tekstilės darbai sukurti ne tik simboliškai apsaugoti moterį, bet ir dar kartą atkreipti dėmesį į kraupius smurto atvejus, šokiruojančius statistikos duomenis, kurie kiekvienai kenčiančiai moteriai toli gražu nėra tiesiog skaičiai, bet asmeniškai išgyvenamas skausmas ir bejėgiškumas.