Pianistas J. K. Broja: susitikimas po septyniolikos metų

  • Teksto dydis:

Kai 1999 m. lenkų kilmės pianistas Janas Krzysztofas Broja laimėjo III tarptautinį M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą, Lietuvos kultūros elitas liko nuščiuvęs. Tuo metu tai buvo kažkas neįtikimo, inovatyvaus, nuostabaus ir nepakartojamo kiekvienam jaunam muzikantui, klausytojui, muzikologui ar dėstytojui.

Emocionalus, įtaigus ir išsiskiriantis savo įstabiomis muzikinėmis interpretacijomis pianistas sudrebino Lietuvos muzikos pasaulį iš pagrindų – diskusijos virte virė, atlikėjas buvo kalbinamas daugybės žurnalistų, o jauniems pianistams jis tapo sektinu pavyzdžiu. Kaip per veik du dešimtmečius pasikeitė pianisto santykis su muzika, jos atlikimu, vidinė branda?

Iš karto po M.K.Čiurlionio konkurso J.K.Broją kalbino žinoma muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli. Tuos pačius klausimus charizmatiškajam pianistui uždavėme ir šiandien, naujos jo kelionės į Lietuvą išvakarėse.

– Interpretacija jums yra intuityvus ar racionalus procesas?

Prieš septyniolika metų:

– Abu. Reikalingas jausmas, kuris verčia groti tave tam tikru būdu. Kita vertus, suaugęs žmogus apie daugelį savo daromų dalykų ką nors jau žino. Be abejo, koncerte pasitaiko, kad netikėtai ateina tai, ko tu dar nežinojai. Geriau, jei ateitų tik geri dalykai (šis procesas dviejų krypčių – būna gerų ir blogų siurprizų). Po koncerto aš visada tai apmąstau ir stengiuosi kartoti gerus dalykus. Laikui bėgant tampu vis racionalesnis, bet svarbiausia neprarasti jausmų. Šie du dalykai turi veikti kartu.

Po septyniolikos metų:

– Muzikos interpretacija – labai asmeninis dalykas. Žinote, kas yra svarbu man? Aš niekada to nesimokiau, bet daug apie tai galvojau. Pavyzdžiui, kai aš groju Ludwigą van Beethoveną, stengiuosi prie jo priartėti tiek, kiek tik įstengiu, tačiau aš ne kompozitorius, todėl visada stengiuosi įsivaizduoti, kiek procentų manęs yra kompozitoriuje, kiek bendro mes su juo turime, kiek mano mėgstamų dalykų yra jame? Taip darau todėl, kad mes turime padaryti bendrą darbą. Visos partitūros, natos yra skirtos tam, kad suprastume, ką su ta muzika daryti, bet mes, atlikėjai, visada susiduriame su dilema – ar apie muziką reikia galvoti, ar ją jausti. Antai L.van Beethovenas gyveno prieš daug metų, bet kaip jis galėtų būti į mus panašus? Aš stengiuosi kompozitorių įsileisti kaip galima giliau ir kaip galima arčiau su juo susipažinti, o tuomet publikai pateikiu mūsų bendrą kūrybinį darbą.

– Jūsų grojimas labai emocionalus – jis primena spontanišką kūrybą.

Prieš septyniolika metų:

– Man be galo malonu tai girdėti. Dažniausiai mes atliekame muziką kompozitorių, kurių dauguma jau seniai yra mirę. Manau, kad kūrybos procesas išliko jų kūriniuose. Tai visada yra lyg improvizacija: mes grojame ir stengiamės tai sudėti į logikos rėmus. Iš pradžių emocijos, o paskui protas. Tačiau žmonėms poveikį turi tik emocijos. Aš turiu žinoti, ką darau, bet ne publika. Ji tik turi atsiverti muzikai – tai svarbiausia. Kiekvienas žmogus muziką jaučia skirtingai, todėl reikia turėti savo išraiškos būdus ir juos rodyti. Nenoriu pasakyti, kad nuolat reikia daryti ką labai naujo, ypatingo – niekada nenorėjau būti labai kontroversišku, moderniu pianistu dėl paties modernumo. Labiausiai vertinu tuos senus meistrus, kurių daugelis grojo prieš 100 metų. Daug kas muzikoje ir emocijose nesikeičia niekada. Muzika yra tokia sena – ji negali pasenti per metus. Mes visada turime prisiminti, kas iš tiesų muzikoje yra svarbu, ir stengtis atskleisti tikrąsias joje slypinčias emocijas. Muzika buvo parašyta tik dėl jausmų. Jei nebūtų emocijų, joks kompozitorius nebūtų kūręs, ir mes paprasčiausiai neturėtume ką groti.

Po septyniolikos metų:

– Tai labai geras klausimas. Sakyčiau, net netiesioginis klausimas man, o daugiau mano svajonė – kuo aš norėčiau būti. Aš visada bandau. Vis dėlto atlikėjo darbas yra ne kūrimas, o perkūrimas-perdirbimas. Jeigu mes sugebame priartėti prie kompozitoriaus taip arti, kaip tik išeina, mūsų tikslas bus pasiektas, tai išsipildžiusi svajonė. Kai kurie tai pamiršta, bet aš to stengiuosi niekada nepamiršti. Jeigu aš girdžiu muziką, visada stengiuosi tai prisiminti, pajausti ir suprasti: kaip tas kūrinys buvo sukurtas, kokiu laikotarpiu, kokiomis aplinkybėmis – aš stengiuosi į tai įsijausti ir pasiekti aukščiausią emocinio suvokimo tašką.

– Ar gyvenime esate toks pats emocionalus ir spalvingas kaip scenoje?

Prieš septyniolika metų:

– Tikriausiai, jei esu emocionalus muzikoje, tai yra manyje. Be to, muzika yra dalykas, kurį aš darau nuoširdžiausiai – į ją sudedu viską. Kita vertus, ji gal ir atima šiek tiek emocijų iš kitų gyvenimo sričių. Bet tikiuosi, kad jų užtenka viskam. Gyvenime yra dvi sritys, kurios reikalauja visos psichinės energijos, visų jausmų. Tai menas ir meilė.

Aistra – tai gyvenimas, kuris turi būti įkvėpimo šaltinis, ne knygos, kurios, žinoma, yra neatsiejamas savęs tobulinimo šaltinis, tačiau turime mąstyti dar plačiau – mes turime gyventi, priartėti prie kompozitoriaus išgyvenimų kuo arčiau ir semtis įkvėpimo iš savo paties gyvenimo.

Po septyniolikos metų:

– Aš norėčiau pakeisti žodį emocionalus į aistringas. Su tuo mes gyvename visą savo gyvenimą. Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, kuris iš karto būtų pasmerktas pražūčiai. Johannesas Brahmsas yra sakęs, kad neužtenka vien tik atlikti muziką ar ją kurti, turi dirbti su savimi ir gilintis į savo vidų, skaityti knygas. Tačiau neužtenka vien tik skaityti knygas apie keliones ar panašiai, mes dabar galime patys keliauti kur tik norime. Reikia dirbti su savimi daug daugiau. Aistra – tai gyvenimas, kuris turi būti įkvėpimo šaltinis, ne knygos, kurios, žinoma, yra neatsiejamas savęs tobulinimo šaltinis, tačiau turime mąstyti dar plačiau – mes turime gyventi, priartėti prie kompozitoriaus išgyvenimų kuo arčiau ir semtis įkvėpimo iš savo paties gyvenimo.

– Ar turite savo mėgstamą repertuarą, kompozitorių, stilių?

Prieš septyniolika metų:

– Anksčiau tai buvo Fredericas Chopinas ir Johannesas Brahmsas, galbūt Johanas Sebastianas Bachas. Šiandien aš jau negaliu pasakyti, kurį kompozitorių labiausiai mėgstu. Kiekvieną kartą, kai nutariu ką groti, tai reiškia, kad nusprendžiu: "Dabar tai turi būti mano mėgstamiausias kompozitorius." Nėra kitos išeities – jei taip nebūtų, muzika nebūtų man pakankamai aiški.

Po septyniolikos metų:

– Turiu pasakyti, kad šis atsakymas jau daug metų nesikeičia. Momentas, kai tu pradedi, pavyzdžiui, ruošti J.S.Bacho kūrinį, stengiesi jį išanalizuoti kaip galima daugiau ir perleisti per save. Kuo labiau prie kūrinio priartėji, tuo labiau jis tau pradeda patikti. Tad man labiausiai patinka tas, ką tuo metu groju. Kai aš atlieku F.Chopiną, man labiausiai patinka F.Chopinas. Net Aristotelis yra sakęs, kad žmonės mėgsta dalykus, su kuriais jie dirba. Kuo daugiau kažkuo domiesi, tuo labiau tau tai pradeda patikti. Kuo tu daugiau praktikuoji, tuo pasidarai savo srityje geresnis. Taip, aš turiu mėgstamus kompozitorius: J.S.Bachą, W.A.Mozartą, F.Chopiną, ir tai nesikeičia, tačiau kai pradedi dirbti su kito kompozitoriaus kūriniu – tuo metu jis tampa mano mėgstamiausias.

– Ar teberūpi futbolas?

Prieš septyniolika metų:

– O, aš vis dar jį mėgstu, bet tikrai ne labiau už muziką. Neturiu jam daug laiko, tačiau tikiuosi būtinai pažaisti, kai tik grįšiu į Varšuvą (su kitais muzikais – ne muzikantai žaidžia šiek tiek per gerai).

Po septyniolikos metų:

– Mes vis dėlto nesame vien tik galvojantys ar vien tik jaučiantys asmenys, mes turime ir kūną, kuriuo turime rūpintis. Taigi sportas yra labai svarbu, bet šiuo metu futbolą esu pakeitęs bėgiojimu parke arba treniruote sporto salėje. Vis dėlto, kartais pažaidžiu ir futbolą, bet ne per daugiausia. Mano tėvas buvo futbolininkas, tad su futbolu aš užaugau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Festivalis „Nykoka“ keičia požiūrį į gatvės meną
    Festivalis „Nykoka“ keičia požiūrį į gatvės meną

    Ketvirtus metus organizuojamas Kauno gatvės meno festivalis "Nykoka" keičia požiūrį į gatvės meną ir kviečia kartu kurti miesto aplinką. ...

  • Slemo poezijos debiutas Kaune – su ovacijomis
    Slemo poezijos debiutas Kaune – su ovacijomis

    Kaune surengtas pirmasis slemo poezijos vakaras sulaukė išskirtinio susidomėjimo. Žiūrovai vos tilpo Kauno menininkų namų kieme, o pasirodyti scenoje norą pareiškė net dvi dešimtys poetų. ...

    1
  • Susilies muzika ir religija
    Susilies muzika ir religija

    Liepos 28 d., penktadienį, 18 val., Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje ir liepos 29 d., šeštadienį, 16 val., Zyplių dvare vyks Pažaislio muzikos festivalio organizuojami koncertai, skirti reformacijos metams ir Kauno liuteronų bažny...

  • Istorinių vaizdų gerbėjams – fotografijos iš Vokietijos
    Istorinių vaizdų gerbėjams – fotografijos iš Vokietijos

    Liepos 27 d. Kauno fotografijos galerijoje vyks dviejų pasaulyje pripažintų fotografų parodos „Šuolis laike“ atidarymas. ...

  • Kvietimas menininkams – parodyti šimtus jausmų Lietuvai
    Kvietimas menininkams – parodyti šimtus jausmų Lietuvai

    Kitąmet švenčiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – proga naujų idėjų proveržiui, įsitikinusi menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė. Sykiu su partneriais jos vadovaujama VšĮ "Gabrielės meno galerija" buria ...

    2
  • Gerbėjų prašymu – pakartotinis scenos virtuozų koncertas
    Gerbėjų prašymu – pakartotinis scenos virtuozų koncertas

    Koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ – dar vienas gyvos muzikos koncertas. Po anšlaginių dešimtmečio koncertų su Sauliumi Petreikiu vietoje niekada nestovintis Domantas Razauskas parengė naują programą su gr...

  • „Scooter“ dar kartą sugrįžta drebinti Kauno
    „Scooter“ dar kartą sugrįžta drebinti Kauno

    „Nerealu!“, „Kokia energija!“, „Užburiantis šou!“ ir daugelis kitų komplimentų skambėjo po šių metų pavasarį įvykusio grandiozinio koncerto Kaune, kuriame „Scooter“ „nunešė sto...

    2
  • Potyrių tema – vienišas vienišių minioje
    Potyrių tema – vienišas vienišių minioje

    Tęsdama savo misiją pristatyti šiuolaikinį meną POST galerija pakvies į taktilinę garso, šviesos instaliaciją "Always An I, Newer A One" ("Visuomet aš, niekuomet vienas)". ...

  • Ornamentu parašyta gyvybės istorija
    Ornamentu parašyta gyvybės istorija

    Šiuolaikinės keramikos sklaidą puoselėjanti galerija "Aukso pjūvis" pristato menininkės Rūtos Bartkevičiūtės kūrinių parodą "Gyvybės (pilnas) medis". ...

  • Ranka pasiekiama gero gyvenimo teorija
    Ranka pasiekiama gero gyvenimo teorija

    Žmogaus asmenybės laisvė tiesiogiai proporcinga sugebėjimui nugalėti vidinius suvaržymus. Ši hipotezė įrodyta gyvenimo patirtimi – apie ją byloja fotomenininko Iridijaus Švelnio projektas, kurį, padedamas lektorės Astos Mažeikie...

Daugiau straipsnių