Radiniai Pyplių piliakalnyje pranoko lūkesčius

Radiniai pranoko lūkesčius

Archeologai, kasinėję 216 kv. m plotą piliakalnio papėdėje, rado senojo akmens amžiaus (paleolito) laikus siekiančios gyvenvietės liekanų. "Iki šiol neturėjome žinių, kad taip seniai, 10 tūkst. m. pr. Kr., šioje vietoje jau gyveno žmonės. Radiniai liudija, kad vietovė prie Pyplių piliakalnio buvo tinkama gyventi nuo labai senų laikų. Vietovė turėjo būti patogi gyventi: aplink – šaltiniuoti krantai, derlingas dirvožemis. Matyt, gyvenvietę buvo įsirengę pirmieji priešistorinės Lietuvos teritorijos gyventojai – medžiotojai, atklydę čia paskui elnius", – pasakojo piliakalnyje atliktų archeologinių tyrimų vadovas Justinas Račas. Archeologai detaliai ištyrinėjo plotą, kuriame pagal piliakalnio sutvarkymo projektą ruošiamasi įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Manoma kasinėtoje vietovėje buvus senosios gyvenvietės pakraštį.

Gyventa ilgą laiką

1993 m. Pyplių piliakalnio papėdėje nuo Nemuno pusės buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, ten buvo rastos neolito laikų gyvenvietės, siekiančios II–I tūkst. m. pr. Kr. laikus. Dabar rasti archeologų radiniai liudija, kad gyvenimas šalia piliakalnio virė ilgą laiką. "Galbūt su pertrūkiais, ne visus 10 tūkst. m. pr. Kr. iš eilės čia buvo gyventa, tačiau nuo to laiko vietovė buvo gyvenama nuolatos. Buvo palankios sąlygos vystyti ūkinę veiklą, matyt, ir žemdirbystę – radome senovinių arimo žymių. Čia vyko tam tikra gamyba – radome geležies lydymo krosnelę, daug šlako atliekų. O tai yra atliekos, susidarančios geležies lydymo proceso metu", – pasakojo J.Račas.

Kasinėjant aptikta grublėtosios keramikos šukių, vienoje duobėje aptiktas beveik visas grublėtosios keramikos puodas preliminariai datuojamas VI–VIII a. Taip pat aptikta geležies lydymo krosnelė, datuojama VIII–XI a.

Pilėnų pėdsakų nerado

Sovietmečiu archeologas Petras Tarasenka iškėlė versiją, kad Pyplių piliakalnyje stovėjo garsioji Pilėnų pilis, kurios gynėjai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, kaip rašė kronikininkas Vygandas Marburgietis, gyvi susidegino, kad nereikėtų pasiduoti priešams. Tačiau šią versiją galinčių pagrįsti radinių archeologinių kasinėjimų metu rasta nebuvo. "Radome vieną radinį – kovų su kryžiuočiais laikų arbaleto strėlės antgalį, datuojamą XIV–XV a. Tai kovų su kryžiuočiais laikai, teoriškai – ir Pilėnų pilies šturmo laikai. Tačiau tai pavienis radinys. Nei pelenų sluoksnio, nei kitų radinių, galinčių liudyti čia sudegusią pilį, ar didelės koncentracijos strėlių antgalių, kas liudytų čia vykus mūšius, neaptikome", – sakė J.Račas.

Pasak jo, sunkiai tikėtina, kad čia galėjo stovėti Pilėnų pilis ir dėl to, kad piliakalnio viršūnė – labai maža. "Piliakalnis buvo grynai gynybinio tipo. Matyt, už pylimo esančioje piliakalnio aikštelėje, puolant priešams, būdavo slepiamasi, prabūnama apgulties laiką, o vėliau grįžtama į nuolatos gyventas vietas", – sakė archeologas.

Būsimos automobilių stovėjimo aikštelės plotas ištyrinėtas detaliai, dar apie 50 kv. m planuojama atlikti archeologinius žvalgymus. Atlikus archeologinius tyrimus ir žvalgymus, Pyplių piliakalnyje prasidės sutvarkymo darbai. Planuojama, kad beveik 4 ha teritorijos sutvarkymo darbai kainuos apie 230 tūkst. eurų.