Šančiuose kyla prieš daugiau nei 50 metų sovietų nušluoti kryžiai

Spalvinga istorija

Dar XIX a. carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, dabartinio Žemųjų Šančių karių kapų parko centre, buvo pastatyta medinė cerkvė Kauno tvirtovės įgulos reikmėms.

Atkūrus nepriklausomybę, apie 1920-uosius šventovė pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią, jai suteiktas Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios vardas. Tais pačiais metais šventoriaus šiaurės rytinėje dalyje buvo palaidoti žuvę ir nuo ligų mirę Lietuvos kariai, o į kapavietes įbesti mediniai kryželiai.

"1927-aisiais šie buvo pakeisti betoniniais – dailininkų Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno kurtais, tuomečio krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintais kryžiais", – chronologinius įvykius dėliojo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Po ketverių metų čia buvo pastatytas paminklas "Garbė žuvusiems dėl Tėvynės". Jo viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir Kristaus atvaizdu, po kryžiumi – kardas ir altorius su keturkampe lenta, kurioje įrašyti žodžiai. Tuo metu paminklo statybai buvo išleista kiek daugiau nei 1 568 litai.

Dirbo keliais etapais

Apie 1950-uosius vieta buvo sulyginta su žeme – neliko nei paminklo žuvusiesiems, nei bažnyčios, nei betoninių kryžių.

"Per Sąjūdžio bangą aktyvių miestiečių iniciatyva buvo pradėti paminklo gaivinimo darbai. Iš dalies jis buvo atstatytas, tačiau pritrūkus lėšų paliktas likimo valiai", – atsiduso pašnekovas. Nebaigti liko ne tik žuvusiųjų atminimo tvarkymo darbai, bet ir pačių kapinių teisinė registracija. Neparengtas jų atkūrimo reglamentas.

Po pertraukos, 2010-aisiais, miesto politikai ir kultūros paveldo sargai ėmėsi naujo parko ir jame buvusių paminklų gelbėjimo plano. Parengė kapų ir paminklo atstatymo projektinius pasiūlymus, vėliau – techninį projektą. Darbus vykdė etapais.

Pirmiausia restauravo paminklą "Garbė žuvusiems dėl Tėvynės", o jo darbams skyrė apie 10 tūkst. eurų.

Šiemet buvusiame Vilijos parke sutvarkyta juosianti tvora, apšvietimas ir atkurti kadaise čia stovėję kryžiai.

Atidavė duoklę didvyriams

Penktadienio rytą Žemųjų Šančių karių kapų parke kryžių suskaičiavome 40. Dar 18 religinių simbolių išguldyti ant žemės laukė darbininkų rankų.

"Darbai taip greit nevyksta. Šiandien pastatysime šiuos, o likusius jau kitais metais", – į laisvą plotą kairėje ranka mojo vienas iš teritorijoje besisukusių vyrų. Baigus darbus parke stovės 76 kryžiai. Tiek, anot šaltinių, čia palaidota Lietuvos karių.

"Duomenų, kad griaunant bažnyčią buvo iškasti palaikai, neturime", – pastebėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Naujieji kryžiai, anot jo, atkurti pagal A.Aleksandravičiaus ir A.Varno projektą, pagaminti iš itin patvarios medžiagos, todėl, skirtingai nuo pirmtakų, bus amžini.

"Pirmieji kryžiai buvo mediniai. Vėliau juos pakeitė betoniniai, tačiau ir šie mūsų oro sąlygomIs neatsilaikė. Dabar gi turėsime granitinius, – S.Rimas džiaugėsi prieš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atliktu kilniu darbu. – Tai tarsi garbės skolos grąžinimas mūsų laisvės kūrėjams. Manau, tai ir simboliška, ir prasminga, nes tai simbolizuoja mūsų istoriją."