S. Staniūnas – daugiasluoksnės spalvų simfonijos kompozitorius

Paslaptis ir mistika

Daugeliui meno mylėtojų tapytojo S.Staniūno pristatyti nereikia, tai dailininkas, galima neklystant teigti, gerai žinomas pasaulyje, o ir Lietuvoje turi gausybę savo talento gerbėjų. Tapantis tobulai įvaldyta senąja Vakarų Europos tapybos tradicijos technika, jis geba būti savitas, išskirtinis ir lengvai atpažįstamas. Paslapties, mistikos, kontempliatyvaus susikaupimo įsigėrę jo kiek fantasmagoriški paveikslai žiūrovui dovanoja unikalų reginį, ypatingo jautrumo bei skambesio spalvų muziką, kurią girdi ir patiria galbūt tik alchemikai.

"Properšų natos" – taip savo iki smulkmenų apgalvotą parodą pavadino dailininkas, nes jį bene labiausiai domina ne realus pasaulis, o jame atsiveriančios kitos dimensijos properšos ir muzika. "Ir šioje erdvėje yra properšų", – pastebėjo S.Staniūnas savo kūriniams atsiskleisti pasirinkęs "Parko galeriją", esančią ypatingose – tiek savo istorija, tiek architektūra – patalpose.

Įžengus į galeriją, iš pradžių net gali būti neaišku, ar patekai į muziejų (beje, gretimoje salėje išties veikia Kauno arkivyskupijos muziejaus surengta išsaugotų bažnytinės dailės kūrinių ekspozicija), ar dar kur kitur: per tris galerijos sales eksponuojamų S.Staniūno paveikslų parodą papildo smilkalų ir žydinčių alyvų aromatas, degančios žvakės, Pauliaus Kilbausko muzika. Netrukus nė neabejoji, kad nutapytosios properšos tikrai egzistuoja, o ilgiau pastovėjus prie paveikslų, aplanko mintis, keista nuojauta, kad galbūt galima į juos ir įeiti, ten pabūti – savo kūriniais dailininkas tą (ir ne vieną) properšą mums parodo bei atveria, toliau tereikia kurti (o galbūt atsiminti) savąjį naratyvą, istoriją, patirtį.

Daugiasluoksnė tapyba

Senąja Vakarų Europos dailės meistrų maniera tapantis S.Staniūnas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siejasi su garsiaisiais renesanso dailininkais ar realistine tapyba, nes beregint įsitikini, kad paveikslų figūratyvas tik klaidingai pasirodė atspindintis realizmą.

Moterys, vyrai ar peizažai – tarsi iš kitos dimensijos pasaulio, kitos tikrovės, iš sapnų ir vizijų. Pastarosios, pasak dailininko, gimsta betapant, nes menininkas ne įkūnija savaip pamatytus reginius, bet juos išties sukuria. Prisilietęs prie drobės, jis niekada nežino, ką konkrečiai nutapys ir dažniausiai nė nesistengia to padaryti vienu ypu – prie pradėto tapyti paveikslo vis grįžta, kartais su jais išvažiuoja, pavyzdžiui, į JAV ar Taivanį. O tuomet kur nors – tarkim, savoje studijoje Vilniuje pradėtas kurti paveikslas baigiamas Brazilijoje arba atvirkščiai: apkeliavęs keletą šalių – Vilniuje.

Nors atsitinka ir taip, kad paveikslas nutapomas tarsi vienu kvėpavimu, bet tai nesvarbu. "Kai pajuntu, kad drobėje pasiekiau harmoniją, tuomet žinau, kad paveikslas yra baigtas", – prieš parodą mintimis pasidalijo S.Staniūnas.

Taigi harmonija, paslaptis, spalvų poezija bei romantika ir yra tai, kas užburia žiūrovą, ieškantį grožio ir gėrio, gyvenantį viltimi bei tikėjimu, kad vidinis gyvenimas, sielos patirtys yra tikroji esmė ir stiprybė.

Beje, daugiasluoksnė S.Staniūno tapyba, kurioje esti ir Azijos tapytojų metodų, prie skirtingo apšvietimo atsiveria vis kitaip, tai ir dalis magijos, kai paveiksle slypi ne tik ne vienas sluoksnis (istorija), kurį (kurią) iškelia skirtinga šviesa, bet ir savotiškas įrodymas, kad visada yra tas kažkas, kurio gyvenime verta ieškoti – visur yra staniūniškų properšų, o jose gyvenimas galbūt net tikresnis.

Taigi virtuoziškai grodamas properšų natomis, S.Staniūnas į gimtąjį Kauną atvežė dalį savo sukurto pasaulio, kuris keri, įtraukia, džiugina ir kiek baugina, stebina bei stulbina.

Svarbi muzika

Kaune gimusiam ir užaugusiam (į parodos atidarymą atėjo daug tuometės J.Naujalio meno mokyklos buvusių klasės draugų), bet jau senokai Vilniuje gyvenančiam, per 50 personalinių parodų surengusiam (beje, Kaune – tik antrą kartą) S.Staniūnui šalies Prezidentė yra įteikusi ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį, dailininkas taip pat apdovanotas garbingu Nyderlandų karalienės Beatričės ordinu ir kitomis tarptautinėmis premijomis.

Menininkas savo parodas pristatė Kanadoje, JAV, Suomijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Brazilijoje, Indonezijoje, Taivane, beje, dažniausiai netradicinėse, istoriją menančiose erdvėse, turinčiose vidinę aurą, gylį bei paslaptį ir beveik visada lydimas muzikos. Ir Kaune surengtą parodą "Parko galerijoje" lydi, papildo gitaristo, kompozitoriaus P.Kilbausko garsiniai kūriniai.

"Man labai svarbi muzika, spalvos ir garso santykis su pasauliu, – teigia tapytojas, tarpdisciplininio meno atstovas (jungiantis dailę, muziką fotografiją, šokį, vaizdo instaliacijas) S.Staniūnas, daugybę kūrybinės simbiozės vakarų sukūręs su muzikos virtuozais Stingu, Dominicu Milleriu, Enveru Izmaylovu, grupėmis "Megapolis", "Akvarium", Sofija Rei, Viaceslavu Butusovu, Argishty ir kt. Menininko darbų yra įsigiję pasaulyje žinomi asmenys kaip Hillary Clinton, Jacques Chiracas, dainininkai ir muzikantai Stingas, Borisas Grebenščikovas, Kenny G., Bruce'as Willisas ir kt.

Taigi virtuoziškai grodamas properšų natomis, S.Staniūnas į gimtąjį Kauną atvežė dalį savo sukurto pasaulio, kuris keri, įtraukia, džiugina ir kiek baugina, stebina bei stulbina. Natos – tai muzikos raidės, kurias pažinus galima perskaityti (groti) užrašytą melodiją, galima jomis kurti (užrašyti) savąją, S.Staniūnas savo paveikslais mums suteikia ir properšas, ir jų rašmenis.

Kas: S.Staniūno paroda "Properšų natos".

Kur: Parko galerijoje.

Kada: Veikia iki gegužės 26 d.