Senas naujas požiūris į nuogas moteris

Sovietų Sąjungoje Dievo nebuvo, bet davatkų – per akis. Po vienos aktų parodos atidarymo priešais Arkikatedrą esančios Kauno fotografijos galerijos langai buvo išdaužyti, o publikavus pirmuosius aktus "Nemuno" žurnale, valdžią reikėjo įtikinti, kad tai menas.

Šiandien nuogu kūnu nieko nenustebinsi, tačiau į ženklu N-18 paženklintos parodos ir knygos "Nuogo kūno teorija" pristatymą Kauno fotografijos galerijoje susirinko gerokai daugiau nei šimtas žmonių. Simboliška ar sutapimas, bet langinės tądien buvo uždarytos.

Parodoje pristatyti lietuvių fotografų darbai, sukurti 1971–1991 m. Joje – Rimanto Dichavičiaus, Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko darbai, bet didžiųjų jų šedevrų ten nėra. "Sąmoningai jų neįtraukėme, pavyzdžiui, R.Dichavičiaus mergaitės jūroje, kur jos plaukai siekia kulkšnis", – sakė parodos ir rinktinės autorius Donatas Stankevičius.

Tai ne vienintelė priežastis, lėmusi įdomią aktų atranką.

Kurdamas aktą rizikuoji sukurti labai prastą kūrinį. Daugybė prastų aktų, kartais peržengiančių ribą ir tampančių pornografija, labai nuvalkiojo šį žanrą. Ši paroda tuo ir įdomi, kad į ją sudėti ne vien tik geri kūriniai. Iš čia ir paradoksas, kad paneigiama visuotinai priimtina tiesa, kad tik geras menas vertas išlikti.

"Norėjome patyrinėti šio žanro istoriją. Žiūrėdamas į nuotraukas gali matyti, ar autorius bandė sukurti kažką vertingo, ar tik prisidengdamas fotografija pažiūrėti į nuogą kūną", – kalbėjo D.Stankevičius ir pridūrė, kad gali būti ir trečias variantas: mergina tiesiog norėjo turėti savo nuogos nuotraukų.

Šypsnį kelia du Vaidoto Grigo aktai, sukurti 1990-aisiais. Vienoje nuotraukoje stovinti mergina laiko tuščius rėmus, kitoje – fotoaparatu prisidengia. Lieki nesupratęs ir pažiūrėjęs į Alfredo Girdziušo krante išsidrėbusią merginą, su pyktį keliančiu ir susikaupti trukdančiu švendru kadre.

Vis dėlto prie kai kurių darbų nori sustoti ilgiau, kai kurie, nors ir matyti dešimtis kartų, kaskart priverčia aiktelėti. Pavyzdžiui, R.Požerskio vienuolė. Gali atrasti ir naujų, nebūtinai iki tol girdėtų autorių, pavyzdžiui įdomių formų ieškantį Viktorą Trublenkovą.

Atradimų padarė ir D.Stankevičius. "Iki šiol nebuvau taip pastebėjęs Rolando Šimulio, ir jis mane labai nustebino", – kalbėjo parodos autorius. Jo darbais prasideda knyga – jų leidinyje bene daugiausia. Autorius kai kuriose nuotraukose išvengė moters aktus fotografuojantiems vyrams būdingo moters sudaiktinimo, tačiau visiškai kitaip pažiūrėjo į to laikotarpio manipuliacijas šiuo žanru. R.Šimulis šiandien beveik nežinomas, tačiau parodoje pristatyti jo darbai nė kiek nenusileidžia fotografijos meistrų R.Požerskio ar A.Macijausko kūriniams.

Įspūdingas ir R.Šimulio darbų eksponavimas: dėl aukštų rėmų iš šono ne vieno jų nė nepamatysi – turi stovėti priešais. Taip sukuriama lyg ir intymumo iliuzija, pats darbas izoliuojamas ir pamatyti jį gali kitaip.

Paroda tarsi daug naujo ir neparodė – pagrindinės nuotraukos matytos, į ją surinktos nebūtinai pačios geriausios. Tačiau šiandien Kauno fotografijos galerijos durys varstomos daug dažniau nei per kurią kitą parodą. Ar iš noro pažiūrėti į nuogą kūną, ar iš smalsumo, kodėl visi kalba apie parodą. Bet kuriuo atveju atėjęs tik laimi, nors nuogų kūnų šiandien pažiūrėti gali ir dar įspūdingesnių.


Kas? Paroda "Nuogo kūno teorija".

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? Veikia iki gegužės 22 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių