Operetės festivalio svečias – Gruzijos pasididžiavimas

Šešioliktus metus iš eilės tradiciškai per Mindaugines į didžiuosius koncertus kauniečius ir miesto svečius kvies muzikos festivalis "Operetė Kauno pilyje".

Jau įvykę keli festivalio renginiai parodė, kokį nemenką ištikimų klausytojų būrį turi ši vasaros muzikos šventė, apimanti ne tik Kauno miestą, bet ir žaviąsias jo apylinkes. Nuoširdžiausiais aplodismentais žiūrovai apdovanojo dviejų festivalio programų "Amžinoji Ave Maria" ir "Nutylėtos išpažintys" atlikėjus, o liepos 5 ir 6 d. žiūrovai laukiami įspūdinguose renginiuose prie Kauno pilies.

Apie tai, ką savo ištikimiems žiūrovams organizatoriai pateikia šiemet tradicinių didžiųjų koncertų programoje dalijasi vienas jo organizatorių, "Baritonų trio" dainininkas Benjaminas Želvys.

– Kuo šiemet nustebinsite ištikimąją publiką?

– Mūsų festivalis metai iš metų puoselėja tradiciją kviesti į festivalį ypatingą svečią. Kartais tai būdavo kuris nors sceninis muzikinis žanras – opera, baletas, miuziklas ar pan., kartais – kurios nors šalies muzika. Prisimindami daug žiūrovų simpatijų sulaukusių svečių – ispanų muzikos, prancūzų muzikos – sėkmę, šį kartą sudarome sąlygas išgirsti originalų gruzinų folklorą ir pakvietėme artimos bei draugiškos mums šalies Gruzijos žymiausią ir pasaulinę šlovę pelniusį kolektyvą, nacionalinį dainų bei šokių ansamblį "Erisioni". Tai tikras Gruzijos deimantas, tikiu, paliksiantis festivalio žiūrovams neišdildomą įspūdį. Šis dainų ir šokių ansamblis veiklą pradėjo dar 1885 m., tad ne veltui vadinamas muziejiniu. Ansamblio kūrybinės programos pagrįstos liaudies kūryba, kuri atliekama labai profesionaliai ir kokybiškai, naudojant nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą. Pastaraisiais metais ansamblis "Erisioni" sukūrė naują šou programą ir ją parodė didžiosiose pasaulio scenose, o liepos 5 d. Kaune "Gruzijos lobį" išgirs ir Lietuvos publika.

– Kuo patraukia šio dainų ir šokių ansamblio "Erisioni" programa?

– Kolektyvas stengiasi atgaivinti ir pateikti auditorijai unikalius, daugybę šimtmečių gyvavusius liaudies muzikos šedevrus iš visų Gruzijos regionų ir išsaugoti juos ateities kartoms. Išgirsime ir pamatysime: chorus ir ansamblius, šokių ratelius, ritualus, apeigas, kurių kolektyvas pateiks įspūdingą įvairovę. Folkloro specialistai pripažįsta ypatingą gruzinų muzikos polifoninės sanklodos unikalumą. Mažai analogų pasaulyje turintis ansamblis "Erisioni" per dvi koncertines valandas profesionalioje scenoje pademonstruoja ne tik liaudies muziką bei šokius, bet ir nuostabius tautinius skirtingų etninių Gruzijos regionų kostiumus.

Per ilgą gyvavimo laiką ansamblis įspūdingomis programomis stebino ne tik Gruzijos ar kaimyninių šalių žiūrovus, bet ir Paryžių, Ženevą, Briuselį, Niujorką, Los Andželą, Čikagą, Madridą, Pekiną, Maskvą, Sankt Peterburgą, Singapūrą ir daugybę kitų garsiausių pasaulio miestų bei puikiai pateisina 1999 m. įgytą pavadinimą "Erisioni" – tai reiškia "šviesa aukštai ant kalno".

Pastaraisiais metais ansamblis "Erisioni" sukūrė naują šou programą ir ją parodė didžiosiose pasaulio scenose, o liepos 5 d. Kaune "Gruzijos lobį" išgirs ir Lietuvos publika.

Pastaruosius dešimt metų ansamblis "Erisioni" bendradarbiauja su amerikiečių prodiuseriu Jimu Law.

2002 m. "Erisioni" pelnė "Golden Disc" apdovanojimą. Ta proga Paryžiaus gatvėse buvo iškabinta daugiau nei 5 tūkst. afišų – tai unikalus įvykis Gruzijos kultūriniame gyvenime.

Dainą "Chakrulo" kartu su keletu kitų pasaulinių šedevrų amerikiečiai išsiuntė į kosmosą – taip juos įkvėpė ansamblio gastrolės ir vaizdo įrašai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kolektyvą į Lietuvą atlydės jo vadovai: generalinis direktorius Otaras Bluašvilis, meno vadovas Jemalas Chkuaselis, vyriausiasis choreografas Revazas Chokhonelidzė, vyriausiasis dirigentas Šermandis Chkuaselis, kostiumų dailininkas Merabas Berdzenišvilis.

– Koks bus antrasis renginių prie Kauno pilies vakaras?

– Liepos 6 d. skambėsiantis teatralizuotas koncertas "Tegyvuoja operetė" sugrąžins auditoriją prie operetės festivalio gimimo ištakų, prie amžinai jaunos operetės, jos įvairovės, gražiausių scenų, arijų, duetų, ansamblių. Operetės vakaras intriguos žaviausiomis arijomis ir duetais iš populiariausių operečių. Tai pagrindinis festivalio akcentas, kuriuo siekiama pristatyti plačią kauniečių pamėgto žanro panoramą.

Po operečių muzikos ir siužetų labirintus vedžios aktoriai Ramūnas Šimukauskas ir Dainius Bervingis. Žiūrovai čia išvys didžiulį būrį šio žanro vyresniosios ir jaunosios kartų atlikėjų, festivalio svečių: Igorį Levenecą (Ukraina), Mariją Arutiunovą, Ievą Goleckytę, Ingridą Kažemėkaitę, Živilę Lamauskienę, Gitaną Pečkytę, Kristiną Siurbytę, Aistę Širvinskaitę, Raimondą Tallat-Kelpšaitę, Ramintą Vaicekauskaitę, Kęstutį Alčauskį, Andrių Apšegą, Paulių Bagdoną, Raimondą Baranauską, Egidijų Bavikiną, Tomą Ladigą, Joną Lamauską, Povilą Padleckį, Giedrių Prunskų, Žaną Voronovą, Mindaugą Zimkų. Jiems pritars vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Vaitkevičiūtės-Ivanauskienės, šoks baleto artistai. Koncertą tradiciškai vainikuos maestro Virgilijaus Noreikos pasirodymas. Dainininkams grieš festivalio jungtinis simfoninis orkestras, diriguos festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, taip pat Aleksejus Vasiljevas (Rusija), Oksana Madaraš (Ukraina), Julius Geniušas, Virgilijus Visockis.

Šio koncerto metu 21 val. prie Kauno pilies susirinkusi festivalio dalyvių ir žiūrovų minia drauge giedos "Tautišką giesmę", išjausdami bendrystės dvasią ir susiliedami tautos vienybės vardan su viso pasaulio lietuviais.

(Nuotraukoje – B. Želvys)

– Ką galite pasakyti apie festivalio bendradarbiavimą su Baltijos muzikos akademija?

– Šiais metais festivalis bendradarbiauja su Baltijos muzikos akademija, kur susitinka muzikuoti ir dalytis profesinėmis paslaptimis įvairūs instrumentalistai, solistai, chorų kolektyvai. Kaip šio bendradarbiavimo išdava rugpjūčio 22 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje skambės koncertinė simfoninės ir chorinės muzikos programa. Čia įspūdingus chorinės muzikos opusus atliks Baltijos šalių ir Sankt Peterburgo (Rusija) jaunimo simfoninis orkestras ir jungtinis Lietuvos, Latvijos, Estijos dainininkų choras, kurį sudarys po aštuonis kiekvienos minėtos šalies choristus. Programą diriguos A.Vasiljevas, Jonas Janulevičius.

– Per visą gyvavimo laiką tokios apimties festivalio statistika turėtų būti gana įspūdinga. Ar galėtumėte prisiminti bent pagrindinius skaičius?

– Nuo pirmojo festivalio "Operetė Kauno pilyje" (2002) žiūrovus pakvietėme į 80 koncertinių programų, kurios skambėjo 225 valandas, o dainavo daugiau kaip 300 dainininkų, tarp jų – 45 užsienio atlikėjai iš 22 šalių. Koncertus jau dirigavo 30 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentų. Programose dalyvavo 22 įvairių sudėčių kolektyvų, atlikta daugiau nei 1 tūkst. skirtingų pavadinimų kūrinių. Parodėme operetės spektaklį "Karaliaus antrininkas, ir specialiai festivaliui parengtą operą "Karūnos kelias", o A.Vaganovos baleto akademijos auklėtiniai šoko divertismentą iš baleto "Miegančioji gražuolė".

Ilgiausias koncertas truko 4.30 val., skambėjo 56 kūriniai. Vienoje iš koncertinių programų "Neapolietiškų dainų vakaras" dainavo net penkiolika tenorų iš Lietuvos ir kitų šalių. Visus šešiolika metų pagrindinius festivalio renginius vedė aktorius, skaitovas, renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas. Nuo festivalio pradžios kelerius metus jam talkino aktorė Lina Budzeikaitė, 2005 m. ją pakeitė Nijolė Narmontaitė, o nuo 2007 m. Gintaro partnerė yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Ieva Vaznelytė.

– Ko, jūsų manymu, labiausiai reikia artistui, kuris dalyvauja festivalio programiniuose koncertuose?

– Aplodismentų, publikos dėmesio ir meilės. Kai visa tai gauna, širdį džiaugsmas užlieja. Artistas tuomet labai laimingas. O festivalinių koncertų metu artistai visuomet jaučia publikos šilumą ir išskirtinį geranoriškumą. Jei viso to publikai nereikėtų, tai festivalis tikrai nustotų gyvavęs. Mūsų publika visą laiką yra labai geranoriška. Festivalio gerbėjai tikrai džiaugiasi kiekviename mūsų koncerte. Turime begalę festivalio "Operetė Kauno pilyje" ištikimų žiūrovų, kurie kasmet ateina su šeimomis ar draugais.


"Operetė Kauno pilyje"

Liepos 5 d. 20 val. – Gruzijos nacionalinis dainių ir šokių ansamblis "Erisioni".

Liepos 6 d. 20 val. – teatralizuotas koncertas "Tegyvuoja operetė".


Šiame straipsnyje: Operetė Kauno pilyje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius

Saulius portretas
Naujoji babkiu plovykla.Pritaikyta runkeliams.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių