- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
-
Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis
Ką reiškia būti suomiu? Kokie kasdieniai objektai iliustruoja suomišką gyvenimą? M.Žilinsko dailės galerijoje pristatyta paroda "Gyvenimas Suomijoje" (Life in Finland) kviečia pažvelgti į paskutinį 1917-aisiais nepriklausomybę paskelbusios respublikos šimtmetį ir jį reprezentuojančius elementus.
Tarp eksponatų – duona
Eksponuojami 50 įvairių objektų iš skirtingų dešimtmečių buities, industriniais, inovatyviais ir humoristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius šalies laikotarpius. Šie daiktai ne tik pagaminti Suomijoje – jie taip pat pasakoja apie gyvenimą šioje šalyje.
Tai, kas suomiui reikalinga ir savaime suprantama, kitur gali atrodyti neįprasta ir keista. Tačiau tam tikri istoriniai tarpsniai, pavyzdžiui, karas, daugumos valstybių žmonėms atnešė panašių iššūkių. Suomijoje prie šiaurės klimato prisitaikyta ir buitiniu kūrybiškumu, ir moderniomis inovacijomis. Parodoje eksponuojamus kasdienio naudojimo daiktus keičia Žiemos karo reliktai ar Suomijos žymę pasauliniame kontekste simbolizuojantys objektai.
Suomijos nepriklausomybės pradžią mena kiek neįprastas eksponatas – duona iš žievės, suomiškai vadinama "Pettuleipä".
Projektas "Gyvenimas Suomijoje" išsivystė iš valstybės šimtmečio proga surengtos ekspozicijos "100 objektų iš Suomijos". Originali paroda šiais ir praėjusiais metais apkeliavo Helsinkį, Taliną, Oslą, Madridą ir Rygą. Sulaukus pasisekimo, kuklesnė jos versija toliau tęsė kelionę po Europos šalis. Parodos kuratoriai – rašytoja Anna Kortelainen ir dizaineris Pekka Toivanen, siūlo ir kitų valstybių gyventojams pasvarstyti, kokie būtų analogiški tos šalies esybę nusakantys daiktai. Kas geriausiai reprezentuotų senelių, tėvų ir šiuo metu bręstančią kartą?
Suomijos nepriklausomybės pradžią mena kiek neįprastas eksponatas – duona iš žievės, suomiškai vadinama "Pettuleipä". Tai buvo visuotinio nepritekliaus – deficito – laikmečio duona, kurią kepant dalis rugių pakeičiami specialiais pušies žievės miltais. 1917-ųjų rudenį Suomijoje stigo maisto produktų – tai sustiprino iki tol netvirtą atmosferą ir paskatino šalyje kurtis darbo sąjungas bei savanorių armiją.
Neįprastai atrodo ir 1922-aisiais išleisti respublikos banknotai. Architekto Elielio Saarineno sukurtų banknotų atvaizdo tema – stovinti nuogų žmonių grupė, kurių fone matosi laukų, ežerų, garlaivių ir gamyklų vaizdai. Šie banknotai buvo perspausdinami iki pat 1950-ųjų.
Žiedo paslaptis
O štai 1928-uosius simbolizuojantį eksponatą vis dar galima įsigyti parduotuvėse. Tai – Turku miesto "Seres" gamyklos gaminamos pastilės "Sisu". Jų receptą sukūrė chemikas Johanas Ponkamo, norėjęs pasiūlyti konkurenciją iš Švedijos importuojamoms pastilėms.
Savotiško "Sisu" aromato sudėtis vis dar kruopščiai saugoma kaip didžiausia verslo paslaptis. Jų pavadinimą sunku tiksliai išversti į užsienio kalbas – jis reiškia ypatingą suomių mentaliteto savybę – ištvermingumą.
Sunkius Žiemos karo metus reprezentuoja eksponuojama sniego apranga. Fronto linijoje temperatūra galėdavo kristi iki 30 laipsnių šalčio, todėl šilta apranga buvo aukso vertės. Civiliai taip pat dėvėjo šią aprangą. Tai galėjo būti mamos ar sesers iš paklodės pasiūtas apsiaustas, vilkimas ant kitų drabužių.
Ne ką mažiau įdomus ir 1944 m. prasidėjusio pozicinio karo laikus menantis karo ir atminties ištikimybės žiedas. Šiuos žiedus kariai gamindavo fronte laukimo tarpsniais. Su sąmonę žudančia laukimo tuštuma kovota padedant pramoginėms trupėms, įvairiais statybų ir amatų darbeliais. Ant ištikimybės žiedo buvo graviruojami žodžiai "Karas ir Atmintis", o baigti jie būdavo siunčiami namo kaip dovanos.
Duoklė "Žvaigždžių karams"
Pokarinį laikotarpį liudija ūkininko Arvio Lehti 1940–1950 m. išrastas atšvaitas. Rudens pabaigoje, prieš pasirodant sniegui, Suomijoje yra ypač niūru ir tamsu. Vakare, užslinkus aklinai tamsai, vairuotojams sunku pastebėti pėsčiuosius, tad segėti atšvaitą yra tiesiog būtina. Be Suomijos tokio tipo atšvaitai naudojami tik Šiaurės šalyse.
Vienas įdomiausių parodos eksponatų – 1969 m. juvelyro Björno Weckströmo sukurtas "Planetoidų slėnių" kaklo papuošalas. Šį sidabro vėrinį 1977-aisiais "Žvaigždžių karų" filme dėvėjo princesė Lėja, teikdama medalius už drąsą Lukui Skaivokeriui ir Hanui Soului. Toje pačioje scenoje ant princesės riešo matoma ir B.Weckströmo kurta blizganti apyrankė. Abu dirbiniai gaminami iki šių dienų.
Parodoje taip pat galima išvysti devintojo dešimtmečio pradžioje išleistą vinilinę plokštelę "Soviet Superhits", kurioje girdimi Alos Pugačiovos, Valerijaus Leontjevo, Sofijos Rotaru ir kitų tuo metu populiarų sovietinių šalių atlikėjų kūriniai. Suomijos ir Sovietų Sąjungos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties atmosferoje suomių radijo stotys neretai grodavo sovietų atlikėjus, kurių muziką klausytojai labai pamėgo. Ne veltui skambantys plokštelėje kūriniai buvo atrinkti pagal radijo programos "Melodijos iš Sovietų Sąjungos" klausytojų pageidavimus. 1984 m. žymi suomių dainininkė Vera Telenius netgi įrašė suomišką populiariojo A.Pugačiovos šlagerio "Milijonas raudonų rožių" versiją. Daina taip išpopuliarėjo, kad buvo parduota daugiau nei 70 tūkst. įrašo egzempliorių.
Vėlyviausias eksponatas, atspindintis šių dienų aktualijas, – motinystės paketas. Pirmieji tokie paketai nepasiturinčioms moterims pradėti dalyti dar ketvirtajame dešimtmetyje. Dabar Suomijos socialinio draudimo institucija, "Kela", kiekvienais metais išdalina 40 tūkst. tokių motinystės paketų besilaukiančiomis ir įsivaikinančioms mamoms.
Kas? Paroda "Gyvenimas Suomijoje".
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Iki lapkričio 25 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...