Religinio meno parodoje – trapūs istorijos liudininkai

"Lietuvoje senojo laikotarpio (iki XX a.) vitražų, kurie buvo kurti Vakarų Europos dirbtuvėse, turime išlikusių labai nedaug. Minėtini yra Rokiškio Šv.apaštalo evangelisto Mato, Vilniaus Šv.Jonų bažnyčių vitražai bei nedidelio formato XVI a. vitražas, kuris yra saugomas Lietuvos dailės muziejuje.

"Kontekstas yra toks minimalus, kad turime branginti kiekvieną išlikusį šios dekoratyvinės dailės šakos kūrinį", – sako menotyrininkė dr.Raimonda Norkutė, pristatydama pirmą kartą parodinėse erdvėse eksponuojamus įspūdingus vitražus. Penkios 4 m aukščio kompozicijos – "Nukryžiuotasis su angelais" ir keturi evangelistai: šv.Jonas, šv.Morkus, šv.Lukas, šv.Matas – iš Kauno Švč.Sakramento bažnyčios.

"Pusiau istorinis" kūrinys

Nukryžiuotojo ir keturių evangelistų vitražų ansamblis yra vienas vertingiausių ir seniausių Lietuvoje. Sudėti į dėžes, ant vienos iš kurių buvo užrašas rusų kalba: "Pusiau istorinis kūrinys", vitražai, neturintys jokių dokumentų, saugoti muziejaus fonduose beveik šešis dešimtmečius.

Tik 2005-aisiais, ruošiantis jubiliejinei Stasio Ušinsko parodai, peržiūrėti fonduose esantys neidentifikuoti vitražai. Dėžės buvo atidarytos, o kūriniai, padedant ekspertams, – atpažinti.

Vitražų būklė buvusi bloga – nešvarūs, daug suskilusių dalių, įvairių pažeidimų, todėl pilnai sudėlioti kompozicijas ir apžiūrėti juos buvo galima tik restauravimo metu. "Norisi padėkoti muziejaus skulptūros ir vitražo rinkinio saugotojai Aistei Praškevičiūtei, kuri parašė pirmąjį projektą, leidusį pradėti vitražų restauracijos procesą. Kai Nukryžiuotojo dalis buvo restauruota, Švč.Sakramento bažnyčia paprašė grąžinti visus vitražus ir pasirūpino kitų, ansamblį sudarančių, kūrinių restauravimu", – supažindina menotyrininkė.

Kontekstas yra toks minimalus, kad turime branginti kiekvieną išlikusį šios dekoratyvinės dailės šakos kūrinį.

Bažnyčioje – vos dešimtmetį

Šiuos išskirtinius vitražus Lietuva įsigijo 1934 m. Kauno Švč.Sakramento bažnyčios rektoriaus Blažiejaus Čėsnio dėka iš tuomečiame Leningrade uždarytos Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos koplyčios, kuriai ir buvo kurti.

Dvejus metus vyko derybos tarpininkaujant ministrui Maskvoje, kol vitražai (su paskola) buvo įsigyti Švč.Sakramento bažnyčios lėšomis. "Yra žinoma, kad akademijai šie kūriniai kainavo 9 tūkst. aukso rublių. B.Čėsnio užrašytoje bažnyčios kronikoje yra įrašas, kad vitražai, jų restauravimas ir montavimas į langus kainavo net 23 tūkst. litų. Tarpukario laikotarpiu tai buvo išties didelė pinigų suma", – pasakojo dr. R.Norkutė.

Įdomu tai, kad vitražai į bažnyčios langus buvo sumontuoti ne vienu metu, visi po S.Ušinsko restauracijos. Pirma, už didžiojo altoriaus, buvo įmontuotas Nukryžiuotasis, vėliau – paeiliai evangelistai, o 1938 m. – paskutiniai du evangelistai ir S.Ušinsko kurtas vitražas. Tačiau bažnyčia uždaryta 1949 m., todėl visuomenė šiais kūriniais galėjo pasidžiaugti vos dešimtmetį.

Iš garsių dirbtuvių

Dr. R.Norkutė pasakoja, jo visi muziejuje eksponuojami vitražai yra sukurti Austrijoje, Vienoje. Žinoma, jog Nukryžiuotasis buvo kurtas "Geyling" stiklo dirbtuvėse, kurios žymios ne tik tuo, jog jose sukurtų vitražų yra svarbiausiose Vienos bažnyčiose, bet ir tuo, kad 1841 m. įkurtų dirbtuvių veikla tęsiama iki šių dienų.

"Geyling" dirbtuvėse klestėjimo laikotarpiu (XIX a. pab.) buvo pagaminama net apie 4 tūkst. vitražų per metus. Nors šių dirbtuvių archyvas dėl kėlimosi iš vienos vietos į kitą, karų, gaisrų – gerokai apnykęs, menotyrininkei pavyko susisiekti su dirbtuvių atstovais, kurie turi išlikusį Nukryžiuotojo piešinį. Ant jo yra įrašas, kad jis kurtas Leningrade buvusiai Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos koplyčiai. Piešinio autorius nėra žinomas, kadangi dirbtuvėms eskizus kūrė labai įvairūs profesionalūs menininkai.

"Geyling" dirbtuvių vitražai pasižymi aukšta menine ir technine kokybe, subtilia tapyba ant stiklo. Visų Švč.Sakramento bažnyčios vitražų kompozicija ir piešinys kuriamas ne tik stiklo blokelius sujungiančiu švino juostelių piešiniu, bet juose labai svarbi ir tapyba ant stiklo.

Raimonda Norkutė

Seniausia lietuviškoji Madona

Likusi parodos dalis papildo vitražų ikonografiją ir atspindi bažnytinio paveldo istoriją Lietuvoje. Seniausias eksponatas parodoje tai – XV a. pab. Veliuonos Madona, susijusi su vitražais tuo, jog Švč.Sakramento bažnyčioje įrenginėjant "Santakos" kino teatrą, 1964 m. ši gotikinė Madona buvo rasta užmūryta bažnyčios rūsio sienoje. Greta jos eksponuojama kita – viena iš seniausių ir vertingiausių Lietuvoje išlikusių gotikinių Madonų.

Parodoje galima pasigrožėti ir lietuviškaja gotikine Madona, kurią dengia XVIII a. polichromija. Ekspocizijos kontekste išskiria reta ir unikali skulptūra "Laiko alegorija", iš esmės neturinti analogų Lietuvoje. "Parodoje taip pat pristatoma ir nuo krikščioniškojo meno bei jo formų paplitimo Lietuvos liaudies kultūroje neatsiejama kryždirbystės linija – su vieno garsiausių kryždirbių – Vinco Svirskio darbais", – eksponuojamas medines skulptūras apibūdina dr. R.Norkutė.

Paroda "Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija" – nukelia keliais amžiais į praeitį, leisdama pajausti meno fundamentalumą, jo didybę ir grožį, kuris net praėjus keliems šimtams metų atima žadą.


Kas? Paroda "Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija".

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki rugsėjo 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Kur vitražai iš vaikų kavinės Pasaka Kaune? Rodos autorės Ušinskaites.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių