Nenuspėjami eksperimentai Kauno grafikos bienalėje

Sustabdytas momentas

Bienalės atidarymą pradėjo performatyvus šokių studijos "Gamers" pasirodymas, kuris it dinamiška, nenutrūkstanti linija sutelkė publikos dėmesį į momentą – akimirksnį nesustabdomame Visatos laike, kuriuo t(v)iksėjo pulsuojantys šokėjų kūnai.

Judesiai, įgarsinti autoriniu būgnininko Ramūno Bartulio muzikiniu kūriniu "Tunelis į šviesą", kūrė tankų proveržio ir laisvės atmosferą. Joje tarpo pulsuojantys kūnų judesiai ir prietemoje reflektuojantys stikliniai kūrinių paviršiai, išjudinti susiliejančių šokėjų figūrų ir per lygias grindis tekančių fantasmagoriškų jų šešėlių formų.

Juodi, trafaretiški šokėjų kūnai autentišką pasirodymą baigė šokių judesių improvizacijomis, sudrebindami publiką – suteikdami erdvės išklysti iš vidinių ar išorinių apribojimų ir į bienalę įžengti laisv(esn)iems.

Provokuojanti laisvė

Priešingai nei 2015-aisiais vykusioje pirmojoje Kauno tarptautinėje grafikos bienalėje "Kultūros linija", kurioje siekta atskleisti technines grafikos meno galimybes ir subtilumus, antrojoje deklaruojama būtent laisvė: asmeninė, provokatyvi, skatinanti diskursus.

Pirmame plane – jaunosios ir vidurinės kartų grafikos meno kūrėjai, eksperimentuojantys su klasikinėmis technikomis, medžiagiškumu, vizualia raiška bei analizuojantys personalias temas, atspindinčias šiuolaikinio pasaulio problemiškumą, nepastovumą, provokuojančius žmogiškąsias baimes.

Atidarymo metu bienalės kuratorius Evaldas Mikalauskis ir organizatorius Gintautas Vaičys dėkojo tiems, kurie pradėjo rengti grafikos menui skirtas panoramines parodas, kurių tradicija yra palaikoma kas dvejus metus rengiamomis ir besikeičiančiomis teminėmis Kauno tarptautinėmis grafikos bienalėmis.

Skatindami publikos susidomėjimą šia meno rūšimi ir palaikydami menininkus, organizatoriai kartu su kompetentinga komisija atrinko devynis ryškiausius antrosios bienalės autorius, tarp kurių: Justinas Diggle'as (JAV), Dominika Borek (Lenkija), Alas Paldrokas (Estija) ir kt.

Apie tamsą, šviesą ir tylą

Bienalės parodos architektūra suplanuota taip, kad kiekvienoje galerijos erdvėje eksponuojami kūriniai kardinaliai skiriasi vienas nuo kito technine raiška, vaizduojamais motyvais, koloristika, dydžiu.

"Kiekvieno menininko kūryboje natūraliai egzistuoja tam tikri ciklai, periodai, tai jau yra lyg kažkokios asmeninės istorijos siužetas arba nuosekli nuotaikų, emocijų kaita, sudaranti baigtinį pasakojimą", – teigiama įžanginiame bienalės tekste.

Autorių naratyvai orientuoti į fundamentalius dalykus (laiką, meilę, savęs įprasminimą, tarpusavio santykius, namų jausmą ir kt.) bei asmenines istorijas, fragmentiškai vaizduojamas kūriniuose.

"Kelionė į save įdomesnė už kelionę į Šiaurės ašigalį. Jei nebijai šalčio, keliauk" – tai viena iš Birutės Zokaitytės (Lietuva) medžio raižinių ciklą "Vardan Tėvo, Sūnaus ir šv.Dvasios" papildančių Agnės Gintalaitės citatų. Asmeninė grafikės patirtis išreiškiama kiek "purvina" estetika fragmentuojant reikšmingus gyvenimo įvykius, su jais siejamus žmones, emocijas, vietas. Nesilaikant aiškaus, siužetiško naratyvo, nuklystant į metaforiškas užuominas, B.Zokaitytė palieka žiūrovams praviras duris į savo pačių vidų.

D.Borek (Lenkija) akvatintos ciklu "Šiltnamis I, II, III, IV", priešingai, atsiriboja nuo publikos architektūriškomis, abstrakčiomis konstrukcijomis, skendinčiomis rūkuose, dėl to vietomis vizualiai išdylančias iš regos lauko. Leisdama publikai kūrinio veiksmą stebėti tik iš išorės, D.Borek švelniai apeliuoja į šiuolaikinio žmogaus, įstrigusio tarp virtualaus ir realaus pasaulių, palydovu tapusį vienatvės bei atsiribojimo jausmą.

Erdvinės grafikos ant tekstilės kompoziciją "Tarp medžių" eksponuojantis Wieslawas Szamockis (Lenkija) plastiškai judančiais medžių tūriais paskatina auditoriją atitrūkti nuo esamojo laiko, nuo aiškių daiktų įvardijimų ir įžvelgti, kas lieka tarpuose tarp to, kas žmogui yra pažinu, įprasta, ir to, kas atsiveria išsilaisvinus iš ribojančių apibrėžčių.

Ženklišką šiuolaikinio pasaulio kultūrą kompiuterine ir skaitmeninės spaudos technikomis reflektuoja Mykola Honcharovas (Ukraina). Religinės, socialinės, politinės problemos ironiškai perteikiamos spalvotoje piešinių mozaikoje, kurioje kiekvienas kompozicinis elementas – tarsi pastraipa apie svetimėjantį pasaulį, bet paliekanti vilties žiūrovui, kviečianti į visa, kas jį supa, pažvelgti atsakingiau, sąmoningiau, plačiau.

Siurrealūs Kingkan Suntornchuen (Tailandas) ofortai "Laiko žingsniavimas 4–9" tarsi išvalo iki tol akiratyje užsilikusius kūrinių fragmentus, panardindami į levitatyvią būseną, kurioje laikas turi keistą vizualią formą, gluminančią savo begalybės sluoksnių atsivėrimu, deformuotu judesiu ir fantazijas kurstančiais šviesos blyksniais.

Hilda Lindstrom (Švedija) meninio projekto fragmentu "Swedish noir" reflektuoja tamsesnę gimtosios šalies (o gal ir pasaulio?) pusę. Kūriniai perskaitomi tarsi ištraukos iš detektyvų, kuriuose įtemptą siužetą sušvelnina menininkės pasirinkta tradicinė siuvinėjimo technika – ūmai vaizduojamas pasaulis skyla į dvi dalis: tamsiąją ir šviesiąją.

Ann Kristin Källström raižinių ciklas "Silencium I–IV" sugrąžina į tykią būseną, jautrią aplinkos vibracijoms ir vidinėms jausenoms, kurias išgirsti įgalina tyla.

Kas? II Kauno tarptautinė grafikos bienalė "FRAGMENTO EVOLIUCIJA".

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? Veikia iki birželio 4 d.

Tradicijos kūrimasis

Pirmoji Kauno tarptautinė grafikos bienalė "Kultūros linija", vykusi 2015 m., sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Tai buvo pirma tokio masto tarptautinė grafikos paroda Kaune, užėmusi dvi didžiausias miesto parodų erdves, kuriose eksponuota daugiau kaip 30 menininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių darbai, atlikti klasikinėmis grafikos technikomis. Parodos taip pat buvo surengtos Jonavoje ir Šiauliuose, bienalės metu vyko seminarai bei kūrybinės dirbtuvės.

Šių metų bienalės tema "Fragmento evoliucija" – lyg nuosekliai sudėliota kiekvieno menininko kūrybos ciklo seka, savo turiniu atspindinti mūsų pasaulį, per autoriaus pasaulėjautos prizmę vaizdais papasakota istorija apie būties kitimą. Kiekvieno menininko kūryboje natūraliai egzistuoja tam tikri ciklai, periodai, tai jau yra lyg kažkokios asmeninės istorijos siužetas arba nuosekli nuotaikų, emocijų kaita, sudaranti baigtinį pasakojimą, kai žmogaus vaizduotė sujungia atskirus paveikslus į vieną idėją, nuo mažo fragmento iki visumos. Kai kurie įvairiomis grafikos technikomis sukurti kūriniai primena komiksą, kai istorijos naratyvas kuriamas ne tik vizualiomis priemonėmis, bet ir yra papildomas tekstais. Į komiksą, kaip kūrybinę formą, čia žvelgiama naujai: ne kaip į paveiksliukų, įspaustų į rėmus, seką, o kaip į vieno vaizdinio evoliuciją, originalią gyvenimo istoriją.

Parodos dalyviai: Jūra Bardauskaitė (Lietuva), Linas Blažiūnas (Lietuva), Dominika Borek (Lenkija), Inga Dargužytė (Lietuva), Jovana Djordjevic (Serbija), Justinas Diggle'as (JAV), Stasys Eidrigevičius (Lietuva), Kęstutis Grigaliūnas (Lietuva), Mykola Honcharovas (Ukraina), Žaneta Jasaitytė (Lietuva), Jelena Jovančov (Juodkalnija), Ann Kristin Källström (Švedija), Vaiva Kovieraitė (Lietuva), Tarrvi Laamannas (Estija), Hilda Lindström (Švedija), Al Paldrok (Estija), Dimitrije Pecićas (Serbija), Ovidiu Petca (Ruminija), Andrew Rice'as (JAV), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Bronius Rudys (Lietuva), Anna Sailamaa (Švedija), Abd-elsalam Salem Abd-elsalam (Egiptas), Diego Sannas (Brazilija), Weronika Siupka (Lenkija), Kingkan Suntornchuen (Tailandas), Wiesławas Szamockis (Lenkija), Wojciechas Tylboras-Kubrakiewiczas (JAV), Marco Trentinas (Italija), Roberta Vasiliūnienė (Lietuva), Rasa Žmuidienė (Lietuva).