- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Areima
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
-
Režisierius A. Areima: ieškau teatro savyje ir savęs teatre
Jaunosios kartosios režisierius gyvena pasiutusiai intensyvų kūrybinį laiką. Dar rudenį išleido kontraversišką „Ričardą II: Post factum“ pagal W. Shakespeare‘o dramą, o netrukus publikai pristatys fantastinę pasaką „Mechaninė širdis“.
Jaunosios kartosios režisierius gyvena pasiutusiai intensyvų kūrybinį laiką. Dar rudenį išleido kontraversišką „Ričardą II: Post factum“ pagal W. Shakespeare‘o dramą, o netrukus publikai pristatys fantastinę pasaką „Mechaninė širdis“ pagal to paties pavadinimo prancūzų autoriaus M. Malzieu romaną.
Vos tik pasklido žinia, kad Artūras Areima imasi spektaklio, kurį žiūrės vaikai, teatro užkulisuose dažnas neslėpė nuostabos: „Areima stato spektaklį vaikams?“ Supraskite, tas, kurio naujausiuose pastatymuose gausu necenzūrinių žodžių, kuris savaip traktuoja klasiką ir aktorius išprovokuoja atverti savo prigimties gelmes, negali net žvilgtelėti ton pusėn. Kita vertus, nemažiau smalsu, kas paskatino režisierių imtis šio iššūkio ir ko galima tikėtis.
– Labai įdomu, kodėl šiam pastatymui pasirinkai ne itin žinomą Lietuvoje Mathias Malzieu kūrinį?
– Skaitau įvairią literatūrą. Mėgstu pasakišką Boriso Viano kūrybą. M. Malzieu pasaka – savotiška. Man patinka niūrumas ir jame esanti plonytė, bet labai tikra nuoširdumo, meilės, buvimo ir nebuvimo linija. Ji man labai svarbi.
– Vadinasi, tau labai artima maginė fantastika, vadinamas maginės fantastikos žanras?
– Man patinka fantazija ir tai, kas veikia vaizduotę. Pasiilgstu paprastumo. Nemanau, kad viskas taip sudėtinga ir grubu. Norisi paprastai, pasakiškai pažiūrėti į žmogų, jausmus, išžaisti tą paprastumą, kad jis būtų gyvas, patrauklus, įdomus, vaizdingas, įtrauktų žiūrovą tarsi detektyvas. Nesinori slėpti minties po penkiolika planų, kelti dvidešimt klausimų, kurie neduotų atsakymų, nors tą mėgstu daryti.
– Kokią istoriją pamatysime tavo spektaklyje?
– Vaikas surado meilę ir keliauja per visą pasaulį paskui ją. Tai primena H. Ibseno „Perą Giuntą“. Susitikdamas su naujais personažais, atrasdamas naujus potyrius pradeda kurti save. Pavadinčiau šią istoriją ode vaikystei. Juk iš vaikystės atsinešame ryškius prisiminimus. Jų spalvos ir potėpiai ryškesni, sodresni... Subrendę tampame sau nebeįdomūs, o juk jaunų svajonės tokios ryškios. „Mechaninėje širdyje“ yra kitoks žmogus, kitokia aplinka, bet meilė ta pati. Meilė visada yra meilė. Už ją reikia kovoti iki galo. Pagrindinio veikėjo nepasitikėjimas sugriauna svajonę.
– Šios istorijos pabaiga yra liūdna?
– Taip, liūdna. Labai liūdna, nes atsisveikinti su vaikyste, pirma meile visada sunku. Pirmi potyriai yra aštriausi, neišdildomi ir atsisveikinimas su jais visada yra nostalgiškas, melancholiškas. Kuo daraisi vyresnis – tuo sunkiau. Pagrindinis veikėjas Džekas pasakoja savo istoriją. Prisiminimai jį nuveda į tą patį potyrį, aštrumą, skonį, spalvas. Klaida buvo netikėti savimi. Man labai svarbu pasitikėjimas savimi, nes jeigu savikritiškai pasitikėtume savo širdimi, tikrais jausmais, daug ką nuveiktume. Gimimas, manau, viena didžiausių psichologinių traumų. Gimdami jau mokame taisyklingai kvėpuoti, vėliau aplinka mums tarsi uždeda protezus, sukuria kompleksus. Juk ir Džekui nebuvo būtinas laikrodis, kad jo širdis plaktų – tik iš pradžių. Bet jis tuo įtikėjo. Tėvai, aplinka padaro mus bailius, dievobaimingus ir pan. Tai smarkiai mus stabdo. Vaikštome su dekalogu galvoje ir bijome kažką padaryti.
– Spektakliui pasirinkai itin vizualią, ryškią stimpanko stilistiką. Tai tavo sumanymas?
– Šioje medžiagoje persiskaito stimpanko kodas: laikas, personažai su protezais, mechanizmai, keliavimas su riedlentėmis. Stimpankas – dabartinis požiūris į Viktorijos laikmetį. Tamsa, liūdesys, baimės vibrato, nerimo nuotaika, nežinomybė. Taip kuriamas detektyvas. Kiekvienas veikėjas pasirodo iš tuštumos, niūrumo, bet juose yra tyrumo krislelis. Personažai, kurie turėtų būti užribio žmonės: girtuoklis, prostitutės, yra geraširdžiai, turintys jumoro jausmą. Šiais laikais menininkas irgi yra užribio žmogus. Jis atstumtasis. Būti verslininku – lygis.
– Nekyla abejonių, kad visi personažai bus ryškūs, „areimiški“. Ar galima taip manyti?
– Taip, yra grotesko, šaržo, ką aš mėgstu. Bus paryškintos detalės, bylojančios, kas jie tokie.
– O kas šiame spektaklyje svarbiau: forma ar turinys? Ar du viename?
– Teatre be formos nieko nėra. Sėdėjimas ir skaitymas taip pat yra forma. Šiuo atveju svarbi forma ir turinys. Viskas kartu. Tai nuotykių literatūra. Nėra psichologizavimo, Ezopo kalbos. Kalba paprasta, kartais lyrinė, netgi labai lyrinė.
– Ar dar reikalinga Ezopo kalba nūdienos teatre?
– Sakyčiau, kad nebe. Tai lyg palikimas iš sovietinių laikų. Žiūrovas taip įpratęs – galvoja, kad ją perskaitęs taps protingesnis, nes suprato kūrėjo mintį. Tiesa ta, kad teatre besilankantis žmogus nebeskaito šiandieninių ženklų. Net ir pateikus jų nesuprastų, o išėjęs po spektaklio būtų piktas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...