Pažaislio festivalyje – nemariosios klasikos didybė

Skambanti istorija

XXII Pažaislio muzikos festivalis kviečia melomanus į ciklo "Skambančios istorijos" koncertus. Pirmieji įvyks Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Dviejuose – vargonininko ir karilionieriaus – amplua išgirsime vieną žymiausių šio žanro atlikėjų Nyderlanduose Auke de Boeras, kuris groti karilionu mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje – Nyderlandų kariliono mokykloje. Dvi dešimtis metų Dokiumo ir Groningeno miestų karilionieriumi dirbantis muzikantas groja ir prižiūri jau daugiau nei 350 metų skambatį instrumentą. Atlikėjas taip pat groja vargonais, dirba pedagoginį ir edukacinį darbą. Jo soliniai rečitaliai skambėjo Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje iro Japonijoje.

Nyderlanduose ypač populiaru vieno koncerto metu prakalbinti skirtingus instrumentus: dažnai vienoje koncerto dalyje skamba vargonai, o kitoje – varpai. A.de Boero "Skambančias istorijas" varpais skambins Kaune, o Šiaulių miesto gyventojai ir svečiai galės pasiklausyti, ką pasakoja šio atlikėjo kalbinami katedros vargonai.

Koncertuose dalyvaus dar vienas svečias iš Nyderlandų – kompozitorius Josephas J. Visseris, skambės įvairių laikotarpių lietuvių ir Nyderlandų muzikos karilionui aranžuotės bei originalūs kūriniai, XVI–XVIII a. Nyderlandų kompozitorių vargoninė muzika. Įėjimas į koncertus nemokamas.

Kelionė į viduramžius

Birželio 18 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje virtuozišką Josepho Haydno kūrinį "Stabat Mater" atliks tarptautinės muzikų pajėgos: Heidelbergo universiteto kamerinis choras "Camerata Carolina", Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras ir solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras) ir Andrius Apšega (baritonas). Diriguos svečias iš Vokietijos, choro "Camerata Carolina" vadovas profesorius Franzas Wassermannas.

Prieš šešerius metus VDU Muzikos akademijoje įkurtas kamerinis orkestras veiklą pradėjo kaip studentų kolektyvas, vėliau kolektyvas palaipsniui augo ir šiuo metu jame groja dabartiniai Muzikos akademijos magistrantai ir buvę auklėtiniai – profesionalūs muzikantai. Orkestro susikūrimą inspiravo noras išlaikyti Kauno mieste jaunąją talentingų ir perspektyvių muzikantų kartą, kuri galėtų kartu kurti ir reprezentuoti lietuvišką kultūrą. Per trumpą laiką orkestras tapo reprezentaciniu universiteto kolektyvu ir šiuo metu tai yra vienintelis profesionalus Kauno mieste reziduojantis kamerinis orkestras. Nuo 2015 m. orkestrui vadovauja dirigentas Jonas Janulevičius.

Šio orkestro ir solistų atliekama "Stabat Mater" – iš viduramžių epochos atėjusi katalikų liturginė sekvencija. Tekstas tradiciškai priskiriamas italų poetui Jacopone da Todi arba popiežiui Inokentijui III. Pirmą kartą eilės ir vienbalsė melodija aptinkama XIII a. šaltiniuose, iki XVI a. vidurio ši sekvencija buvo Romos mišiolo dalimi, vėliau Tridento susirinkimo buvo uždrausta ir vėl reabilituota tik XVIII a. pradžioje.

Sekvencija vadinama pagal pirmąsias teksto eilutes "Stabat Mater dolorosa" (liet.k. – "Stovėjo Motina skausminga"). Pirmoji teksto dalis atspindi Mergelės Marijos kančias stebint Kristaus nukryžiavimą, antroji – nusidėjėlio malda Dievo gimdytojai, pasibaigianti prašymu suteikti jam rojų. Sekvencijos tekstas tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam visų epochų kompozitoriui. Pirmasis jį savo motete panaudojo XV–XVI a. franko-flamandų polifoninės muzikos genijus Josquinas des Prezas, o iki šių dienų yra sukurta daugiau nei 200 kūrinių, grįstų šios sekvencijos tekstais.

J.Haydnas savąją "Stabat Mater" sukūrė 1767 m., suskirstydamas kūrinį į dešimt dalių, t.y. panaudodamas tuo metu populiarios italų kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi "Stabat Mater" struktūrą. G.B.Pergolesi kūrinys to meto kritikų buvo vadinamas nepakankamai rimtu, tad J.Haydnas pabandė suteikti partitūrai daugiau solidumo ir rimties.

Sėkmingai praėjusios kūrinio premjeros, bažnyčios sprendimas J.Haydno "Stabat Mater" pripažinti tinkama atlikti Didžiojo penktadienio apeigose ir tai, kad kūrinys iki šių dienų dažnai skamba koncertų scenose, liudija apie teisingą autoriaus pasirinkimą.

Jauni ir patyrę

I.Goleckytė – VDU Muzikos akademijos absolventė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, aktyviai koncertuojanti tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse. Solistė stažavosi garsių vokalo pedagogų vestuose meistriškumo kursuose, o jos profesinį tobulėjimą liudija įspūdingas respublikinių ir tarptautinių konkursų laimėjimų sąrašas. Jaunoji dainininkė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuria ryškius vaidmenis, o jos muzikinė veikla įvertinta Lietuvos Respublikos Prezidentės D.Grybauskaitės padėkomis.

R.Novikaitė greta dėstytojos darbo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje nuolat koncertuoja, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose ir festivaliuose, pati juos inicijuoja, jos kūrybinis kelias paženklintas vaidmenimis Austrijos, Italijos ir Anglijos teatruose. Dainininkės repertuare – "Lied" žanro dainos, kamerinė muzika, oratorijų bei mišių partijos, jos įdainuotų kūrinių yra Lietuvos ir Austrijos ORF radijo fonduose, solistė yra išleidusi keletą kompaktinių kamerinės – vokalinės muzikos plokštelių.

M.Jankauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinis, po dainavimo studijų debiutavęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Trikė vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje "Eugenijus Oneginas". Vėliau solistas gilinosi į vokalo paslaptis Vokietijoje, tobulinosi meistriškumo kursuose pas pasaulinio masto dainininkus, kūrė vaidmenis įvairiuose operos spektakliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jaunasis menininkas neapsiriboja vien dainininko amplua, bet kartu išreiškia save ir dramos scenoje.

A.Apšega kuria įspūdingus vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, koncertuoja prestižinėse ne tik Lietuvos, bet ir užsienio koncertų salėse: jaunasis atlikėjas – 17 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, o jo pasiekimai įvertinti garbingais apdovanojimais.

Dirigentas F.Wassermannas jau po pirmosios repeticijos džiaugėsi galėsiantis dirbti su VDU Kameriniu orkestru. "Kolektyvas imlus, kūrybingas ir puikiai susigrojęs. Mano vadovaujamam chorui bus tikra šventė dalyvauti XXII Pažaislio muzikos festivalyje atliekant J.Haydno "Stabat Mater". Nekantriai laukiu ir susitikimo su solistais. Visų atlikėjų laukia iššūkis, o kartu – kupinas kūrybinių atradimų kelias, lydimas iškilios muzikos", – sakė svečias.

Prestižo simbolis

Karilionas – muzikos instrumentas, kurį sudaro ne mažiau nei 23 iš bronzos nulieti varpai, suderinti chromatiniu garsiaeiliu. Pats sunkiausias toks instrumentas, sveriantis 91 toną, yra Niujorko (JAV) Rokfelerio memorialo Riversaide bažnyčioje. Seniausias iš Lietuvoje esančių trijų karilionų – Belgijoje nulietas Kauno karilionas, 1937 m. įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte. Restauravus jį Nyderlanduose 2006 m., instrumentas turi 49 varpus. XXII Pažaislio muzikos festivalis kartu su Kazickų šeimos fondu šią vasarą suteiks klausytojams ne vieną progą pasimėgauti unikaliu karilionų skambesiu.

Senaisiais laikais grojimo karilionu menas buvo laikomas prestižiniu ir tradiciškai tėvo perduodamas sūnui. Miesto karilionieriaus rinkimai būdavo viena didžiųjų miesto švenčių. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja tik keletas mokyklų, kuriose mokoma groti karilionu.

Europoje kariliono istorija pradedama skaičiuoti nuo XV a. Instrumento, kurio prototipu tapo bokšto laikrodžių varpai, tėvyne laikoma Šiaurės Prancūzija ir Nyderlandai. Laikui bėgant didėjo varpų skaičius instrumentuose, tobulėjo klaviatūros mechanizmas. Karilionas – ne tik sunkus, bet ir itin brangus instrumentas, o jo populiarumas stulbinantis. Dar XVI–XVII a. karilionas buvo tarsi prestižo ir turtingumo simbolis, tad netrukus šiais instrumentais jau puikavosi daugelis Šiaurės jūros regiono miestų. Šiuo metu daugiausia karilionų yra Nyderlanduose – ten jų suskaičiuojama daugiau nei 180. Belgijos teritorijoje stovi 92 instrumentai, Prancūzijoje – 55, Vokietijoje – 33, Šiaurės Amerikos žemyne jų yra apie 180.

Kas? Koncerte – J.H. "STABAT MATER".

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? birželio 18 d. 17 val.

Kas? Koncertas "Skambančios istorijos". Dalyvauja A.DE BOER (karilionas, vargonai, Nyderlandai).

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Kada? birželio 19 d. 18 val.