Paroda, kurioje nieko nėra užbaigto

Kuo sunkiau apčiuopti vaizdą, tuo labiau traukia jį paliesti. Ne žodžiais, nes jie riboja, ne žvilgsniu, nes jis eina kiaurai, o jausmu, kuris lieka. Galbūt jausmas abstraktus, bet gyvas: jis sugeria į save, kažką išspjauna, bet viduje palieka žymę.

Šis jausmas – apie vizualaus meno kūrėjo Povilo Ramanausko parodą "Nature's Fool – Artist's Cool", veikiančią galerijoje "Meno parkas". Greta būties / buities objektų, erdvinių instaliacijų tapytojas eksponuoja eksperimentinę lanksčiąją tapybą, kurios judėjimas vilnija galerine erdve, tapusia kompozicine ašimi tapybos kūrinių paviršiuose.

Kiekvieną kartą įžengusi į parodą nežinau, kas bus. Nežinau, ar atrasiu tą jausmą, nes ne visada yra erdvės jo ieškoti. Taip nutinka tuomet, kai ekspozicija būna taip užbaigta, kad toliau eiti, rodos, nebėra kur.

P.Ramanausko parodoje nieko nėra užbaigto. Kūriniai tęsiasi kiekvieną sekundę, kadangi vaizdas juda: šviesa, žiūrovų figūros, erdvė įžengia į kūrinius. Vaizdinys, esantis priešais akis, kinta tiesiogiai: šviesa skverbiasi gilyn, pranyksta realaus pasaulio proporcijos.

Paroda neapriboja publikos suvokimo, nekreipia jo viena ar kita linkme, todėl ji neatveria lauko apie kažką . Ši ekspozicija – tai laisvė. Visų pirma akims. Pereinant iš vieno kūrinio į kitą, akys retransliuoja aplinką, užpildytą tapyba. Keičiasi jos spalvos, faktūrų tankumas, vyraujantį vertikalumą keičia linijų sūkuriai ir horizontai, kinta paviršiai: nuo slenkančių, kabančių, ištįsusių per grindis pereinama prie monolitiškų, monumentalių ar primenančių eksponatus iš pasakojimo apie tapybos herojaus gyvenimą.

Atsivėrus akims, veriasi ir dvasia. Atsiranda vidinių įžvalgų, kurių neriboja klausimai: kas, kodėl, kaip? Tiesiog norisi pratęsti judančią ekspoziciją vaizduotės refleksijomis, ieškant jose kažko efemeriško, o galbūt – itin asmeniško, slapto.

Ši ekspozicija žiūrovui nėra užduotis, kurią jis žūtbūt turi išspręsti, antraip nepajėgs jos suprasti. P.Ramanausko paroda išreiškia judesio prasmę, kurią metaforiškai galima perkelti į kiekvieno iš mūsų egzistencinę estafetę: kai kurias kliūtis įveikiame lengvai, kai kurias – ne iš pirmo karto, dar kitų (kol kas) neįveikiame visai, bet svarbu treniruotis, nesustoti, net jei aplinka tam priešinasi.

Žengdamas nuo vieno kūrinio prie kito save regi tik tarpuose, kažkur giliai tarp dažų sluoksnių ar siaurose veidrodžių šukėse. Apima baimė neapčiuopti vaizdo. Viskas panašėja į iliuziją: stoviu prie pat materijos, bet kartu tolstu jos paviršiumi, keliauju atspindžiais, keliauju savimi, kurią regiu tarpuose. Regos lauke išryškėja dalykai, kurių paprastai nematyti. Detalės praranda savo svorį, nes vaizdo takumas išlaisvina visumą.


Kas? P.Ramanausko paroda "NATURE'S FOOL – ARTIST'S COOL".

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? Veikia iki birželio 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tai vadinama menu ?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių