Smėlėto Izraelio pėdsakai Kaune

Nuolat į "Kaunas Jazz" užsukanti lietuviškų šaknų turinti Izraelio ambasadorės pavaduotoja Ksenia Kobiakov tvirtina, kad Kaunas – jos vaikystės prisiminimų miestas, apie kurį dar būdama maža susidarė įspūdį iš mamos pasakojimų. Daug kalbų mokanti diplomatė šiuo metu reziduoja Rygoje, kur įsikūrusi Izraelio ambasada Lietuvai ir Latvijai.

– Atstovaujate Izraeliui, dirbate Rygoje, kelintą kartą lankotės Kaune?

– Čia jau ne pirmasis mano vizitas – jūsų miestą lankau jau trečią kartą per devynis savo misijos  Baltijos šalyse mėnesius . Be Vilniaus, kur viešėdavau gerokai dažniau, Kaunas tikrai yra pirmoje vietoje pagal apsilankymų skaičių.

Prieš pradėdama savo diplomatinę karjerą, tikrai žinojau tokią šalį kaip Lietuva – esu buvusi čia ir anksčiau. Mano protėviai iš mamos pusės kilę iš Vilniaus, mama pabaigė Vilniaus universitetą ir labai myli Kauną, kuriame lankėsi daugybę kartų.

Kai buvau mažesnė, ji man labai daug pasakodavo apie šį miestą – mūsų namuose buvo knygutė apie M.K.Čiurlionį ir jo tapybą. Joje buvo nedideli paveikslėliai, o kai pirmą kartą aplankiau M.K.Čiurlionio dailės muziejų Kaune, tai man buvo tarsi sugrįžimas į vaikystės prisiminus.

– Šį kartą į atvykote ir kitu tikslu?

– Į Kauną atvežėme žymaus Izraelio karo fotografo Zivo Koreno nuotraukų parodą. 2006 m. jis pasaulinės fotografų organizacijos buvo paskelbtas vienu iš 200 geriausių fotografų pasaulyje per pastaruosius 45 metus.

Serija "Tel Aviv moments", eksponuojama Kaune, pasakoja  ne apie karštus taškus pasaulyje, bet apie Tel Avivą – nuolat judantį, jauną miestą. Viską galima pamatyti šioje parodoje.
– Kaunas, lietuviai ir žydų kultūra turėjo ilgą bendrą istoriją. Kokie saitai dabar sieja šias dvi tautas?

– Be abejo, stipriausias ryšys jaučiamas kultūrinių ir ekonominių santykių srityje. Matau, kad turite "Kaunas Jazz" kalendorių – šiame festivalyje kasmet groja bent po vieną žymią Izraelio grupę, o aš, jei tik turiu galimybę, festivalyje  stengiuosi visada apsilankyti.

Savo šokėjus siunčiame ir į Kaune vykstančius modernaus šokio festivalius. Šiais metais Kaune pasirodys ir Izraelio vieno aktoriaus teatras, tikimės pristatyti savo kūrybą Tarptautiniame Kauno kino festivalyje ir kitoje Kauno bienalėje.

Be abejo, labai daug Kauno menininkų su mūsų ambasados palaikymu išvažiuoja į Izraelį pristatyti savo kūrybos įvairiose parodose, festivaliuose. Čia taip pat užsimezga daug kultūrinių pažinčių.

– Praėjusiais metais iš Vilniaus startavo pirmasis tiesioginis skrydis į Tel Avivą. Išvardykite bent kelias vietas, kurias rekomenduotumėte aplankyti lietuviams Izraelyje.

– Sunku atsakyti į šį klausimą, nes Izraelis labai skirtingas ir gyvas, jame pilna turistinių, istorinių ir archeologinių vietovių.

Pirmiausia, be abejo, reikėtų aplankyti Jeruzalę, ypač jei esate tikintis – tada kiekvienas žingsnis šiame mieste jums bus itin svarbus. Getsemanės sodą, Dievo Motinos Kapo bažnyčią ir, be abejo, "Yad Vashem" muziejų.

Nuvažiuokite prie paties žemiausio taško žemėje – Negyvosios jūros. Tai unikali vieta su unikalia gamta – tarsi milžiniška natūrali gamtos SPA. Ją rekomenduočiau turistams, kurie nori pataisyti sveikatą.

Reikėtų nukeliauti iki Tel Avivo – miesto, kuris visada juda. Su fotografo Zivo Koreno paroda Kaune norime Baltijos šalims ir pristatyti šį miestą. O šio pristatymo svarbiausias akcentas bus Rygoje, kuri šiais metais tapo Europos kultūros sostine – jos centre esančiame paplūdimyje bus atkurtas Tel Avivo paplūdimys.

Jei žmonės dar neapsisprendę, ar važiuoti į Tel Avivą, galės apsilankyti Rygoje, o pamatę, kaip viskas ten šaunu, jau neatsispirs ir šio Izraelio miesto traukai (juokiasi). Rygoje įkurtame paplūdimyje vyks koncertai, diskotekos, meno, kultūros renginiai, madų šou.

Be abejo, Izraelyje privalu užsukti į šalies šiaurinius regionus – Kineretą. Čia Bibliją galima naudoti kaip turistinį atlasą – eiti ir skaityti ją. Netikintiems žmonėms šalies šiaurė bus įdomi gamta, slidinėjimo kurortais.

Itin įdomi, tačiau mažai žinoma vietovė – Makhtesh Ramon, arba Ramono krateris. Jo ilgis – apie 40 km, o gylis – 500 m. Tokių unikalių kraterių Žemėje yra penki, o Izraelyje iš jų yra ne trys.

Marse, žinoma, nebuvau, tačiau stovint šiame krateryje jausmas būtent toks, tarsi  stovėtum Marso paviršiuje.