Šiuolaikinį meną pristato fotografijos subtilybėmis

Šiuolaikinio meno erdvė POST galerija pristato parodas, reprezentuojančias platų meno lauko horizontą – nuo skulptūros iki garso meno ir instaliacinių projektų. Ne išimtis ir paroda "Pinhole/Camera obscura # 2", nagrinėjanti fotografijos techniką ir jos subtilybes.

Sena virsta nauja

Techninė revoliucija fotografijoje prasidėjo praėjusio amžiaus maždaug dešimtajame dešimtmetyje sulig kompaktinių fotoaparatų išradimu, kuris pamažu persismelkė į kasdienio žmogaus gyvenimą – tokį aparatą galėjo įsigyti ir juo naudotis kone kiekvienas. Lietuvoje šie lengvai gaminami spalvoti kadrai meninėje fotografijoje neišpopuliarėja. Vėliau, atsiradus skaitmeniniams fotoaparatams, Lietuvoje – kaip ir visame pasaulyje – analoginė fotografija palaipsniui nyksta. Dar daugiau: nuotraukos tampa nebepatikimos ir laikinos, nes jas galima perdaryti, perduoti ir pamiršti. Kitaip tariant, susiduriame su visapusišku vaizdo nuvertėjimu.

Fotografija yra greita, akimirksniu atsirandanti ir pradingstanti vaizdų jūroje. Tokiame laike tarsi atsvara tampa fotomenininkai, pasirinkę analoginį procesą ir senąsias fotografijos technikas. Taip akcentuojamas asmeninis autoriaus santykis su kūriniu, t.y. rankų darbas, meno kūrinio unikalumas ir galbūt menininko įprasminimo klausimas (ar kiekvienas yra fotografas, jei fotografuoja?). Tad POST galerijoje vykstančioje parodoje galima stoti į akistatą su ta kita fotografija, tokia svetima šiandien.

Reikėtų pradėti nuo to, kad paroda organizuojama antrą kartą: 2012 m. dar veikusioje Kauno "Fluxus" ministerijoje "Pinhle/Camera obscura" debiutavo kaip parodų ciklo "Opusai" dalis, kurioje buvo pristatyti 20 lietuvių autorių iš penkių Lietuvos miestų. Šįkart parodos kuratoriai Andrius Pukis ir Giedrius Petrauskas POST galerijos ekspozicinėse erdvėse analoginę fotografija atsiskleidžia per skirtingus autorių kurtus pinhole fotografijos ciklus.

Mėgavimasis lėtumu

Visi norintys pamatyti parodą iš pradžių priversti praeiti camera obscura vidurius, t.y. tamsų kambarį, kuriame pro skylutę praėję spinduliai priešais esančioje sienoje kuria apverstą miesto vaizdą. Taip žiūrovas, ar nori jis to, ar ne, tiesiogine žodžio prasme susipažįsta su senąja fotografija iš vidaus ir tik tuomet patenka į salę, kurioje iš tiesų kabo darbai.

Kaip sakė A. Pukis, čia eksponuojami autoriai pasirinkti norint atskleisti nevienalytę Lietuvos analoginės fotografijos tėkmę: fotografų nesieja nei amžius – tai įvairių kartų atstovai, nei fotografinis įdirbis.

Pirmojo Mindaugo Česlikausko darbai atkreipia dėmesį dėl pačios darbų ekspozicijos: kiekvienas užsilenkusiais šonais stačiakampis lapelis prikaltas prie sienos vinimi vienas šalia kito, sudarant tarsi padidintą nuotraukos formatą. Autorius, naudodamas savo gamybos kamerą, iš viršaus fiksuoja savo kambarį vis kitomis akimirkomis: keičiantis apšvietimui, paklotai ar nepaklotai lovai, atsirandant ir dingstant dviračiui ir t.t. Sakytumėte, labai maži ir neverti fiksuoti pokyčiai, bet ar ne iš tų, taip sunkiai pastebimų kasdienių dalykėlių, susideda jei ne visa, tai didesnė dalis mūsų gyvenimo?

Žvelgiant į kūrinius, kaip priešpriešą dabartinėms nuotraukoms, susidaro įspūdis, kad tokia pasirinkta jų išdėstymo forma, nebematoma šiandien, oponuoja "gražiems" vaizdams, kurių taip apstu kiekviename žingsnyje.

Netobulybės tobulumas

Panašiai kalba ir Vadimas Šamkovas, savo natiurmortiškais kūriniais, rodos, fiksuodamas tylą. Atrodo, apie netobulą gyvenimą kalba ir Giedrius Petrauskas: pro nuotraukos įtrūkimus ir patamsėjimus galima įžvelgti stovintį žmogų prie upės. Netvarkingai iškirpta nuotraukos forma, apsilupę kampai primena negrabiai atliktus darbščiųjų rankų būrelio darbus – tai, kas estetizuotoje dabartyje iš tiesų šokiruoja. Kartu atrodo, kad autorius siekia atidengti tą tikrumą ir ne tik fotografijos, bet kaip ir M. Česlikausko atveju, oponuojant šiandienius "tobulo gyvenimo" vaizdus.

Fotografė Inga Dinga, nagrinėjanti moteriškų aktų temas, renkasi tradiciškesnį, estetišką vaizdą. Žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, atrodo, jog autorei svarbi intymumo akimirka ir ne vien dėl paties akto žanro, kiek dėl pasirinktos technologijos medžiagiškumo: nuogus moterų kūnus fotografė liečia ryškindama vaizdus. Be to, naudojant senąsias technologijas, įamžinti pasirinktą vaizdą užtrunka kur kas ilgiau nei fiksuojant skaitmeniniu fotoaparatu – kad ir ką kalbėtume apie tai, kad nuotraukas galima pamatyti tik po kurio laiko – vadinasi, nuogus moterų kūnus stebėta taip pat atidžiau.

Vaizdo alchemija

Arūnas Kulikauskas ir Gintautas Trimakas analoginėje fotografijoje atranda dar kažką kitą. Pirmasis autorius, naudodamas soliografijos metodą, piešia saule ir mėnuliu – menininkas palieka fotografinę dėželę kuriam laikui (autoriaus pasirinkimu) ir išryškinęs leidžia mums pamatyti saulės arba mėnulio raštus (trajektorijas).

Visiškai kitoks iš visų parodos (ir pirmos ir antros) autorių yra Gintautas Trimakas, konceptualiosios fotografijos atstovas. Pasitelkęs senus archyvinius popierius autorius lyg alchemikas žaidžia spalvomis, mums palikdamas tik lakštą, tarsi dokumentą to, kas įvyko.

Iš kitos pusės, nuotraukos prie juodos sienos pritvirtintos taip, jog šias galime ne tik liesti, bet ir visaip sukioti. G. Trimakas analoginę fotografiją parodo konceptualiai ir visiškai naujai, aprėpdamas ir šios medžiagiškumo, ir technikos temas.

Trumpai tariant, paroda "Pinhole/Camera obscura # 2" yra verta dėmesio net tokiu atveju, jei analoginio fotoaparato gyvenime į rankas nebuvai paėmęs. Čia lengvai gali atsidurti jo viduje arba vadinamąją mirties mediją pažinti visiškai naujai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“
    Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“

    Šeštadienį Kauno sporto halėje vyko tradicinės linksmybės, kasmet pritraukiančios minias liaudiškos muzikos mylėtojų. Varžytuvės „Grok, Jurgeli“ šiemet vyko jau 48 kartą. ...

    1
  • „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių
    „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių

    Legendiniai britų rokeriai „Queen“, net ir be grupės sielos Fredžio Merkurio Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykdė planą „maksimum“ – klausydami senųjų kūrinių lietuviai kartu ir dainavo, ir verkė. ...

    6
  • Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis
    Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis

    Tai iškart atpažįstamas Johannas Straussas, tik dar niekur negirdėtas, – taip apie naująją Kauno valstybinio muzikinio teatro premjerą "Kita Pelenės istorija" sako spektaklio muzikinis vadovas Virgilijus Visockis. ...

  • Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę
    Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę

    Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA) pradėjo veikti unikali paroda, leidžianti pajusti tarpukario kultūrinį šurmulį mieste. Senuosiuose skelbimuose galima atrasti ir kvietimų susipažinti, ir bandymų nuslėpti mokesčius. ...

  • Tai, kas neleis subyrėti Europai
    Tai, kas neleis subyrėti Europai

    Lapkričio 22–23 d. Kaune renkasi trylika Europos platformos "Magic Carpets" ("Stebuklingi kilimai") partnerių iš įvairių Senojo žemyno taškų. Kažin, ar verta stebėtis, kad šiai ES finansavimą užsitikrinu...

    2
  • Parodoje – melo dėsnių pasaulis
    Parodoje – melo dėsnių pasaulis

    Šiuolaikinio meno POST galerijoje veikia skulptoriaus Tomo Martišauskio instaliacijų paroda HABAS. Erdves užpildžiusi kompozicija kuria kelionę po iliuzijų ir melo dėsnių pasaulį. ...

  • Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune
    Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune

    Jau rytoj legendinės Kauno sporto halės stogą kilnos liaudiškos muzikos kapelos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Žemaitijos. Varžytuvėse „Grok Jurgeli 2017“ dėl taip aistringai geidžiamo nugalėtojos titulo rungs...

  • Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos
    Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos

    Šiųmetė Kauno bienalė savojo tikslo – tyrinėti, kokių paminklų kokiose erdvėse mums (ne)reikia – siekia subūrusi ne vien Lietuvos ir užsienio menininkus, bet ir moksleivius, kuriems parengtos specialios edukacinės programos. ...

    4
  • Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus
    Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus

    Ignas Stankus (1953–2013) dailininkas restauratorius, vienas svarbiausių restauratorių, naujam gyvenimui prikėlusių Pažaislio vienuolyną. Minint šio ypatingu kruopštumu pasižymėjusio dailininko mirties sukaktį, Kauno viešojo...

    2
  • Prancūzų ekspresionizmas: prisikelti peržengus ribas
    Prancūzų ekspresionizmas: prisikelti peržengus ribas

    Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje veikia unikali paroda "Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik". ...

    2
Daugiau straipsnių