Paminklas Lietuvos ašarai – Kaune

Į Įvairių tautų kultūrų centrą atkeliauja Simono Karczmaro litografijos darbų paroda "Paminklas Dieveniškėms". Kas tas S.Karczmaras ir kodėl jis tapė Dieveniškėse – Lietuvos ašara gražiai vadinamame žemės lopinėlyje, apsuptame Baltarusijos?

Kaip sakė Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos, iš kur į Kauną atvežama paroda, pedagogė Inga Salavei, S.Karcmano šeimos šaknys yra Dieveniškėse. Jo darbų paroda mokykloje buvo atidaryta pernai rudenį, kai menininko sūnus Natanas dovanojo tėvo litografijų. Jose atgijęs daugiau kaip prieš šimtą metų Dieveniškių štetle kunkuliavęs spalvingas žydų gyvenimas, kupinas meilės, vestuvių, maldų, muzikos, šokių, turgų šurmulio. Pasak I.Salavei, 1903 m. Varšuvoje gimęs ir Paryžiuje tapybą studijavęs menininkas, vaikystėje atostogaudavo pas senelius Dieveniškėse, kur net 75 proc. gyventojų buvo žydai.

Antrojo pasaulinio karo metais S.Karczmarui su žmona ir sūnui Natanui pavyko išlikti gyviems. Po karo S.Karczmaras su šeima emigravo į Izraelį, o po to persikėlė į Kanadą, kur Simonas dirbo kailių pramonėje. Prie tikrojo pašaukimo – kūrybos Simonas grįžo antroje savo gyvenimo pusėje, žmonos paakintas. Tai ji nupirko jam teptuką, ir Simonas atsidėjo kūrybai, sugrįždamas į savo vaikystės pasaulį Dieveniškių štetle, kur virė nedidukų medinių namelių gyventojų kasdienybė. "Senelių globojamas, čia jis vasarodavo, čia pradėjo piešti, čia mėgo jodinėti žirgais. Savo darbuose Simonas nepailsdamas pasakoja apie štetlo kasdienybę, kupiną įsimylėjėlių ir vestuvių, religinių švenčių ir laidotuvių ceremonijų, turgaus dienų ir muzikantų bei šokėjų. Dailininkas įamžino laiko tėkmėje prarastą Dieveniškėse kunkuliavusio štetlo gyvenimą, kuris gali tapti puikiu šaltiniu žydų papročių istorijai studijuoti", – įsitikinusi I.Salavei.

Tirštai žydų apgyvendinti štetlai iki Antrojo pasaulinio karo buvo išsibarstę po visą Lietuvą. Visuose štetluose viręs gyvenimas buvo labai panašus. Todėl greičiausiai neapsiriksime teigdami, kad S.Karczmaro litografijose įamžinti vaizdai būdingi jei ne absoliučiai visiems, tai tikrai daugeliui kadaise gausiai žydų apgyvendintų Lietuvos miestelių.

Paroda, kuri Įvairių tautų kultūros centre bus atidaryta kovo 29 d. (penktadienį) 16 val., surengta Kauno žydų bendruomenės ir dailininko sūnaus Natano Karczmaro iniciatyva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
piesiniuose tuoj pat atpazinau zydus --pagal tas kepures su snapais
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių