Norvegas R. Norås: Kaunui linkiu išdrįsti provokuoti

  • Teksto dydis:

Stavangerio miesto Norvegijoje kultūros reikalų direktorius, „Stavangeris – Europos kultūros sostinė 2008“ komandos narys ir vienas iš Europos kultūros sostinių tinklo (angl. The European Capitals of Culture Family) įkūrėjų Rolfas Norås tikina, kad tik nuolat bendradarbiaudamos Europos kultūros sostinės gali tikėtis geriausių ilgalaikių rezultatų.

Su vienu iš būsimų pirmojo Europos kultūros sostinės forumo Kaune pranešėjų kalbamės apie Stavangerio patirtis ir galimus sėkmės receptus.

– Stavangerio kultūros reikalų direktoriaus postas neišvengiamai reikalauja domėtis kultūra, tačiau, kas Jums asmeniškai yra kultūra?

– Man kultūra – tai socialinės jungtys. Jos yra svarbios, produktyvios, kuria vertę, įtraukia ir kelia iššūkius. Kultūra nėra tik mus jungiantys klijai, kuriantys mūsų identitetą. Tai taip pat ir mūsų skirtumai, kurių dėka užgimsta kultūra.

– Stavangeris buvo Europos kultūros sostinė 2008. Gal galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti apie tų metų programą? Ar ji buvo sėkminga ir ar pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų?

– Stavangerio kaip Europos kultūros sostinės vizija buvo „Atviras uostas“. Ji atspindėjo mūsų norą skatinti tarptautinį vystymąsi, dialogą ir svetingumą ir buvo paremta laisvės, atvirumo ir tolerancijos vertybėmis. Tai buvo gan neįprasta programa. Stavangerio regionas pasižymi kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu. Čia galima rasti visko, nuo kelis kilometrus besitęsiančių paplūdimių iki aukštų kalnų ir nuostabių fiordų. Stengėmės, kad tai atsispindėtų ir daugelyje mūsų rengiamų didelės apimties renginių. Jos vyko tose vietose, kurios niekada anksčiau nebuvo naudojamos kultūros ar meno tikslams.

Mes surengėme tikrai nuostabių renginių, tokių kaip nepaprastas šiuolaikinio šokio, muzikos ir ekstremalių slidininkų pasirodymas, vykęs ant supakuoto sniego kalnuose. Arba, „Fairytales of Landscape“ (lie. Kraštovaizdžio pasakos) – didžiausią lig tol pagrindinio miesto teatro pasirodymą, kuriam scenarijų parašė Jonas Fosseas ir kurį režisavo Oskaras Koršunovas. Taip pat surengėme meno ir kultūros projektą atrinktiems švyturiams „On the Edge“ (lie. Ant krašto). Šio festivalio metu žinomi menininkai ir architektai iš viso pasaulio buvo pakviesti švyturiuose rengti projektus, menines instaliacijas. Jų metu buvo galima išvysti ir šokio bei muzikos pasirodymus. Taip pat, norvegų poetas Arneas Garborgas parašė eilėraštį, kuris šieno kupetomis buvo užrašytas ant žemės, o vienintelis būdas jį perskaityti – iš viršaus, lėktuvu atskrendant į Stavangerio oro uostą. Taip pat surengėme žemės meno projektą „Horizons and Fragments“ (lie. Horizontai ir fragmentai) saloje netoli Stavangerio. Jame penki šiauriečiai menininkai dirbo kartu su vietiniu poetu. Be to, mus aplankė oro šokio trupė „Bandaloop“ iš San Francisko Jungtinių Amerikos valstijų, kuri sukūrė neužmirštamą šokio pasirodymą ant itin aukštų uolų. Jie bendradarbiavo su muzikantais ir šokėjais, kurie pasirodė ant kalnų papėdėje tyvuliuojančio ežero. Taip pat pas mus svečiavosi keturios tarptautinės kompanijos, kurios mėnesį trukusių rezidencijų metu pristatė daugybę įvairių projektų. Jie rengė įvairias dirbtuves ir pasirodymus su vietiniais menininkais. Bandėme inicijuoti „Point of Peace“ (lie. Taikos taškas) – nuolatinę susitikimų vietą Taikos premijos laureatams ir tiems, kurie dirba taikos labui spręsdami konfliktus.

Kultūra nėra tik mus jungiantys klijai, kuriantys mūsų identitetą. Tai taip pat ir mūsų skirtumai, kurių dėka užgimsta kultūra.

Visi mano išvardyti projektai susilaukė didelės sėkmės ir pasiekė savo tikslus, išskyrus paskutinįjį – „Point of Piece“. Paradoksalu, tačiau „Stavanger 2008“ inicijuotas taikos projektas visai nebuvo taikus, o atvirkščiai, itin problemiškas ir nesėkmingas. Kitą vertus, visos Europos kultūros sostinės susiduria su nesėkmėmis ar nevykusiomis patirtimis. Jei ne, tuomet tikėtina, kad jos nesiėmė rizikingų sprendimų, o jų programa buvo saugi ir nuobodi.

– Ar ilgalaikėje perspektyvoje laikote Stavangerį sėkmingu pavyzdžiu? Ar mieste vis dar juntamas 2008 m. programos poveikis?

– Siekiant Europos kultūros sostinės titulo ilgalaikiai rezultatai buvo pagrindinis mūsų strateginio plano tikslas ir vienas esminių sėkmės kriterijų. Šiandien, praėjus dešimtmečiui, net 25 projektai pradėti 2008-aisiais vis dar tęsiasi ir šiuolaikinis menas tapo labiau prieinamas.

– Esate vienas iš Europos kultūros sostinių (EKS) tinklo įkūrėjų. Kaip manote, kodėl svarbu bendradarbiauti su kitais šio titulo nusipelniusiais miestais? Kokios naudos tai atneša buvusiems, esamiems ir būsimiems EKS miestams?

– Nors kiekviena Europos kultūros sostinė pasižymi skirtingais valdymo modeliais bei struktūra ir turi skirtingus kultūrinius prioritetus, identitetą ir demografiją, visi jie pasižymi vienodu noru kelti sau iššūkius ir ieškoti naujų galimybių. Todėl reguliarūs informacijos ir patirčių mainai  leidžia užmegzti naujus bendrus projektus. Tik dėl nuolatinio bendradarbiavimo tiek profesinėse, tiek asmeninėse srityse, EKS šeima yra tokia stipri, produktyvi ir sėkminga. Tačiau dar ne viskas nuveikta. Mes vis dar ieškome išskirtinių galimybių ir keliame sau iššūkius tam, kad galėtume ir toliau dalintis savo patirtimis ir mokytis vieni iš kitų.

– Ilgą laiką tyrinėjate įvairius EKS atvejus. Koks būtų Jūsų patarimas Kaunui šiuo pasiruošimo laikotarpiu norint, kad jis būtų kuo sėkmingesnis?

– Kurkite tvarumą. Pasiruošimo metai yra svarbesni už tikruosius EKS metus. Jei viskas baigiasi pasibaigus EKS metams, tegalima tikėtis labai menkos naudos. Stiprinkite žmonių sąmoningumą savo identiteto, poreikių ir vilčių atžvilgiu. EKS gali pasiekti didžių tikslų tik tuo atveju, jei į projekto veiklas įsitrauks vietiniai menininkai ir kultūros atstovai ir jei bus sulaukiama palaikymo iš miesto gyventojų, kurių kompetencijas taip pat reikėtų panaudoti. Taip pat svarbu atrasti tinkamą balansą tarp didelių tarptautinių renginių ir vietinių iniciatyvų. Jei visi resursai ir dėmesys nukryps tik į iš užsienio atvykstančius projektus, potencialūs vietiniai partneriai praras susidomėjimą. Tačiau būtent vietinės iniciatyvos yra daug tvaresnės nei aukšto profilio renginiai.

Europos kultūros sostinės titulas – tai galimybė pasiūlyti naujus mąstymo būdus, kurti naujas jungtis, naują kultūrinę infrastruktūrą, skatinti rastis vertybes, kurių anksčiau mieste nebuvo. Tuo pat metu tai galimybė kurti programas, pagrįstas vietiniu identitetu ir sąlygomis. Nepamirškite, kad labai svarbu sujungti ateityje miesto laukiančius iššūkius su dabartiniu jo identitetu ir istorija.

Nėra vieno sėkmės mastelio. Todėl būkite savimi. Išdrįskite provokuoti, būti kitokiais, stebinti ir atskleisti savo unikalumą, ar net būti šiek tiek beprotiškais. Duokite žmonėms tai, ko jie net nežinojo norintys. Šiuolaikinį meną pristatykite viešosiose erdvėse kuo novatoriškesniais būdais. Tai provokuojanti strategija, tačiau ji kelia svarbius debatus ir pritraukia naujas auditorijas.

Europos kultūros sostinės forumas | Kauno Žalgirio arenoje | 2018 m. gegužės 18–19 d. Programą ir pranešėjus rasite čia. Renginys nemokamas.

Globėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė.

Informaciniai rėmėjai: LRT, Kauno diena, 15min.lt, Kaunas Pilnas Kultūros, IQ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių