Paroda, griaunanti stereotipus apie Indiją

Brandintas projektas

Progą išvysti galerijoje "Ars et Mundus" eksponuotus šešių garsių Indijos menininkų darbus turėjo tik Kauno publika – iškart po Naujųjų metų kūriniai išgabenami atgal į Indiją.

Vis dėlto lietuviams ne taip gerai pažįstamas šiuolaikinis Indijos menas nepaliko abejingų. Susidomėjimu maloniai nustebinta parodos kuratorė menininkė A.Kleizaitė neabejoja: toks publikos dėmesys įrodo, kad Indijos dailininkų menas lietuviams yra be galo įdomus ir reikalingas.

Idėja supažindinti lietuvius su šiuolaikiniu indų menu tarp Indijos ir Lietuvos gyvenančiai A.Kleizaitei kirbėjo jau seniai. Kartu su bendraminčiais Indijoje, Orisos valstijoje, menininkė dar 2015 m. įkūrė organizaciją "D.I.S.C. the Art", kurios tikslas – skatinti Indijos ir kitų šalių menininkų ryšius, puoselėti tradicinius Orisos regiono menus ir su jais supažindinti į rezidencijas atvykusius užsienio kūrėjus.

"Indija yra viena iš labiausiai stereotipizuojamų šalių, – sako A.Kleizaitė. – Jeigu paklaustum lietuvio, kas yra Indija, jis atsakytų vienu iš kelių tipinių atsakymų. Tačiau ši šalis iš tikrųjų yra visai kitokia – tai valstybė su labai sena kultūra ir dar gyvomis tradicijomis."

Anot pašnekovės, tradicinis menas Indijoje nėra atskirtas nuo gyvenimo, jis egzistuoja čia ir dabar. "Tačiau Lietuvoje apie indų meną žinoma itin mažai, tad taip natūraliai ir pribrendo mintis surengti parodą gimtojoje šalyje", – sakė lietuvė, žodį kūnu pavertusi padedant kolegai indų menininkui Bijay Kumarui Nathui ir Kauno kūrybinių industrijų centrui.

Ilgesio paliesti

Parodai A.Kleizaitė su kolegomis atrinko šešių Indijoje gerai žinomų vidurinės kartos menininkų: Amritah Sen, Aninditos Chakraborty, Midhuno Gopi, Muktinatho Mondalio, Ranjitho Ramano ir Ravi Chunchulos darbus.

"Indijoje visi garsesni menininkai yra baigę arba Visva-Bharati universiteto menų fakultetą, arba Haidarabado universitetą. Taigi ir šios parodos menininkai – ne išimtis. Visus juos taip pat sieja kūrinių idėjos, kadangi visų autorių darbai paliesti asmeninės patirties, refleksyvių apmąstymų, prisiminimų", – pasakojo parodos kuratorė.

Visi projekte pristatyti menininkai kilę iš mažų Indijos miestelių ir kaimelių, tačiau gyvenimo nublokšti į megapolius. Senojo gyvenimo, gamtos ir namų ilgesys juntamas beveik visuose darbuose. Tikroji, periferijų, Indija, kur žmonės vis dar gyvena santarvėje su gamta atsiskleidžia nutapytose menininkų istorijose, žvelgiančiose iš drobės.

Man Indijos šiuolaikiniame mene labiausiai patinka idėjos aiškumas ir kartu daugiasluoksniškumas.

Kūrybos transformacijos

Iš kitų Kaune pristatytų menininkų kiek išsiskyrė dailininkai Muktinathas Mondalis ir Ranjithas Ramanas. Iš Bengalijos kilusio M.Mondalio darbai pasakoja nuostabiai gyvybingas gamtos ir gyvūnų gyvenimo istorijas. Menininko pasakojimai liečia nykstančios gyvūnijos, gamtos filosofijos ir gamtos grožio temas. Iš pradžių studijavęs biologiją M.Mondalis save atrado dailėje, tačiau menininko polinkis gamtos mokslams toliau aiškiai juntamas ir jo kūriniuose.

R.Ramanas įdomus tuo, kad savo dailės kūrinius pamėgo transformuoti į tekstilės darbus. "Didžiulėje Indijoje, kad ir kaip  būtų keista, tekstilė neturi savo nišos, priešingai negu Lietuvoje, kur ši meno rūšis turi stiprią tradiciją. Tad toks R.Ramano pasirinkimas stebina ir verčia žavėtis, juolab kad tokia ne itin populiaria meno rūšimi Indijoje susidomėjo vyras", – pasakojo A.Kleizaitė.

Anot jos, įdomus ir autoriaus siuvinėjimo, kaip meditacijos ir ritualinio akto, suvokimas. Tiesa, parodos lankytojai išvydo tik tapytus menininko kūrinius. "Tikiuosi, kad ateityje į Lietuvą pavyks atvežti ir R.Ramano tekstilės darbus", – vylėsi pašnekovė.

Tradicijos įtaka

Suprantama, kalbėti apie visą šiuolaikinį Indijos meną šešių parodos autorių kontekste neįmanoma. Indijos valstybės dydis ir menininkų gausa lemia tai, kad tvirtų apibendrinimų būti tiesiog negali. Vis dėlto egzistuoja tam tikri šiuolaikinio indų meno bruožai.

"Man Indijos šiuolaikiniame mene labiausiai patinka idėjos aiškumas ir kartu daugiasluoksniškumas. Kiekviename darbe galima rasti itin daug sluoksnių, kitaip sakant, labai įvairiai interpretuoti, tačiau kūriniai nėra chaotiški, jie pasižymi aiškiai ir koncentruotai išreikštomis idėjomis, – anot A.Kleizaitės, didelę įtaką Indijos menui daro ir senoji filosofija. – Ji nemaža dalimi lemia menininkų mąstyseną ir kūrinių tematiką."

Atrodytų, kalbant apie šiuolaikinį meną, reikėtų atokiau laikytis nuo Indijos egzotikos, tačiau, pasak parodos kuratorės, šalies tradicijos vis dėlto turi didžiulę įtaką šiuolaikinių menininkų darbams. Ne išimtis – ir parodos kūrinių autoriai: gimę provincijose kūrybos pradžioje jie patirties sėmėsi iš tradicinių menų. Būtent Indijos periferijose užgimė ir vystėsi menininkų talentas, tad išskirti aiškios skirties tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo negalima.

A.Kleizaitė džiaugiasi, kad lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau atranda Indijos meną, susidomi juo ir atsikrato susiformavusių stereotipų. Vis dažnėjantis Lietuvos ir Indijos menininkų bendradarbiavimas, vykstančios parodos, į rezidencijas atvykstantys kūrėjai – nemažai indikatorių rodo, kad Indijos meno stoka greitai nebebus galima skųstis. Vis dėlto menininkė apgailestavo, jog neegzistuoja kryptingos programos, skirtos supažindinti lietuvius su indų kūryba.

"Didesnėse šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, yra susibūrusios didelės ir stiprios indų bendruomenės, todėl tokių valstybių gyventojai pakankamai supažindinami su Indijos menininkų darbais. Lietuvoje to trūksta", – pastebėjo ji ir pažadėjo: panašios parodos sulauks ir Vilnius bei kiti Lietuvos miestai.

Kas? Parodos "...what thou seest yond" uždarymo arbatėlė.

Kada? Sausio 3 d. 17–19 val.

Kur? Galerija "Ars et Mundus" (A.Mapu g. 20).