Raudondvaryje – A.de Tuluz-Lotreko kūryba: kuo ji ypatinga?

  • Teksto dydis:

Kauno rajono muziejuje – dar vieno pasaulio dailės korifėjaus paroda. Šįkart į Raudondvario pilies menes vilioja Anri de Tuluz−Lotreko (pranc. Henri de Toulouse-Lautrec) iliustracijų – graviūrų iš Žoržo Klemenso (pranc. Georges Clemenceau) knygos „Sinajaus pakraštyje“ – paroda.

Knyga apie žydų gyvenimą

Vieno garsiausių postimpresionizmo atstovų kūriniai į Kauno rajono muziejų atkeliavo iš privačios Kesauri kolekcijos. Ž.Klemenso knyga „Sinajaus pakraštyje“ yra istorijų rinkinys, kuriame išsamiai aprašomas žydų gyvenimas ir istorija. A.de Tuluz−Lotrekas sukūrė knygos viršelio dizainą ir iliustracijas, kurios perteikė jo požiūrį į to meto Prancūzijos politinę situaciją.

A.de Tuluz-Lotrekas gimė 1864 m. lapkričio 24 d. Albi mieste, Hôtel du Bosc rūmuose. Jo tėvas Alfonsas turėjo Tulūzos grafo titulą, su žmona Adele buvo kilęs iš tos pačios senos aristrokratų giminės. Anri tėvas ir dėdė buvo tapytojai mėgėjai, kurie tapydavo savo medžioklės ir arklių scenas. 1872 m. A.de Tuluz-Lotrekas Paryžiuje įstojo mokytis į Fontano licėjų (dabar Kondorsė licėjus). Jame susipažino ir tapo ilgamečiais draugais su Maurice Joyantu, kurio parašyta A.de Tuluz-Lotreko biografija yra svarbus šaltinis, bylojantis apie dailininko gyvenimą. 1875 m. sausį Lotrekas paliko licėjų dėl sveikatos sutrikimų ir apie metus praleido klinikoje prie Paryžiaus. Vėliau gyveno šeimos rūmuose Kamžake, Averone. Jį tapybos ir piešimo apmokė dailininkas Renė Prensto (Rene Princeteau).

Kabaretai, prostitutės, šokėjai

Dar ankstyvoje jaunystėje, gyvendamas Albi, A.de Tuluz-Lotrekas stebėjo aplinką ir piešė bei lipdė iš molio tai, ką matė. Itin mėgo vaizduoti gyvūnus, arklius, medžioklės scenas, taip pat mėgo piešti portretus. Tačiau aristokratų šeimai dailininko profesija atrodė nepriimtina, tad jaunuolis buvo spaudžiamas rinktis karininko dalią. Vis dėlto prasta sveikata bei kojų lūžiai 1878 m. ir 1879 m. padėjo būsimajam dailininkui pasirinkti būtent meno kelią. 1878 m. A.de Tuluz-Lotrekas griuvęs susilaužė kairįjį šlaunikaulį, kitais metais – dešinįjį. Traumos sustabdė kojų augimą. Jis mokėsi gulėdamas lovoje ir 1881 m. apsigynė bakalauratą Tulūzoje.

1882 m. patartas savo mokytojo Renė Prensto, A.de Tuluz-Lotrekas įstojo mokytis į akademinio tapytojo Leono Bonnato studiją. Šis akademizmo atstovas, Ecole des Beaux Arts profesorius į akademizmo rėmus netilpusį A.de Tuluz-Lotreko piešimą pavadino „paprasčiausiai atstumtinu“. Po studijos užsidarymo 1882 m. rugsėjį  įstojo į Fernano Kormono studiją Monmartre, kurioje susipažino su grupe jaunų menininkų, tarp kurių buvo Luji Anketenas, Emilis Bernaras, Vincentas van Gogas. Francois Gauzi (1861−1933) tapo ilgamečiu draugu. Pas F.Kormoną A.de Tuluz-Lotrekas mokėsi 5 metus, susipažino su impresionistų kūryba, jo tapybos paletė pašviesėjo. Monmartre pasinėrė į vietos pasilinksminimų gyvenimą. Jis gyveno tarp žemosios klasės atstovų. Jo paveikslų temos – kabaretų atmosfera, lankytojai, šokėjai, dainininkai, prostitutės ir ypač moterys – raudonplaukės, išraiškingos, spalvingos. Neturtingųjų rajonuose jis praleisdavo daug laiko ir eskizuodamas rusų ir lenkų žydus.

Pradėjo matyti haliucinacijas

Gyvenimo pabaigoje tiek fizinė, tiek psichinė menininko sveikata suprastėjo, jis girtuokliavo, sirgo sifiliu. Pradėjęs matyti haliucinacijas, A.de Tuluz-Lotrekas tris mėnesius buvo gydomas klinikoje. Stengdamasis įrodyti, kad jo psichika sveika, jis čia sukūrė 50 darbų. 1901 m. pradžioje jį ištiko širdies smūgis, po kurio dailininkas liko iš dalies paralyžiuotas. Nujausdamas artėjančią mirtį menininkas sudarinėjo savo studijos inventorių, ruošėsi parodai. Jis grįžo į šeimos Malromė pilį Žirondoje, kur 1901 m. rugsėjo 9 d. mirė. Palaidotas kapinėse Cimetière de Verdelais netoli Malromė pilies. Albi mieste yra įsteigtas A.de Tuluz-Lotreko muziejus, jo kūriniai eksponuojami garsiausiuose pasaulio muziejuose.

A.de Tuluz-Lotreko paroda Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris) veiks iki spalio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dzin

Dzin portretas
Gaila, kad šioms ekspozicijoms neįdomūs Lietuvių dailininkai su ženkliai spalvingesnėmis biografijomis. Pasiklauskite jų vaikų, anūkų, proanūkių turės ką papsakoti jų darbų ir eskizų. O užsienio dailininkus garsina žurnalistai nes jiems dzin ką veikė Lietuvos dailininkai nes tai "savi" ir neįdomu.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai
    Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai

    Koncertų salės, teatro, rampos riedlentininkams projektavimas, pažintis su įdomiais Čekiškės architetūriniais objektais ir kitomis seniūnijos įdomybėmis. Visa tai siūlyta vasarą miestelyje vykusioje "Kaunas 2022" programos "Di...

  • Filme „Anotės arkos“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno
    Filme „Anotės arkos“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno

    Kiribačio salos prezidentas Anote Tong pluša tiek dienomis, tiek naktimis, parodydamas, kiek daug jam reiškia jo gimtoji teritorija ir piliečiai, per rinkimus patikėję jo vizija. Vyriškis stengiasi išsaugoti salos kultūrą, kur...

  • Praeities modernizmas – ateičiai
    Praeities modernizmas – ateičiai

    "Kauno tarpukario architektūra – nedidelis optimizmo blyksnis sudėtingoje XX a. Europos istorijoje, – neabejoja architektūrologas dr. Vaidas Petrulis. – Komplikuotą XX a. pirmosios pusės Europos politinę realybę gali priminti ne t...

  • Kaip atrakinti nežinomuosius?
    Kaip atrakinti nežinomuosius?

    Ar išties pakanka vieno plausto ir vienuolikos žmonių 101 dieną dreifuojančių jūroje, kad pasirodytų tikro žmogaus prigimtis? ...

  • Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?
    Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?

    Intensyvūs remonto darbai verda ne tik Kauno gatvėse, bet ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nors teatre prasideda 61-asis kūrybinis sezonas, pakviesiantis ne tik į visiškai atsinaujinusią Didžiąją salę, bet ir tris premjeras, kurių pirmoj...

  • Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai

    "Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyrius tęsia pažintį su žmonėmis, kūrusiais 1918-aisiais nepriklausomybę vėl atgavusią Lietuvos valstybę. Šįkart dėmesys – kalbininkams. ...

    4
  • Žinomo architekto archyve – daugiau nei vieno žmogaus istorija
    Žinomo architekto archyve – daugiau nei vieno žmogaus istorija

    Vienuose įstabiausių Kauno tarpukario modernizmo ženklų – "Pienocentro" rūmuose atidaryta išskirtinė paroda – atvertas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) archyvas. ...

  • Parodoje – tapytojo A. Braziūno laimės ženklai
    Parodoje – tapytojo A. Braziūno laimės ženklai

    "Parko galerijoje" šiuo metu karaliauja klasikiniai natiurmortai ir tai, kas gali būti šalia jų, nes parodinėje erdvėje eksponuojama vilniečio tapytojo Artūro Braziūno paroda "Šalia natiurmorto". ...

  • Sustabdytose L. Kuisienės stotelėse – tradicijų galia ir inspiracijos
    Sustabdytose L. Kuisienės stotelėse – tradicijų galia ir inspiracijos

    Knygrišyba, kaip amatas ir menas, žinoma nuo senovės. Jos kelias beveik toks pat senas ir ilgas, kaip ir pačios knygos.  ...

    1
  • Ir Kaune jau galima gyventi...kultūringai!
    Ir Kaune jau galima gyventi...kultūringai!

    Kai prieš 12 metų rugsėjį atvažiavau mokytis į Kauną, iš visų pažįstamų sulaukdavau tos pačios reakcijos: „Tu į Kauną?“ Klausiant visų veidai atvipdavo taip, tarsi šis miestas būtų kažkoks nevykėliškumo...

    10
Daugiau straipsnių