- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
-
Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai
"Lietuvoje senojo laikotarpio (iki XX a.) vitražų, kurie buvo kurti Vakarų Europos dirbtuvėse, turime išlikusių labai nedaug. Minėtini yra Rokiškio Šv.apaštalo evangelisto Mato, Vilniaus Šv.Jonų bažnyčių vitražai bei nedidelio formato XVI a. vitražas, kuris yra saugomas Lietuvos dailės muziejuje.
"Kontekstas yra toks minimalus, kad turime branginti kiekvieną išlikusį šios dekoratyvinės dailės šakos kūrinį", – sako menotyrininkė dr.Raimonda Norkutė, pristatydama pirmą kartą parodinėse erdvėse eksponuojamus įspūdingus vitražus. Penkios 4 m aukščio kompozicijos – "Nukryžiuotasis su angelais" ir keturi evangelistai: šv.Jonas, šv.Morkus, šv.Lukas, šv.Matas – iš Kauno Švč.Sakramento bažnyčios.
"Pusiau istorinis" kūrinys
Nukryžiuotojo ir keturių evangelistų vitražų ansamblis yra vienas vertingiausių ir seniausių Lietuvoje. Sudėti į dėžes, ant vienos iš kurių buvo užrašas rusų kalba: "Pusiau istorinis kūrinys", vitražai, neturintys jokių dokumentų, saugoti muziejaus fonduose beveik šešis dešimtmečius.
Tik 2005-aisiais, ruošiantis jubiliejinei Stasio Ušinsko parodai, peržiūrėti fonduose esantys neidentifikuoti vitražai. Dėžės buvo atidarytos, o kūriniai, padedant ekspertams, – atpažinti.
Vitražų būklė buvusi bloga – nešvarūs, daug suskilusių dalių, įvairių pažeidimų, todėl pilnai sudėlioti kompozicijas ir apžiūrėti juos buvo galima tik restauravimo metu. "Norisi padėkoti muziejaus skulptūros ir vitražo rinkinio saugotojai Aistei Praškevičiūtei, kuri parašė pirmąjį projektą, leidusį pradėti vitražų restauracijos procesą. Kai Nukryžiuotojo dalis buvo restauruota, Švč.Sakramento bažnyčia paprašė grąžinti visus vitražus ir pasirūpino kitų, ansamblį sudarančių, kūrinių restauravimu", – supažindina menotyrininkė.
Kontekstas yra toks minimalus, kad turime branginti kiekvieną išlikusį šios dekoratyvinės dailės šakos kūrinį.
Bažnyčioje – vos dešimtmetį
Šiuos išskirtinius vitražus Lietuva įsigijo 1934 m. Kauno Švč.Sakramento bažnyčios rektoriaus Blažiejaus Čėsnio dėka iš tuomečiame Leningrade uždarytos Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos koplyčios, kuriai ir buvo kurti.
Dvejus metus vyko derybos tarpininkaujant ministrui Maskvoje, kol vitražai (su paskola) buvo įsigyti Švč.Sakramento bažnyčios lėšomis. "Yra žinoma, kad akademijai šie kūriniai kainavo 9 tūkst. aukso rublių. B.Čėsnio užrašytoje bažnyčios kronikoje yra įrašas, kad vitražai, jų restauravimas ir montavimas į langus kainavo net 23 tūkst. litų. Tarpukario laikotarpiu tai buvo išties didelė pinigų suma", – pasakojo dr. R.Norkutė.
Įdomu tai, kad vitražai į bažnyčios langus buvo sumontuoti ne vienu metu, visi po S.Ušinsko restauracijos. Pirma, už didžiojo altoriaus, buvo įmontuotas Nukryžiuotasis, vėliau – paeiliai evangelistai, o 1938 m. – paskutiniai du evangelistai ir S.Ušinsko kurtas vitražas. Tačiau bažnyčia uždaryta 1949 m., todėl visuomenė šiais kūriniais galėjo pasidžiaugti vos dešimtmetį.
Iš garsių dirbtuvių
Dr. R.Norkutė pasakoja, jo visi muziejuje eksponuojami vitražai yra sukurti Austrijoje, Vienoje. Žinoma, jog Nukryžiuotasis buvo kurtas "Geyling" stiklo dirbtuvėse, kurios žymios ne tik tuo, jog jose sukurtų vitražų yra svarbiausiose Vienos bažnyčiose, bet ir tuo, kad 1841 m. įkurtų dirbtuvių veikla tęsiama iki šių dienų.
"Geyling" dirbtuvėse klestėjimo laikotarpiu (XIX a. pab.) buvo pagaminama net apie 4 tūkst. vitražų per metus. Nors šių dirbtuvių archyvas dėl kėlimosi iš vienos vietos į kitą, karų, gaisrų – gerokai apnykęs, menotyrininkei pavyko susisiekti su dirbtuvių atstovais, kurie turi išlikusį Nukryžiuotojo piešinį. Ant jo yra įrašas, kad jis kurtas Leningrade buvusiai Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos koplyčiai. Piešinio autorius nėra žinomas, kadangi dirbtuvėms eskizus kūrė labai įvairūs profesionalūs menininkai.
"Geyling" dirbtuvių vitražai pasižymi aukšta menine ir technine kokybe, subtilia tapyba ant stiklo. Visų Švč.Sakramento bažnyčios vitražų kompozicija ir piešinys kuriamas ne tik stiklo blokelius sujungiančiu švino juostelių piešiniu, bet juose labai svarbi ir tapyba ant stiklo.
Raimonda Norkutė
Seniausia lietuviškoji Madona
Likusi parodos dalis papildo vitražų ikonografiją ir atspindi bažnytinio paveldo istoriją Lietuvoje. Seniausias eksponatas parodoje tai – XV a. pab. Veliuonos Madona, susijusi su vitražais tuo, jog Švč.Sakramento bažnyčioje įrenginėjant "Santakos" kino teatrą, 1964 m. ši gotikinė Madona buvo rasta užmūryta bažnyčios rūsio sienoje. Greta jos eksponuojama kita – viena iš seniausių ir vertingiausių Lietuvoje išlikusių gotikinių Madonų.
Parodoje galima pasigrožėti ir lietuviškaja gotikine Madona, kurią dengia XVIII a. polichromija. Ekspocizijos kontekste išskiria reta ir unikali skulptūra "Laiko alegorija", iš esmės neturinti analogų Lietuvoje. "Parodoje taip pat pristatoma ir nuo krikščioniškojo meno bei jo formų paplitimo Lietuvos liaudies kultūroje neatsiejama kryždirbystės linija – su vieno garsiausių kryždirbių – Vinco Svirskio darbais", – eksponuojamas medines skulptūras apibūdina dr. R.Norkutė.
Paroda "Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija" – nukelia keliais amžiais į praeitį, leisdama pajausti meno fundamentalumą, jo didybę ir grožį, kuris net praėjus keliems šimtams metų atima žadą.
Kas? Paroda "Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija".
Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? Veikia iki rugsėjo 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų1
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...