- Parengė Alvydas Surblys, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyrius tęsia pažintį su žmonėmis, kūrusiais 1918-aisiais nepriklausomybę vėl atgavusią Lietuvos valstybę. Šįkart dėmesys – kalbininkams.
Kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs "Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti." Uolieji anglų kaip tarptautinės bendravimo kalbos garbintojai žymiam kalbininkui paprieštarautų, kad užsienio kalbų mokėjimas – tai mūsų integracijos į pasaulinius procesus būtina sąlyga. Tačiau ta integracija bus nieko verta, jei ji bus vykdoma aukojant gimtąją kalbą.
Visais laikais kalbininkai suprato, kad tokia intervencija pavojingiausia valstybei, jos identitetui. Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad tas pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais.
Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nenuėjo veltui. Jie padėjo jaunos Lietuvos valstybės kalbos pamatus, buvo lietuvių kalbos teorijos ir praktikos pirmeiviai ir savo darbais išsikovojo net tarptautinį pripažinimą. Nors materialiai jie buvo nepakankamai skatinami, kartais net jautėsi nesuprasti, bet savo gyvenimu ir darbu įrodė, kad dažnai puikių rezultatų galima pasiekti ir minimaliomis sąlygomis. Ir dabar, minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, būtina prisiminti tuos gerai žinomus ir mažiau girdėtus laikinosios sostinės lietuvių kalbos puoselėtojus.
Kalbininkas prof. Juozas Balčikonis (1885 03 24 Ėriškiuose, Ramygalos vlsč, Panevėžio apskr. – 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas Ėriškiuose) daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijos srityje, buvo lietuvių kalbos žodyno vyr. redaktoriumi (1930–1952). Šio žodyno redakcija 1932–1940 m. buvo Maironio pasistatytame name Aleksote, dabartinis adresas Amerikos lietuvių g. 9, kur gyveno ir pats kalbininkas. Pirmasis jo redaguoto "Lietuvių kalbos žodyno" tomas pasirodė 1941 m., antrasis – 1947 m., o iš trečiojo tomo redakcijos J.Balčikonis jau buvo pašalintas. Kalbininkas Pranas Skardžius apie J.Balčikonio redaguotojo žodyno rengimo peripetijas straipsniuose "Gimtosios kalbos" ir "Aidų" žurnaluose rašė:
[...] J.Balčikonio redaguotasis žodynas iš esmės skiriasi nuo K.Būgos pradėtojo žodyno: K.Būga buvo pasiryžęs į savo žodyną sudėti visa, ką tik jis žinojo ir turėjo surinkęs – akcentologiją, žodžių istoriją, geografiją, etimologijas ir kt., ir surinktąją medžiagą spausdino daugiausia įvairių šaltinių rašyba bei paaiškinimais, o J.Balčikonio žodynas yra vien tik aiškinamasis, be jokių kalbotyrinių išvedžiojimų. Paprastai duodami tiek lietuviški žodžiai, tiek plačiau žinomi skoliniai, išskyrus tarptautinius, tik iš knygų pažįstamus žodžius. Daugiau vertindamas šių dienų kalbą, jis daugiau vietos duoda ir gyvosios žmonių bei vėlyvesnių raštų kalbos žodžiams ir lytims, o senesnių šaltinių žodžius ir ypatingai jų lytis kiek mažiau paliečia ir paprastai deda tolesnėje, paskutinėje vietoje. Naujadarų ir skolinių kilmę nurodo tik santrumpomis, nors ne visai nuosekliai ir teisingai. [...] (Juozas Balčikonis / Pr. Skardžius // Gimtoji kalba.-1960, Nr. 2, p. 25).
[...] Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kaip žinome, pradėjo ruošti K.Būga, bet staiga 1924 m. miręs, jis tesuspėjo spaudai paruošti tik mažą jo dalį – platoką įvadą ir raidę A iki žodžio "anga". Likusioji žodyno medžiaga, niekieno neliečiama, universiteto palėpėj išgulėjo ligi 1930 m. pabaigos, kada Švietimo Ministerija J.Balčikoniui pavedė suorganizuoti naują šio žodyno redakciją. Ir jis tuojau tą darbą pradėjo : sudarė redakcinį žodyno kolektyvą, redakcijos sekretoriumi pasikvietė savo buvusį mokinį kupiškėną Napalį Grigą, baigusį Panevėžio mokytojų seminariją, sutelkė gausų būrį žodžių rinkėjų iš įvairių Lietuvos vietų ir per pirmą dešimtmetį K.Būgos žodyninį palikimą (613553 lapelius) keleriopai padidino (ligi 2 milijonų kortelių). [...] (J.Balčikonio netekus / Pr. Skardžius // Aidai.-1969, bal. (Nr. 4), p. 153-154).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 19–kovo 24 d.
Kovo 19 d. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – edukacinis užsiėmimas „Velykinė akvarelė“. Giraitė, Bažnyčios g. 2: 18 val. – Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčios pamatų šventinimas ir Pempės dieno...
-
Kovo 21–23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje – 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“
Į Kauno rajone esantį Akademijos miestelį kovo 21–23 d. suvažiuos moderniausia žemės ūkio technika ir įranga – traktoriai, kombainai, krautuvai ir kita. Jai, kaip ir daugeliui žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų, atstovaus per 400...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu3
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
Garliavoje skambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“3
Švenčiant 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Garliavos sporto ir kultūros centre nuskambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“. ...
-
Menininkė J. Račiūnaitė: kolekcionavimas – būdas susitaikyti su kaita
„Man įdomu kolekcionuoti objektus, kurie savo įprastumu tampa nepastebimi“, – sako menininkė Julija Račiūnaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos paroda „Iš privačios kolekcijos“. ...
-
Tapytojas M. Juodis: gyvenimas yra spektaklis
Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra pagalvojęs, kas iš tiesų yra gyvenimas. Kas, jei tai tik žaidimas ar mus užvaldęs sapnas? Galbūt atliekame mums priskirtus vaidmenis kieno nors kito kuriamame spektaklyje? Šiuos ir daugiau egzistencini...
-
Pasaulinės operos žvaigždės į Kauną grįš išskirtiniams koncertams2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) šį pavasarį klasikinės muzikos gerbėjams ruošia ypatingą staigmeną – pristatys du įspūdingus projektus su pasaulinėmis operos žvaigždėmis. ...
-
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama išskirtinė instaliacija: planetą Žemę kvies išvysti iš arti
Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-...
-
J. Lukšės piešiniuose įamžintas Kauno modernizmas1
VDU menų galerijoje „101“ veikia architekto-dailininko Jono Lukšės Kauno tarpukario modernizmo architektūros piešinių paroda, skirta paminėti šio paveldo įtraukimą į UNESCO. ...