Simbolių paženklinta choro koncertinė kelionė: giesmės po šventovės skliautais

Ypatinga erdvė

Konservatorijos choras (vadovė Vilma Masienė, chormeisterė Ramutė Štreimikytė, koncertmeisterė Daiva Maskoliūnienė) – pirmosios Lietuvos dainų šventės amžininkas, savo gyvavimo istoriją skaičiuoja nuo 1924 m. Tačiau, nežiūrint solidaus amžiaus, kolektyvas visada išlieka jaunatviškas ir žvalus. Kitaip ir negali būti, nes jame dainuoja visada jauni konservatorijos gimnazistai – nerimstantys, ieškantys, siekiantys geriausio rezultato.

Šią kelionę choristai atsimins ilgai. Ir ne vien dėl turistinių įspūdžių – koncertus Austrijos sostinėje Vienoje choristai prilygino prie ryškiausių gyvenimo įvykių. Juk dainuota išskirtinėse erdvėse tą saulėtą savaitgalį Austrijai švenčiant ypatingą nacionalinę šventę – spalio 26-ąją, Nepriklausomybės dieną.

Sekmadienio mišios senojoje ankstyvojo baroko bažnyčioje Alserkirche buvo palydėtos skambiais jaunųjų konservatorijos choristų balsais bei vargonininkės Dalios Jatautaitės instrumentiniais intarpais. Ši bažnyčia muzikantams yra ypatinga, nes iš jos į paskutinę kelionę buvo išlydėtas kompozitorius Ludwigas van Beethovenas, jos varpams himną sukūrė kompozitorius Franzas Schubertas, tad dainuoti po šios bažnyčios skliautais – didelė garbė ir atsakomybė. O kai po mišių atliekant lietuvišką programą kartu su daina "Kur giria žaliuoja" suskambo bažnyčios varpai, įspūdis buvo nepakartojamas.

Po šventovės skliautais

Džiugu buvo stebėti, kaip vieniečiai įdėmiai klausė Vaclovo Augustino, Juozo Gudavičiaus, Linos Kairytės, kūrinių bei po koncertų susižavėję dėkojo choristams.

Dar stipresni įspūdžiai laukė vakare: choras turėjo giedoti vakaro mišiose pačioje sakraliausioje Vienos bažnyčioje ir visos Austrijos šventovėje – Šv.Stepono katedroje. Šis XII a. statinys, vienas ryškiausių autriškosios gotikos pavyzdžių, kurios požemiuose ilsisi Austrijos valdovai, susijęs ir su muzikos istorija, menantis Vienos klasikus: šioje katedroje vaikystėje giedojo Franzas Josephas Haydnas, bažnyčios koplyčioje tuokėsi, o vėliau buvo išlydėtas į paskutinę kelionę Wolfgangas Amadeus Mozartas.

Giedoti ir koncertuoti katedroje, pribloškiančioje savo istorija ir didingumu – įsimintinas įvykis visam gyvenimui. Todėl nenuostabu, kad po puikaus pasirodymo ne vieno choristo akyse sužvilgo emocijų pertekliaus neatlaikiusios ašaros ir krūtines užvaldė nepakartojamas pilnatvės jausmas, o choro vadovė V.Masienė paskendo glaudžiame visų choristų glėbyje.

Vienoje aplankyti istoriniai ir architektūriniai objektai, įsiamžinta fotokadruose puikiuosiuose miesto parkuose ir prie kompozitorių paminklų, Vienos operoje pamatyta Giuseppe Verdi opera "Simonas Bokanegra" ir sugiedota Tautiška giesmė prie Lietuvos ambasados Austrijoje.

Pasisėmė naujų žinių

Tuo kelionės įspūdžiai nesibaigė, persikeldami į Gracą. Pakeliui aplankytas seniausias pasaulyje nuo XII a. veikiantis cistersų Reino vienuolynas. Čia laukė ne tik įspūdingi abato Augusto pasakojimai apie vienuolyno ir visos Štirijos istoriją, bet ir galimybė pagiedoti vienuolių vietose nuo pasauliečių uždaroje erdvėje, išvysti vienuolyno bibliotekoje saugomų viduramžių giesmynų pavyzdžius, rankose laikyti ir vartyti aštuonių šimtmečių senumo pergamento rankraščius. O Grace aplankytas Muzikos ir scenos menų universitetas, kuriame jaunųjų chorvedžių laukė profesorius Johannesas Prinzas, skyręs jiems kelias dirigavimo meistriškumo pamokas. Paskui laukė pažintis su pačiu universitetu, apžiūrėta jame pagal pažangiausias technologijas įrengta orkestro studija.

Ši kelionė – didžiuliai įspūdžiai ir neįkainojamos patirtys, tačiau kartu ir lietuviškosios muzikos pristatymas bei Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos garsinimas muzikinių reiškinių išlepintoje Vienoje.

Džiugu buvo stebėti, kaip vieniečiai įdėmiai klausė Vaclovo Augustino, Juozo Gudavičiaus, Linos Kairytės, Nijolės Sinkevičiūtės, Gintauto Venislovo kūrinių bei po koncertų susižavėję dėkojo choristams. Tokie pasirodymai stiprina choro savivertę ir pasitikėjimą, skatina ir motyvuoja naujiems siekiams ir iššūkiams. Juolab kad choro laukia dar ne vienas koncertas mieste ir už jo ribų – juk artėjame prie iškilios datos Lietuvos valstybės muzikos mokyklos šimtmečio, kurį minėsime 2020-aisiais.