Po kelių savaičių viešnagės Irane: tai – grynuolis turizmo gurmanams

Kai Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius su žmona Brigita pasidalijo su aplinkiniais planais keliauti į Iraną, sulaukė mažų mažiausiai nuostabos. Buvo ir bauginusių visais įmanomais stereotipais apie šią Artimųjų Rytų šalį: terorizmu, neapykanta Vakarams, nesaugumu, moterų diskriminacija... Po dviejų savaičių viešnagės Irane T.Grigalevičius vadina jį viena draugiškiausių iki šiol aplankytų šalių.

Palieka vietos nuotykiams

"Aktyviai keliauju nuo tada, kai susipažinome su Brigita. Tai ji mūsų šeimoje nenustygsta vietoje ir pilna idėjų, ką šiame pasaulyje reikėtų pamatyti. Taigi jau septynerius metus atostogaujame ne pas senelius kaime, ne gulėdami paplūdimyje, o vis leidžiamės į kurį nors pasaulio kraštą pažiūrėti, kaip ten žmonės gyvena", – pasakoja patyręs komunikacijos konsultantas, kurio kelionių geografijoje yra ir Azijos, ir Afrikos šalių, jau nekalbant apie išmaišytą Europą.

Nors Iranas kelionių ekspertų įvardijamas viena trokštamiausių pastarojo dešimtmečio krypčių, turistai dar neplūsta į jį. Ir Grigalevičių akiratyje jis atsirado vien todėl, kad Brigita, prieš kelerius netus studijavusi Budapešte, ten susipažino su keliais iraniečiais. "Jų pasakojimai ir pasėjo Brigitai mintį, kad ši šalis – ypatinga", – neprisiima laurų dėl iniciatyvos T.Grigalevičius, mielai susigundęs ir pats ją aplankyti.

Beveik prieš metus aptikę pigius skrydžių Ukrainos avialinijomis bilietus į Teheraną, gegužės pabaigoje leidosi į dviejų savaičių kelionę.

"Iranas per didelė ir per skirtinga šalis, kad per dvi savaites galėtum daug pamatyti bei pajausti. Kita vertus, keliaujant kaip mes, užsidedant kuprinę ant pečių ir neturint plano į priekį, laiko pakako, – pripažįsta žurnalistas, sąmoningai neatlikęs namų darbų. – Žinoma, pasiskaitėme apie Iraną, kad žinotume kultūrų skirtumus ir nepatirtume nesusipratimų. Tačiau detaliai kelionės neplanavome, užsisakėme tik pirmąją nakvynę. Kaskart atvykę į naują šalį stengiamės leistis į jos gilumą, vengiame turistinių vietų. Tas išankstinis kelionės neplanavimas suteikia galimybių nuotykiams."

Nuoširdumas – vizitinė kortelė

Iranas turistams – ir kainomis, ir vietos žmonių dėmesiu draugiškas kraštas. "Ir mažiausiai paliestas turistų, – konstatuoja šia turizmo infrastruktūrą dar tik kuriančia šalimi susižavėjęs T.Grigalevičius. – Per dvi savaites sutikome vos kelias dešimtis užsieniečių turistų. Iranas – tikras grynuolis, kažkas neįtikėtino, kažkas išskirtinio."

Tą išskirtinumą kuria kultūra, sujungusi geriausius Persijos ir islamo identiteto bruožus. Nors šalis musulmoniška, Irane dauguma gyventojų yra ne arabai, o persai – indoeuropiečiai. Iki 1935-ųjų ji net buvo vadinama Persija.

Tai šalis, nukelianti į praeitį. Ne tik į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta senoji sostinė Persepolis, bet ir kiti miestai mena senąją iraniečių religiją zoroastrizmą. Senovės Persijos imperija buvo vienas svarbiausių pasaulio architektūros, dailės ir mokslo centrų, būtent ji vadinama pasaulio kultūros lopšiu.

"Tų žmonių DNR įrašytas svetingumas ir šypsenos, – įvardija didžiausią išskirtinumą kaunietis. – Daugelio šalių žmones galima pavadinti draugiškais, bet iraniečių draugiškumas, noras padėti turistams yra jų identitetas, jų vizitinė kortelė."

Tų žmonių DNR įrašytas svetingumas. Daugelio šalių žmones galima pavadinti draugiškais, bet iraniečių draugiškumas, noras padėti turistams yra jų identitetas.

2016 m. Vakarų šalims atšaukus taikomas sankcijas Iranui, ledai pajudėjo ir turizmo srityje. Irane pradėjo kurtis viešbučiai, turizmo infrastruktūra, tarptautinės oro linijų bendrovės atidarė naujus skrydžius, sušvelninta vizų išdavimo tvarka. Patys iraniečiai vis dažniau keliauja į aplinkines valstybes, o savo šalyje labai svetingai priima atvykėlius. Vis dėlto kol kas jų gausa pasigirti negali, iš Europos atvykstančių turistų itin mažai.

Dar ir dėl šios priežasties suprantamas iraniečių noras pakviesti svečią į savo namus, padėti. "Eini gatve, vos ne kas antras tavęs paklausia, ar reikia pagalbos. Didžioji dalis nekalba angliškai, bet tie, kurie moka, būtinai užkalbins turistą, pabendraus, dažnai ir į svečius pakvies", – prisimena neįtikėtiną vietinių žmonių dėmesį T.Grigalevičius.

Keliautojai iš Lietuvos įsitikino, kad turistams šioje šalyje yra saugu: "Nepritardami savo valdžios veiksmams, iraniečiai kalba tik apie taiką ir norą palaikyti gerus santykius su visomis tautomis."

Dar vienas išskirtinumas – čia negresia ir atakos dėl pirkinių. Irane, bene vienintelėje iš Azijos šalių, jūsų nepersekios kokį niekutį bandantys įsiūlyti prekeiviai, o gatvėje sustabdys nebent norėdami kartu nusifotografuoti ar pasiūlyti išgerti arbatos.

Tualeto, pinigų ir kavos iššūkiai

Vis dėlto nejaugi neteko patirti kultūrinio šoko? "Teko – tualetuose, kurie visur, netgi viešbučiuose, yra tupimi. Be to, jie nenaudoja tualetinio popieriaus, yra tik žarnelės apsiplauti, – juokiasi pašnekovas. – Ir dar reikėjo paisyti aprangos reikalavimo. Vyrai negali nešioti šortų, o moterys turi slėpti plaukus, kaklą ir kūną iki pat plaštakų ir pėdų. Viešėjome Irane gegužę, jau prie 35–40 laipsnių karščio žemumose, tad vilkėti hidžabą Brigitai buvo didelis diskomfortas."

Jei vietiniai išeitų į gatvę, nepaisydami vienos iš šių taisyklių, juos greitai sulaikytų dorovės policija, turistai gal apsiribotų įspėjimu. Tačiau sutuoktiniai Grigalevičiai nerizikavo. Brigita netgi pasipildė garderobą marškiniais iki kelių ir skarelėmis – tai populiariausi drabužiai visuose turguose.

Apsipirkimas buvo dar vienas iššūkis. Keliaujant į Iraną reikia būti pasirengusiems, kad neveiks jokios jūsų banko kortelės, todėl visą kelionės biudžetą turėsite vežtis grynaisiais. Geriausia – eurai arba doleriai, juos vietoje išsikeisite į Irano rialus. Nusiteikite čia būti milijonieriais: vienas euras šiuo metu – beveik 50 tūkst. rialų.

"Iš pradžių buvo šiokios tokios painiavos su kainomis, nes, be oficialios rialų valiutos, Irane išlikusi senoji tomanų valiuta. Kainos visur pasakomos tomanais, nors mokėti reikia rialais. Taigi, tarkime, paklausite kainos, pasakys 10 tūkst., o tai reikš 10 tūkst. tomanų, o mokėsite 100 tūkst. rialų", – prisimena kelias dienas trukusius sunkumus lietuviai, vėliau prisitaikę prie tokio atsiskaitymo.

Spartaus interneto išlepintiems lietuviams reikia nusiteikti Irane galiojantiems apribojimams. Nors išmaniuosius telefonus ir internetą iraniečiai turi, čia blokuojama nemažai interneto svetainių, įskaitant ir feisbuką. Taigi galimybės naršyti internete labai ribotos.

"Irane realią valdžią turi religinis elitas, diktuojantis gana griežtus reikalavimus. Čia reikia pamiršti linksmybes, alkoholį, – atkreipia dėmesį T.Grigalevičius. – Tiesa, kur yra draudimai, ten yra ir mėginimai tuos draudimus apeiti. Vietiniai pasakojo, kad alkoholio galima įsigyti juodojoje rinkoje, tiesa, už žvėrišką kainą. Tarkim, mažas buteliukas daniško alaus kainuoja iki 15 eurų. Vietiniai daro namų gamybos vyną, kuris ir karaliauja juodojoje rinkoje."

Lietuviams teko įveikti iššūkį rasti skanios kavos. Kaip ir visame musulmoniškame pasaulyje, Irane geriama daug arbatos, todėl Tomas su Brigita turėdavo nemažai paieškoti savo mėgstamo gėrimo.

Mieliau rinkomės pasibastyti be tikslo, nuklysti į tas vietoves, kuriose nesilanko turistai. Leidome sau ne turistauti, o tiesiog būti toje šalyje.

Galima pasijusti turtuoliu

Iranas tobulas keliauti ir dar dėl kelių priežasčių: čia puikiai išvystyta viešojo transporto sistema ir labai nedidelės kainos.

Viešbučiai kainuoja ne pigiau nei Europoje, nuo 25 iki 50 eurų už naktį, tačiau nakvynė pas vietinius – pigi. Transporto – taksi, autobusų, vietinių skrydžių kainos – tiesiog juokingos.

"Vadinamieji VIP autobusai komfortiški, su plačiomis sėdynėmis, daug vietos kojoms, gerai kondicionuojami, o kaina neįtikėtina: pasitelkus analogiją, iš Kauno į Klaipėdą būtų galima nuvažiuoti už 1,5 ar 2 eurus", – pribloškia pašnekovas.

Tokios pat gluminančios ir vietinių skrydžių kainos. Iranas – septyniolikta pagal dydį pasaulio valstybė, ją perskristi – kaip per visą Europą iš šiaurės į pietus, ir toks skrydis Tomui ir Brigitai kainavo 30 eurų.

Per dvi savaites kelionėje sutuoktiniai išleido beveik 1 500 eurų, įskaičiuojant ir skrydžius Vilnius–Kijevas–Teheranas ir atgal. "Galėjo pakakti ir 800 eurų, tačiau neribojome savęs – ką sugalvodavome, tą ir darydavome", – sako T.Grigalevičius, kuriam su žmona labai svarbi dar ir kulinarinė kelionės pusė.

Maistui jiedu netaupė, gerai pažino vietinę virtuvę gyvendami šeimose. Vienoje jų Brigita, labai mėgstanti baklažanus, netgi mokėsi gaminti patiekalų iš jų.

Viešojo maitinimo įstaigose maistas taip pat pigus – restorane gali pavalgyti už 1,5 ar 2 eurus. Irano virtuvėje persimaišiusios skirtingų kultūrų tradicijos, todėl tradiciniai patiekalai turi panašumų ir su turkų, ir su žydų, ir su gruzinų ar azerų virtuvėmis. Pagrindiniai ingredientai – ryžiai ir duona, daug avienos ir jautienos, labai daug prieskonių.

Didžiąją kelionės dalį kauniečiai praleido kaimiškoje Irano dalyje, kuri juos žavi visose šalyse. "Susipažįsti su vietiniais, pasakai, kur nori būti kitą dieną, vienas du skambučiai, ir tu jau turi nakvynę, – atskleidė paprastą rezervavimo sistemą pašnekovas, kurį labai sužavėjo toks servisas. – Iraniečiai priima turistus kaip šeimos svečius, jaučia pareigą pasirūpinti ne tik jų nakvyne bei maistu, bet ir laisvalaikiu."

Pribloškė kalnų didybė

Stepių, dykumų ir kalnų šalis gali nudžiuginti gamtos mylėtojus. O Brigita su Tomu tokie ir yra. Pirmenybę jie teikė ne civilizacijos objektams, bet gamtai.

"Miestuose daug lankytinų objektų, tačiau ir juose mieliau rinkomės pasibastyti be tikslo, nuklysti į tas vietoves, kuriose nesilanko turistai. Leidome sau ne turistauti, o tiesiog būti toje šalyje. Įspūdingiausia patirtis buvo kalnuose, važiuojant motociklu serpantinais, aplankant kanjonus", – dalijasi įsiminusiais įspūdžiais.

Dykumą sutuoktiniai jau buvo ištyrinėję Maroke, begalinės stepės pakankamai skurdžios, tad neviliojo, todėl didžiausią atgaivą teikė kalnai. Šalies Šiaurėje spiečiasi Alborzo kalnų grandinė, o pietvakariuose – Zagrozo kalnai. Įspūdingi papėdėse įsikūrę kaimeliai, kai kurie jau ištuštėję. "Pas mus kaimai tuštėja dėl emigracijos, darbo stygiaus, o ten – dėl vandens stygiaus, – palygina T.Grigalevičius. – Išsenka šaltinis kalnuose, ir kaimo nebelieka."

Akivaizdu, kad Tomas su Brigita pamilo šią šalį. O ką patartų dvejojantiesiems, ar verta į ją keliauti? "Keliauti, be jokių abejonių! Pasiruoškite nuotykiams ir spontaniškiems potyriams. Įveikite tą lietuvišką bruožą – nepasitikėjimą žmonėmis, pasitikėkite iraniečiais", – ragina T.Grigalevičius.

O patys ar grįžtų į Iraną darkart? "Ne, tokio pažado nedavėme, – nuoširdžiai prisipažįsta. – Yra daugybė šalių, kurias norisi aplankyti."

Kelionės dviese, pasak pašnekovo, yra jųdviejų su Brigita laikas, suteikiantis galimybę ne tik pabūti kartu ilgą laiką, bet ir dar geriau pažinti vienas kitą. "Šioje kelionėje įsitikinau nepaprasta Brigitos kantrybe. Visoms poroms patarčiau pasitikrinti vienas kitą tokiose kelionėse. Ne gulint prie baseino su "viskas įskaičiuota", o leidžiantis į nuotykius, patiriant nepatogumų, ekstremalumų", – linki atrasti dar ir tokį kelionių skonį T.Grigalevičius.

Jei keliausite į Iraną

Gyvenimas šeimose – įdomiausia viešnagės Irane dalis, todėl T.Grigalevičius rekomenduoja bent dalį laiko gyventi pas žmones. Nakvynes galima rasti prieš kelionę prisijungus prie feisbuko grupės "See you in Iran" – turėtumėte sulaukti nemažai iraniečių pasiūlymų nakvynei ir gidams.

Jei vis dėlto apsispręstumėte gyventi viešbučiuose, rinkitės tradicinius persiškus, kurie daug įdomesni nei mums įprasti europietiški – su gražiais kiemeliais, senoviniu išdėstymu.

Automobilio neverta nuomotis dėl kelių priežasčių: nuoma brangi, o eismas tragiškas. Vairuoti Irane europiečiui – didelė įtampa. Atstumai tarp miestų dideli – geriau rinktis patogius autobusus nei vairuoti pačiam. Puikiai veikia viešojo transporto sistema, bilietų kainos neįtikėtinai žemos.

Oro uostus turi visi didieji miestai, todėl taupydami laiką galite pasinaudoti vietinių skrydžių galimybe.

Su taksi vairuotojais kainą susitarkite prieš kelionę. Miestuose 10–30 min. kelionė taksi gali kainuoti 1–4 eurus. Teherane naktį į oro uostą iš centro galima nuvažiuoti už 12 eurų.

Geriausias laikas keliauti – pavasaris ir ruduo. Iranas – labai didelė šalis, todėl klimatas šalyje skirtingas. Vasarą daugumoje vietų kepsite, išskyrus kalnus, kuriuose gaivu. Žiemą keliauja patys iraniečiai, todėl gali būti didesnės kainos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viktoras

Viktoras portretas
Jei spėsim, kol JAV nesubombardavo Irano, reiks nuvažiuot kada.

Bevardo

Bevardo portretas
Labai nesimpatiškas ir pasikėlęs diedas

Skaiva

Skaiva portretas
Kas jis toks? Niekam neidomu kur jis, ir su kuo keliauja!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kino industrijos akiratyje – #MeToo krizė
    Kino industrijos akiratyje – #MeToo krizė

    Pasaulį iki šiol krečianti #MeToo atskleista krizė neaplenkė ir kino industrijos. Festivaliai, šios industrijos varikliai, reaguoja įvairiai – žodžiais ir veiksmais. ...

    1
  • Iš Kauno – į akordeono šlovės galeriją
    Iš Kauno – į akordeono šlovės galeriją

    Paskutinę rugsėjo savaitę į Kauną atkeliaus prestižinis akordeono atlikėjų konkursas "Pasaulio taurė". Jau 71-ąjį kartą vyksiantis konkursas padovanos neužmirštamą šventę visiems akordeono muzikos gurmanams. ...

  • Kauno kino festivalis kviečia susitikti su D. Narkevičiumi
    Kauno kino festivalis kviečia susitikti su D. Narkevičiumi

    Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia į susitikimą su menininku Deimantu Narkevičiumi (nuotr.). ...

    1
  • Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai
    Vaikų stovykloje – idėjos miestelio ateičiai

    Koncertų salės, teatro, rampos riedlentininkams projektavimas, pažintis su įdomiais Čekiškės architetūriniais objektais ir kitomis seniūnijos įdomybėmis. Visa tai siūlyta vasarą miestelyje vykusioje "Kaunas 2022" programos "Di...

  • Dainų šventės dalyviams – savivaldybės padėkos
    Dainų šventės dalyviams – savivaldybės padėkos

    Garliavos bibliotekoje skambėjo padėkos žodžiai Šimtmečio dainų šventėje dalyvavusių kolektyvų meno vadovams, režisieriams, atlikėjams – visiems, prisidėjusiems, kad Kauno rajono balsas suskambėtų visa jėga. ...

  • Filme „Anotės arka“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno
    Filme „Anotės arka“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno

    Kiribačio salos prezidentas Anote Tong pluša tiek dienomis, tiek naktimis, parodydamas, kiek daug jam reiškia jo gimtoji teritorija ir piliečiai, per rinkimus patikėję jo vizija. Vyriškis stengiasi išsaugoti salos kultūrą, kur...

  • Praeities modernizmas – ateičiai
    Praeities modernizmas – ateičiai

    "Kauno tarpukario architektūra – nedidelis optimizmo blyksnis sudėtingoje XX a. Europos istorijoje, – neabejoja architektūrologas dr. Vaidas Petrulis. – Komplikuotą XX a. pirmosios pusės Europos politinę realybę gali priminti ne t...

  • Kaip atrakinti nežinomuosius?
    Kaip atrakinti nežinomuosius?

    Ar išties pakanka vieno plausto ir vienuolikos žmonių 101 dieną dreifuojančių jūroje, kad pasirodytų tikro žmogaus prigimtis? ...

  • Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?
    Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?

    Intensyvūs remonto darbai verda ne tik Kauno gatvėse, bet ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nors teatre prasideda 61-asis kūrybinis sezonas, pakviesiantis ne tik į visiškai atsinaujinusią Didžiąją salę, bet ir tris premjeras, kurių pirmoj...

  • Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: lietuvių kalbos krikštatėviai

    "Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyrius tęsia pažintį su žmonėmis, kūrusiais 1918-aisiais nepriklausomybę vėl atgavusią Lietuvos valstybę. Šįkart dėmesys – kalbininkams. ...

    4
Daugiau straipsnių