Šimtai jausmų Lietuvai: simboliai ir interpretacijos

Demokratiška koncepcija

Kartu su VšĮ Gabrielės meno galerija dar 2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas kvietė kūrėjus sukurti darbus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Įvairių sričių menininkai raginti pateikti pasakojimą Lietuvai, kurį sudarytų individualūs vizualūs pasakojimai apie valstybingumą, savojo santykio su šalies istorija ir lietuviškąja tapatybe aspektai. Vėliau vyko darbų atranka, o vasario 16-ąją paroda atidaryta.

Parodoje eksponuojamuose kūriniuose yra plėtojama Lietuvos istorijos, lietuvių tautinių raštų, folkloro, lietuviškų spalvų interpretacijos, daugelyje darbų dominuoja laisvės ir nepriklausomybės tema, išreikšta abstrakčia simbolika bei motyvais.

Savo žanrų įvairove, individualiai interpretuotu istorijos, lietuviškosios tradicijos, išplėtotu ar transformuotu liaudies meno motyvu parodos "Šimtas jausmų Lietuvai" kūriniai kalba šiuolaikine kalba, kuri lankytoją skatins savaip permąstyti savo santykį su Lietuvos atkūrimo šimtmečiu arba kviečia dialogo.

Neaplenkė ir užsieniečiai

Parodoje dalyvauti atrinkti 24 menininkai: fotografai, tapytojai, grafikai, tekstilininkai. Savo fotografijos darbus pristato Romualdas Kęstutis Augūnas, Feliksas Kerpauskas, Iridijus Švelnys, Žilvinas Kropas, Vigmantas Balevičius, Kristina Valasevičienė, fotografikos technika kuriantys Rimgaudas Aleksandras Maleckas ir Dangirutė Maleckienė. Fotografijų triptiką "Brangi praeitis" šį kartą pristato Berlyne gyvenanti ir kurianti menininkė Almyra Weigel.

Projekte dalyvauja tapytojai Pranas Griušys, Jurgita Balžekaitė, Jūratė Kluonė, Laima Kriukelienė, taip pat Vokietijoje gyvenantys Gabrielė Biering-Žemaitytė ir Tobias Biering, Gruzijoje gyvenantis dailininkas Arkadi (Aleko) Lomadzė, kurie pirmieji itin betarpiškai interpretavo ir plėtojo lietuviškosios tematikos motyvus savo darbuose.

Šioje parodoje dalyvauja tekstilininkės Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė-Bečelytė, Renata Laurinavičiūtė, Birutė Sarapienė, Aušra Sedlevičiūtė. Valentinas Varnas, Alvydas Urbietis pristato tarpdisciplininio meno darbus.

Simboliai ir atspindžiai

Paroda pasižymi tiek žanrų, tiek ir tematikos įvairove, tačiau ši įvairovė kuria ne nuobodų, bet gana dinamišką ir spalvingą pasakojimą, kuriame ryškėja skirtingi meniniai sprendimai, aktualizuojamos vis kitos prieigos prie Lietuvos istorijos ir laisvės temos.

Parodoje eksponuojamose fotografijose yra fiksuojami lietuviškosios gamtos motyvai, Lietuvos istorijai svarbūs ir aktualūs architektūros ir meno paminklai, žmonės.

Fotografų kuriami pasakojimai atspindi nors ir fragmentuotą, bet ryškią Lietuvos tikrovę, kurioje atsiskleidžia lietuviškojo peizažo dėmenys, įsižiūrima ir įsiklausoma į gamtos detalę (F.Kerpausko fotografija), vaizduojami Lietuvos nepriklausomybės simboliai, susimbolinamas ir sumoderninamas lietuviškojo peizažo vaizdinys (Ž.Kropo fotografija, sukurta soliaografijos technika, pavadinta "100 dienų soliaografijos"). A.Weigel fotografijų ciklas "Brangi praeitis" įprasmina asmenines praeities vietas, jas aktualizuoja.

Tekstilės tradicija

Bene labiausiai lietuviška tautinė simbolika išryškėja parodoje eksponuojamuose tekstilės darbuose, juose vienu ar kitu aspektu interpretuojama lietuviškoji mitologija, tradicinės lietuviškosios tekstilės tradicija.

Z.I.Dargienės kūrinys "Laimos tinklas", skirtas likimo deivei Laimai, atkartoja lietuviškosios tekstilės ornamentiką ir spalvas, tačiau kalba šiuolaikine kalba. D.Brogienė parodoje pristato dvi kompozicijas: "Purpurinė meditacija" ir "Protėvių ženklai II". Geometrizuotos formos, lietuviškai tekstilei būdingos ekspresyvios vyšninė ir violetinė spalvos autorės darbuose dominuoja, "įrašomos" į modernias, netradicines tekstilės formas, susisiekiančias su baltų simbolikos ženklais. Tekstilininkės B.Sarapienės darbas "Baltiška mandala" išsiskiria pastelinėmis lietuvių tekstilės spalvomis ir baltiškųjų simbolių pateikimu, sudėliojant juos į mandalą.

Tapybos motyvai

Vienu ryškiausių parodoje eksponuojamų darbų galima įvardyti P.Griušio tapybos darbą "Durbės mūšis", kuris išsiskiria išplėtotu dinamišku siužetu: mūšio fragmento vaizdinė interpretacija atkuria svarbų Lietuvos valstybės istorijos momentą.

Tapytoja L.Kriukelienė pristato diptiką "Lietuvos žemė", kuriame supriešinami istorinės praeities ir dabarties aspektai. G.Biering-Žemaitytė drobėje "Moteris, pasipuošusi su aukso kaspinu" lietuviškoji simbolika ir motyvai yra netikėti minimalistinio piešinio ir faktūros kontekste. Vokiečio menininko T.Bieringo darbe "Lietuviškas peizažas" augalija, paukščiai (lietuviškojo peizažo detalės) susisieja į ekspresyvių spalvų vaizdinį. Gruzinų menininko A.(Aleko) Lomadzės abstraktaus, dinamiško, itin spalvingo kūrinio "Laisvės kaina" centre dominuoja raudona linija, žyminti laisvę ir laisvės kainą, aktualią bei artimą tiek Lietuvai, tiek Gruzijai.

Savo žanrų įvairove, individualiai interpretuotu istorijos, lietuviškosios tradicijos, išplėtotu ar transformuotu liaudies meno motyvu parodos "Šimtas jausmų Lietuvai" meno darbai kalba šiuolaikine kalba, kuri parodos lankytoją skatins savaip permąstyti savo santykį su Lietuvos atkūrimo šimtmečiu arba kvies dialogo.

Kas? paroda "Šimtas jausmų Lietuvai".

Kur? kultūros centre "Tautos namai".

Kada? veikia iki kovo 15 d.