- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi muzikos atlikėja Neringa Šiaudikytė. Dainininkė atsakė į portalo lankytojų klausimus apie savo pasirodymą lietuviškoje „Eurovizijos" atrankoje, vertino savo galimybes, papasakojo apie muzikinę karjerą.
- Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvai vis nesiseka "Eurovizijoje"?
- Pirmiausia, vietą lemia balsavimo sistema. "Eurovizija" yra ir politinis konkursas, nes balsavimas jame yra paremtas ir politiniais, geografiniais principais. Tai, kad Lietuva sulaukia mažai kitų šalių dėmesio, rodo tų šalių požiūrį į mus, kaip į šalį ir kaip į tautą. Galbūt prie to prisideda ir mūsų emigrantų elgesys tose šalyse. Vis dėlto, jei išvežtume visomis prasmėmis stiprų pasirodymą, stiprų reginį, turėtume nemažai šansų. Mums didžiulis pasiekimas būtų ir patekimas į finalą, o konkreti vieta, jei tik, žinoma, netampi nugalėtoju, nieko nelemia.
- Man atrodo, kad jūs esate lietuviškos "Eurovizijos" favoritė. Kaip vertinate savo galimybes?
- Ačiū už tokį gražų įvertinimą. Manau, kad pačios dainos šansai yra nemaži, nes pernai "Eurovizijoje" dalyvavo lietuvių daina, kuri nebuvo lyrinė. Tad šiemet galėtų būti ir baladė, tokia kaip mano atliekama. Dar vienas palankus faktorius: Lietuva pirmą sykį turėtų ne lietuvių kompozitoriaus dainą, o užsieniečio. Ji sukurta švedų kompozitoriaus, todėl visai realu sulaukti ir šios šalies klausytojų palaikymo.
- Papasakokite plačiau apie savo kūrybinę komandą: kas parašė žodžius, muziką... Man atrodo, kad jie labai prisideda prie jūsų sėkmės "Eurovizijoje".
- Žodžius ir muziką kūrė švedai. Muziką kūrė du autoriai iš Švedijos: Tina Almqvist-Hilili ir Danielis Perssonas. Už gražius dainos žodžius esu dėkinga Tinai Almqvist-Hilili. Pagalbininkų komandos kaip ir neturiu. Prie mano pasirodymo dirba eurovizinės televizijos laidos komanda. Prodiuserio neturiu, tad kažkokios pagalbos iš šalies nesitikiu. Tiesa, iš švedų sulaukiau moralinio palaikymo. Jie mane pastebėjo jau pernai, todėl labai apsidžiaugė, kad pasirinkau jų dainą. "Eurovizija" atlikėjui ne visada yra gera reklama, pasirodymas joje gali atsiliepti ir neigiamai. Kadangi Lietuva yra suinteresuota į tarptautinę sceną išvežti geriausią dainą, televizijoje visiems dalyviams skiriama pakankamai dėmesio ir sudaromos visos sąlygos pasirodyti kuo geriau.
- Kokia jūsų atliekama daina jums labiausiai patinka ir kodėl?
- Iš mano dainų - eurovizinė. Ji yra lyrinė ir atskleidžia mano vokalinius sugebėjimus. Dauguma mano kitų dainų yra labiau skirtos klubams, tai - pop, šokių stiliaus, žanro dainos.
- Kuri Lietuvos muzikos atlikėja ir atlikėjas jums patinka?
- Iš lietuviškų dainų man labai imponuoja Gyčio Paškevičiaus "Šiam pasauly visko būna". Šis atlikėjas man ir patinka. Iš užsienietiškų nuo seno patinka baladžių karalienė Whitney Houston, Michaelas Jacksonas, kurio muzika nesensta, ir Beyonce. Pastaroji į savo popmuziką įkomponuoja džiazines improvizacijas. Tai padaro jos kūrinius ir atlikimą išskirtiniais.
- Ar esate pati sukūrusi bent vieną dainą?
- Iki šiol nesu sukūrusi dainos, nes nesu kūrėja, o atlikėja. Manau, kad gerai atlikti kitų kurtą dainą yra pakankamai atsakingas darbas.
- Ar yra kompozitorius, kurio dainą norėtumėte atlikti?
- Pirmiausia, tam, kad sulaukčiau tokio svajonių pasiūlymo, turėčiau pritraukti didelės muzikos kompanijos ir didelės auditorijos dėmesį. Kalbant apie lietuviškus kompozitorius, problema yra ta, kad neretai jie patys yra ir atlikėjai, todėl nelabai nori atiduoti savo geriausius kūrinius kitiems. Tad jų pasirinkimas mūsų šalyje tampa labai ribotas.
- Kaip manote, ar jūsų dainų klausys ateinančios kartos?
- Labai to norėčiau. Priskiriu save jauniems atlikėjams. O šiais laikais muzikinės mados yra tokios, kad publikai labiau rūpi smagiai praleisti laiką, ji labiau mėgsta klubines, šokių dainas, o ne klausant graudžių baladžių verkti į pagalvę. Be abejo, aš galvoju apie savo muzikos išliekamąją vertę, todėl mano būsimajame albume turėtų būti keletas brandesnių kūrinių, kuriuos galėtų dainuoti ir ateities kartos.
- Ar Lietuvoje galima pragyventi iš muzikos?
- Tikrai įmanoma. Ir net sutaupyti. Man pasisekė, kad nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta sėdėti sudėję rankas. Be muzikinės veiklos, aš dar prisidedu prie šeimos verslo. Esu šeimos įmonės projektų vadovė. Prekiaujame kokybiška prancūziška patalyne.
- Ar turite muzikinį išsilavinimą? Ar manote, kad jis svarbus norint būti dainininku?
- Esu baigusi A.Kačanausko muzikos mokyklą, estradinio dainavimo specialybę. Ateityje galvoju apie muzikines studijas užsienyje.
- Jei ne sėkmingas dalyvavimas su Kauno choru prieš keletą metų viename televizijos projekte, ar būtumėte ryžusis dainininkės karjerai?
- Kauno chore nebuvau pagrindinė solistė, ten niekas manęs nestūmė į pagrindines pozicijas. Tik savo atkaklaus darbo dėka man pavyko įveikti didelio projekto "Lietuvos balsas" atrankas, ten pakankamai gerai pasirodyti didžiulei auditorijai. Tai tapo mano solinės karjeros startu. Tiesa, vien pasirodymas nereiškia garantuotos karjeros. Kiek žinote iš projektų atėjusių atlikėjų, kurie iki šiol turi nuolatinių koncertų ir pasirodymų? Aš tokių žinau nedaug. Iš tiesu projektai yra tik ilgo kelio pradžia. Laukia dar labai daug darbo. Tik pastangų dėka, manau, man ir pavyko įtvirtinti savo vardą muzikinėje scenoje.
- Patarkite talentingai, bet savimi nepasitikinčiai merginai: nuo ko pradėti šturmuoti muzikos olimpą?
- Lengviausias būdas - dalyvauti muzikiniame televizijos projekte ir stengtis būti ten pastebėtai.
- Ar jau susimąstote apie šeimą ir vaikus, ar vis tik kol kas karjera yra svarbiau?
- Susimąstau, bet kol kas pirmenybę teikiu karjerai.
- Kiek per mėnesį išleidžiate kosmetikai, SPA procedūroms? Ar pasitikite Kauno specialistais?
- Kauniečiais pasitikiu, ypač grožio klinika, kurios pavadinimą esu ne sykį minėjusi savo interviu apie grožio procedūras. Esu iš moterų, kurios skaičiuoja, nesu pamišusi dėl procedūrų ir darausi tik tas, kurios tuo metu būtinos.
Visą pokalbį galite skaityti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...