- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
-
Parodoje – vienas procesas ir trys skirtingos patirtys
Kai monotonija pabosdavo, imdavo kirbėti mintys, kad, užuot tęsusios restauravimo darbus, verčiau pasinertume į savo kūrybą.
Kūrybai menininkus įkvepia įvairūs dalykai, kartais – su pačia kūryba neturintys daug bendro. Skirtingos kasdienybės patirtys susijungia netikėčiausiai būdais ir išsikristalizuoja į vieną rezultatą, pavyzdžiui, parodą. Tai įrodo trys menininkės: tapytojos Karolina Latvytė-Bibiano ir Samanta Augutė bei grafikė Vaiva Čyvaitė, susibūrusios parodai "Sluoksniai".
Monotonija, tapusi iššūkiu
Kamerinės galerijos erdvėje eksponuojamus darbus sukurti įkvėpė visų trijų kūrėjų susitikimas dirbant restauruojamoje Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurioje, atveriant bažnyčioje esančias freskas, kruopštų ir atsakingą darbą keitė monotoniškas smėlio sijojimas, ruošiant jį sienoms padengti.
"Karolina ir aš su restauracija susidūrėme pirmą kartą. Tai įdomus procesas ir, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad viską šiuolaikinėmis priemonėmis būtų galima padaryti greičiau ir paprasčiau, tačiau, įsigilinus į restauravimo procesus, pasirodo, jog ne", – sako tapybos magistrantūroje studijuojanti S.Augutė.
"Dirbome prie yrančio bažnyčios sienų tinko ir mūsų užduotis buvo jį atstatyti tomis pačiomis medžiagomis iš kurių jis buvo sudarytas, todėl teko rankomis sijoti smėlį, maišyti jį su kalkėmis, moliu. Tai buvo įdomu, sykiu, labai vargino", – papildo K.Latvytė-Bibiano. Menininkės prisipažįsta, kad kartais dienos valandos eidavo labai ilgai, todėl įsivyravusią monotoniją praskaidrindavo pokalbiai, kurių metu ir kilo mintis šią patirtį įamžinti kūriniuose.
Tekstai, potėpiai ir objektai
"Bažnyčioje darbai nuolatos keitėsi, todėl kai nuo restauracinių darbų perėjome labiau prie statybinių, tai mane paveikė, nes norėjosi prisiliesti prie atidengiamų freskų, jas tapyti", – sako tapytoja K.Latvytė-Bibiano, kurios darbai bendrame parodos kontekste išsiskiria, visų pirma, dėl nedidelio formato.
Tvarkingas keturkampes kompozicijas, kuriose alsuoja tuščia erdvė, išryškindama jos viduryje vaizduojamą objektą, galima suskirstyti į tris temines linijas: darbo proceso artefaktus, balandžius ir istorinius objektus.
Ryškiausia patirtis buvo stebėti restauratorius, kurie po mažą lopinėlį valydami pastato sienas, atrasdavo gražiausių freskų fragmentus.
"Ryškiausia patirtis buvo stebėti restauratorius, kurie po mažą lopinėlį valydami pastato sienas, atrasdavo gražiausių freskų fragmentus. Iš arti mačiau, kaip jie tai daro, susipažinau su visu darbo procesu, tačiau pačiai prie to prisiliesti neteko, todėl šį troškimą perkėliau į tapybą, vaizduojamą Baroko laikus menančius kryžius", – apie vieną iš pasirinktų motyvų pasakoja K.Latvytė-Bibiano.
S.Augutė susikoncentravo ne į supusią aplinką, o jos atmosferą, keliamus jausmus. "Buvo justi, kad laikas čia teka visiškai kitaip nei mieste. Kildavo minčių, jog savo monotonišku darbu mes persikeliame į senus laikus, kai bažnyčia dar tik buvo statoma. Tai buvo nauja, įdomu, tačiau kartais pristigdavome motyvacijos. Kai monotonija pabosdavo, imdavo kirbėti minčių kad, užuot tęsusios restauravimo darbus, verčiau pasinertume į savo kūrybą", – pasakoja menininkė.
Ekspresyviose, išraiškingais potėpiais išmargintose tapytojos drobėse reflektuoja susidvejinusio laiko momentai – dabarties ženklai susiniveliuoja su būtojo, nepatirto laiko atmosfera. Ant drobės perkelti kūrėjos patyrimų fragmentai tampa savarankiškomis istorijomis, kuriose laikas ir erdvė tampa pagrindu atrasti naujas dimensijas.
Grafikės V.Čyvaitės kūriniai išsiskiria simetrija, geometriškumu ir kompozicijose panaudoto rašto ritmiškumu. "Esu kaligrafė, todėl savo darbuose naudojau restauravimo metu atidengtus žmonių įrašus ant sienų, perrašydama juos stambesniu šriftu ant savo paveikslų. Greta esantis smulkesnis tekstas tai – faktai apie bažnyčią, kurią restauravome. Tekstus jungiančios abstrahuotos formos yra aliuzija į tas formas, kuriomis buvo apibrėžiami restauruojamų freskų plotai bažnyčioje", – kūrinius apibūdina V.Čyvaitė.
Menininkės darbai sudomina skirtingomis dėmėmis paveikslo plokštumoje, kurios skiriasi ne tik spalvomis (išlaikant vieningą monochrominį koloritą), formomis, tačiau ir subtiliomis faktūromis. Kūrinius norisi tyrinėti, siekiant perskaityti įrašus, atmintyje ieškant simbolių, kuriuos primena vaizduojamos geometrinės formos ar, apžvelgiant, tuščius paveikslų plotus, galvoti, kas galėtų po jais slėptis.
"Restauracija yra be galo kruopštus ir gražus darbas, leidžiantis atkurti istoriją ir atverti ją žiūrovui", – vieningai tvirtina menininkės. Per trumpą laiką ji suartino jaunas kūrėjas, suteikdama gana daug erdvės kiekvienai atskleisti savitą raišką, kartu sukuriant kūrėjų patirtį perteikiančią, šiek tiek sakralią atmosferą parodoje, dėl kurios norisi prie kūrinių pabūti kiek ilgiau.
Kas? Paroda "Sluoksniai".
Kur? Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerijoje.
Kada? Veikia iki gruodžio 2 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...