Praskynusieji kelią profesionaliai lietuvių tekstilei – jų sielos įstrigo Lietuvoje

Vilniuje, Dominikonų gatvėje, įsikūrusioje pirmųjų profesionalių tarpukario Lietuvoje tekstilininkų Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje "Židinys" alma gyvenimas, kurio ištakų reikėtų ieškoti laikinojoje sostinėje.

Nepelnytai primirštas

Tą šeštadienį Vilniaus senamiestyje praeiviai mielai maudėsi saulės spinduliuose, gurkšnojo lauke kavą, kiti smalsavo muziejuose, meno galerijose. Jaunų žmonių, stabtelėjusių prie galerijos "Židinys" durų, veidų išraiška bylojo, kad jie nieko nežino, kas tie Tamošaičiai. O šis šeimos tandemas tarpukario Lietuvoje buvo vieninteliai profesionalūs tekstilininkai. Būtent A.Tamošaitis sudarė ir redagavo knygų seriją "Sodžiaus menas", parašė knygų ir straipsnių minėta tematika, rengė radijo laidas, pirmasis nustatė ir aprašė atskirų Lietuvos sričių tautinius drabužius, kuriais mes dabar vilkime ypatingomis progomis.

Tai, kas dabar atrodo taip natūralu ir paprasta, atėjo tarpukariu tiestu keliu, kai reikėjo įtikinti Lietuvos inteligentiją įsileisti į savo modernius namus liaudies meną, o sodžiaus audėjas, kalvius, puodžius, drožėjus – nemesti tradicinio amato. Šią užduotį kaip tik ir sprendė A.Tamošaitis. Apie šio iškilaus menininko gyvenimą ir kūrybą išsamiai pasakoja menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė monografijoje "Antanas Tamošaitis", kurią 2003 m. galerijos "Židinys" inciatyva išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Staklių gyvybingumas

A. ir A.Tamošaičių galerijoje plevena dvasia žmonių, gyvenusių ir kūrusių Kaune, kur visa jėga pražydo jų talentas. Dviejų aukštų vilniškėje Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje viešpatauja maloni prieblanda ir tautiškumo dvasia. "Židinio" vedėja Laimutė Lukoševičienė aprodė daugybę audimo staklių, pabrėždama, kad visos jos gyvos – čia renkasi įvairaus amžiaus žmonės mokytis austi. Būtent tokios gyvybe pulsuojančios galerijos norėjo Tamošaičiai. Pasak pašnekovės, iš Suvalkijos kilęs A.Tamošaitis mokėsi Kauno meno mokykloje, kurioje dėstė to meto Lietuvos dailininkų žiedynas. Baigęs grafikos mokslus, A.Tamošaitis mokytojavo, dėstė audimo teoriją, liaudies meną. Dirbdamas Žemės ūkio rūmų Namų pramonės skyriuje, jis rengė audimo instruktores, pradėjo komponuoti kilimus lietuvių liaudies audinių motyvais, o 1934 m. Ąžuolų Būdoje jau buvo įkurta audimo studija-kursai, kur buvo audžiami kilimai, rengiamos jų parodos Kaune.

Kai 1939 m. Vilnius vėl tapo Lietuvos sostine, tai pakeitė ne vieno Kaune kūrusio menininko gyvenimą. Į Vilnių atsikraustė ir abu Tamošaičiai. A.Tamošaitis 1940–1942 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Prasidėjusios karo audros sujaukė Tamošaičių gyvenimą ir kūrybą.

Dovana Lietuvai

"A.Tamošaitis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasiryžo nuo 1926 m. savo rinktus liaudies meno kūrinius išvežti į užsienį. Ir jam tai pavyko. Pirmoji į Austriją išvažiavusi A.Tamošaitienė priimdavo vyro siuntas iš Lietuvos, o paskui jas išvažiavo ir pats jų siuntėjas. Tamošaičiai, apsigyvenę Freiburge, rengė liaudies meno parodas, dėstė lietuvių jaunimo meno mokykloje, o po karo persikėlė į Kanadą, kur drauge pragyveno daugiau kaip 50 metų. Jų gyvenamoji vieta šalia Kingstono (Ontarijo provincija), prie Šv.Lauryno upės, tapo Kanados lietuvių šviesuomenės traukos centru, o vasaromis Tamošaičiai savo sodyboje rengdavo jaunimui audimo ir kitus kursus", – pasakojo ne kartą pas Tamošaičius viešėjusi L.Lukoševičienė.

Beveik po pusšimčio metų pertraukos, 1993 m., A.Tamošaitis (jo žmona mirė 1991 m.) pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir savo vertingą liaudies meno kolekciją bei žmonos kūrybinius darbus nusprendė padovanoti Lietuvai. 2000 m. A.Tamošaitis visam laikui sugrįžo į tėvynę ir pats aktyviai įsitraukė į galerijos kūrimo darbus, o po dvejų metų galerija atvėrė duris lankytojams.

Vyrai – geresni audėjai?

Galerijoje gausu Tamošaičių į Lietuvą iš Kanados atvežtų audimo staklių ir jų pačių austų tautinių kostiumų. Čia pat stovi staklės su A.Tamošaitienės nebaigtu audiniu. Šis jos nebaigtas darbas galerijoje pavadintas "Nutrūkusi gija".

"Židinyje" rengiami Ramutės Raciūtės vedami audimo kursai įvairiausio amžiaus žmonėms. Čia austi mokosi net vyrai ir berniukai. Beje, A.Tamošaitis yra sakęs, kad būtent vyrai yra geriausi audėjai, nes jie audžia laiko prasme tolygiai, o moterys – ne. Mat jas vis atitraukia nuo staklių įvairūs namų ruošos darbai. Na, o kodėl moteriškų tautinių kostiumų įvairovė didesnė, A.Tamošaitis aiškindavo maždaug taip: moterys ar merginos, norėdamos pasidabinti, ausdavo sau ne tik kasdienius, bet ir išeiginius kostiumus.

Stiprios lietuvybės šaknys

Galerijoje vyksta ne tik audimo kursai. Čia galima pamatyti nuo 1926 m. A.Tamošaičio kauptus liaudies meno rinkinius ir net šiuolaikinių fotografijų bei tapybos darbų parodas. Apsilankymo galerijoje dieną čia viešėjo iš Sietlo (JAV) atvažiavusi A.Tamošaičio giminaitė Jūratė Mažeikaitė-Harrison su savo vyru Jeffu. Anot Jūratės, jie čia atvažiavę neatsitiktinai – galerijoje eksponuojami jos tapyti paveikslai ir Jeffo darytos nuotraukos.

Abu kūrėjai savo darbų parodas seniai rengia JAV lietuvių bendruomenėse. Nors Jūratė save laiko simboliste, bet į jos kūrybą vis atklysta konkretūs lietuviški vaizdiniai: ąžuolas, griežlė, varpinė, kupolė, baltų šventės akimirkos… Tų lietuviškų ženklų link J.Mažeikaitė-Harrison pastūmėjo Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos iš etnografinių švenčių, M.K.Čiurlionio kūryba.

Laivo kapitono hobis

"Esu laiminga, galėjusi pabuvoti 100-metį pažyminčioje Lietuvoje. Būtent čia įstrigusi mano siela, nors esu gimusi Vokietijoje, o gyvenu JAV. Manau, teisus buvo Carlas Gustavas Jungas, teigęs, kad žmogus gimsta ne tuščias – su protėvių paveldu, su praeitimi", – samprotavo kūrėja iš užjūrio.

Jos vyro, buvusio laivo kapitono, J.Harrisono meninių nuotraukų parodoje apstu jo profesijos ženklų – fotografijose užfiksuoti Atlanto vandenyno atoslūgių ir potvynių pėdsakai pakrantėse. Tie pėdsakai – subtilūs meniškos prigimties žmogaus pastebėti gamtos sukurti stebuklai: šimtmečiais vandens ir smėlio glūdinta medžio šaknis, keistos formos akmenėliai, putotas atsitraukiančios nuo kranto bangos atodūsis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kino industrijos akiratyje – #MeToo krizė
    Kino industrijos akiratyje – #MeToo krizė

    Pasaulį iki šiol krečianti #MeToo atskleista krizė neaplenkė ir kino industrijos. Festivaliai, šios industrijos varikliai, reaguoja įvairiai – žodžiais ir veiksmais. ...

    1
  • Iš Kauno – į akordeono šlovės galeriją
    Iš Kauno – į akordeono šlovės galeriją

    Paskutinę rugsėjo savaitę į Kauną atkeliaus prestižinis akordeono atlikėjų konkursas "Pasaulio taurė". Jau 71-ąjį kartą vyksiantis konkursas padovanos neužmirštamą šventę visiems akordeono muzikos gurmanams. ...

  • Kauno kino festivalis kviečia susitikti su D. Narkevičiumi
    Kauno kino festivalis kviečia susitikti su D. Narkevičiumi

    Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia į susitikimą su menininku Deimantu Narkevičiumi (nuotr.). ...

    1
  • Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai
    Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai

    Koncertų salės, teatro, rampos riedlentininkams projektavimas, pažintis su įdomiais Čekiškės architetūriniais objektais ir kitomis seniūnijos įdomybėmis. Visa tai siūlyta vasarą miestelyje vykusioje "Kaunas 2022" programos "Di...

  • Dainų šventės dalyviams – savivaldybės padėkos
    Dainų šventės dalyviams – savivaldybės padėkos

    Garliavos bibliotekoje skambėjo padėkos žodžiai Šimtmečio dainų šventėje dalyvavusių kolektyvų meno vadovams, režisieriams, atlikėjams – visiems, prisidėjusiems, kad Kauno rajono balsas suskambėtų visa jėga. ...

  • Filme „Anotės arka“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno
    Filme „Anotės arka“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno

    Kiribačio salos prezidentas Anote Tong pluša tiek dienomis, tiek naktimis, parodydamas, kiek daug jam reiškia jo gimtoji teritorija ir piliečiai, per rinkimus patikėję jo vizija. Vyriškis stengiasi išsaugoti salos kultūrą, kur...

  • Praeities modernizmas – ateičiai
    Praeities modernizmas – ateičiai

    "Kauno tarpukario architektūra – nedidelis optimizmo blyksnis sudėtingoje XX a. Europos istorijoje, – neabejoja architektūrologas dr. Vaidas Petrulis. – Komplikuotą XX a. pirmosios pusės Europos politinę realybę gali priminti ne t...

  • Kaip atrakinti nežinomuosius?
    Kaip atrakinti nežinomuosius?

    Ar išties pakanka vieno plausto ir vienuolikos žmonių 101 dieną dreifuojančių jūroje, kad pasirodytų tikro žmogaus prigimtis? ...

  • Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?
    Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?

    Intensyvūs remonto darbai verda ne tik Kauno gatvėse, bet ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nors teatre prasideda 61-asis kūrybinis sezonas, pakviesiantis ne tik į visiškai atsinaujinusią Didžiąją salę, bet ir tris premjeras, kurių pirmoj...

  • Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai

    "Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyrius tęsia pažintį su žmonėmis, kūrusiais 1918-aisiais nepriklausomybę vėl atgavusią Lietuvos valstybę. Šįkart dėmesys – kalbininkams. ...

    4
Daugiau straipsnių