Pažaislio festivalyje – vasariškos ramybės ženklai

  • Teksto dydis:

Į antrąją pusę persiritusios vasaros dienas Pažaislio muzikos festivalis praskaidrins ramybe dvelkiančiais koncertais.

Olandų meistro koncertas

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galės mėgautis nemokamais tęstinio projekto "Skambančios istorijos" koncertais. Pakeliui iš Klaipėdos į Elektrėnus, kur surengs koncertus, Kaune varpais muzikuos festivalio svečias – olandų karilionininkas ir vargonininkas Gijsbertas Kokas. Savo meistriškumą jis demonstruos prisiliesdamas prie seniausio šalyje Kauno kariliono.

Kaip veikia šis nuostabus instrumentas? Jo konstrukciją sudaro stabiliai įtvirtinti ir suderinti varpai, kurių šerdys priartintos prie kūgio krašto. Šerdys trosais sujungtos su vargonų manualus primenančia svertine klaviatūra, kuria grojama spaudžiant svertus pirštais, delnais, o kartais netgi sugniaužtais kumščiais. Daugelyje karilionų yra ir automatinio grojimo funkcija. Paprastai karilionai montuojami bažnyčių ar miestų bokštuose, bet savo prigimtimi šis instrumentas yra labiau pasaulietinis nei bažnytinis.

Europoje kariliono istorija pradedama skaičiuoti nuo XV a. Instrumento, kurio prototipu tapo bokšto laikrodžių varpai, tėvyne laikoma Šiaurės Prancūzija ir Nyderlandai. Pirmasis įrašas kronikose, kur minimas melodijos atlikimas varpais, datuojamas 1478 m. Tiesa, ne taip seniai atlikdami kasinėjimus Kinijos teritorijoje archeologai aptiko suderintų varpų rinkinius. Tad, remiantis šiais tyrinėjimais, galima teigti, kad pasaulinė kariliono istorija prasidėjo dar V a. pr. Kr.

Su specialiai parengta programa į Lietuvą atvykstantis G.Kokas grojimą vargonais, bažnytinę muziką ir improvizaciją studijavo Hagos karališkoje konservatorijoje. Kariliono studijas jis baigė Nyderlandų kariliono mokykloje – vienintelėje tokio tipo įstaigoje visoje Nyderlandų karalystėje. Šiandien atlikėjas aktyviai koncertuoja, grodamas tiek vargonais, tiek karilionu, yra išleidęs keletą grojimui karilionu pritaikytų muzikos kūrinių albumų. Pažaislio muzikos festivalio klausytojams skirtuose koncertuose skambės įvairių epochų originalūs kūriniai varpams ir vargonams bei jų aranžuotės.

Damos iš Monte Karlo

Liepos 15 d. Gelgaudiškio dvare koncertuos nuolatinė Pažaislio muzikos festivalio viešnia, nuostabiausiomis spalvomis žėrinčiu sopranu dainuojanti Asta Krikščiūnaitė ir nuolatinė jos scenos partnerė, pianistė Audronė Kisieliūtė.

Šių kerintį nuoširdumą ir precizišką profesionalumą gebančių suderinti atlikėjų parengtoje programoje "Dama iš Monte Karlo" skambės keturių prancūzų kompozitorių Reynaldo Hahno, Cécile Chaminade, Ernesto Chaussono ir Franciso Poulenco kūryba. Prancūziškos dainos žavesys čia skleisis itin plačia spalvų gama: nuo šviesių, jausmingų, melodingų dainų apie vakaro svajas, smaragdines akis ir meilės ilgesį iki dramatiško senos, prasilošusios koketės monologo.

Per kelis bendradarbiavimo dešimtmečius A.Krikščiūnaitė ir A.Kisieliūtė parengė labai daug teminių programų, neapsiribodamos paskiromis dainomis. Atlikėjos kūrybinio dueto bendradarbiavimą pradėjo būtent nuo prancūzų kompozitorių muzikos. Vėliau sekė vokiečių, austrų, italų, amerikiečių, Šiaurės šalių muzikos projektai, koncertai su kviestiniais instrumentalistais.

Šiam koncertui parengta prancūziškos muzikos programa, pasak atlikėjų, buvo sena svajonė. Daugelis atlikėjų trokšta ir netgi ryžtasi dainuoti, groti patinkančią publikai, melodingą, šarmingą prancūzų muziką. Vis dėlto pianistė A.Kisieliūtė perspėja: "Čia lengva paslysti – nusaldinti, ar įklimpti į šiltą emocingumą, sentimentalumą. Patys prancūzai savo muziką perteikia labai tauriai ir santūriai." Dainininkė antrina: "Galbūt tai ir yra prancūzams būdingas orumas, kuris man asmeniškai labai patinka."

Pagarbos ženklas Žasliams

Liepos 16 d. Kaišiadorių r. Žaslių Šv.Jurgio bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalis svariai prisidės prie iškilmingo Žaslių miestelio 560 metų jubiliejaus paminėjimo. Šiam jubiliejui skirtose šv.Mišiose giedos Kauno valstybinis choras, diriguojamas kolektyvo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Petro Bingelio, vargonuos Beata Andriuškevičienė. Po šv.Mišių, 13 val., Kauno choras dovanos miestelio gyventojams ir šventės svečiams sakralinės muzikos koncertą, kurio metu skambės puikiausi dvasinės muzikos šedevrai.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ežerų apsupti Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas, o XVI a. teritorija atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. 1792 m. Stanislovas Augustas miesteliui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Pirmoji bažnyčia pastatyta XV a. viduryje, o dabartinė – 1902 m. Ši neogotikinio stiliaus šventovė yra ne tik religinis centras, bet ir pagrindinis Žaslių kraštovaizdžio akcentas. Pirmoji mokykla Žasliuose minima jau 1777 m., o tarpukario metu miestelyje veikė progimnazija, 1937 m. įsteigta biblioteka.

Miestelio vardas kildinamas arba nuo Žaslos upelio, arba nuo Žaslių ežero. Šiuo metu miestelio pavadinimas rašomas be nosinės raidės, nors tarpukariu buvo vartojama pavadinimo forma "Žąsliai". Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius. Miestelyje gyveno ar iš jo kilę yra daug žymių, garbingų žmonių: dvasininkų, menininkų, mokslininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas "Tadas Blinda", taip pat filmas "Čia mūsų namai".


Kas? Koncertas "Dama iš Monte Karlo".

Kur? Gelgaudiškio dvare.

Kada? Liepos 15 d. 18 val.

 

Kas? Projekto "Skambančios istorijos" koncertas.

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Kada? Liepos 15 d. 16 val.

 

Kas? Iškilmingos šv. Mišios Žaslių 560-ųjų metų jubiliejui paminėti.

Kur? Kaišiadorių r. Žaslių Šv.Jurgio bažnyčioje.

Kada? Liepos 16 d. 11.30 val.


Šiame straipsnyje: Pažaislio muzikos festivalis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių