Nemari tradicija – įsiamžinti prie Karo muziejaus liūtų (daugiau nei 250 nuotraukų)

Ant liūtų raitomis, po jais ir šalia jų, prilaikomi tėvų ir savarankiški, rimti ir besišypsantys. Taip jau beveik 80 metų prie vienos iš labiausiai atpažįstamų Kauno ikonų – Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtų – fotografuojasi kauniečiai.

Labai populiarūs feisbuke

Šią tradiciją dar labiau sustiprino "Kaunas 2022" komanda, pakvietusi kauniečius atsiųsti senų laikų nuotraukas prie liūtų arba dabar prie jų fotografuotis. Prieš savaitę ant metalinių liūtų jodinėjo, jų karčius glostė ir fotografavosi apie 170 asmenų. Akcijos organizatoriams kauniečiai atsiuntė ir apie 130 senų fotografijų. Jas – nublukusias ir ryškias, su nulankstytais kampučiais ir įbrėžimais – siuntė pora savaičių.

Idėja rinkti kauniečių nuotraukas su žymiausiais Kauno liūtais "Kaunas 2022" programos "Atminties biuras" koordinatorei Daivai Citvarienei kilo naudojantis feisbuku. Menotyrininkė pastebėjo: kai tik kas nors į savo paskyrą įkeldavo nuotrauką prie liūtų, ji būdavo aktyviai aptariama, netrukus ir kiti diskusijos dalyviai pradėdavo kelti panašias savo nuotraukas.

Skaitytojas Aldas su teta Audrone/Skaitytojo Aldo nuotr.

"Dalijimasis nuotraukomis prie Karo muziejaus liūtų yra programos "Atminties biuras" dalis. Ši programa kalba apie miesto istoriją, svarbius įvykius ir vietas. Liūtai – viena tokių vietų. Iš pradžių mes atlikome mini tyrimą – klausinėjome žmonių, ar šeimos albume turi nuotraukų su liūtais. Ir daugelis atsakė, kad turi bent po keletą: senelių nuotrauką, taip pat savo – iš vaikystės, paauglystės, jaunystės, paskui – su šeima, vaikais. Tai rodo, kokia ši vieta svarbi kauniečiams. Per fotografijas prie liūtų mes pakvietėme kauniečius pasidalyti savo šeimos istorijomis. Be to, kad fotografavimosi tradicija nenumirtų ir norėdami su ja šiek tiek pažaisti, festivalio "Šimtas pirmų kartų" metu pasiūlėme fotografuotis ant liūtų ir iš karto gauti momentinę popierinę nuotrauką. Šiais skaitmeninės fotografijos laikais tai tampa tikra egzotika", – sakė programos koordinatorė.

Ši programa kalba apie miesto istoriją, svarbius įvykius ir vietas. Liūtai – viena tokių vietų.

Keičiasi nuotraukų nuotaika

Iš akcijos organizatoriams atsiųstų senų fotografijų žvelgia fotomenininkas Romualdas Požerskis, tuomet vos kelerių pipiras, jojantis ant liūto šalia mamos Kazės, Jūratės ir Česlovo Norvaišų anūkai, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, karys savanoris, atsargos majoras Gediminas Reutas, tuomet – aštuonerių pradinukas.

"Čia aš su trimečiu broliu Gintautu. Mus, berniukus, tėvai kasmet vesdavosi į Karo muziejų. Atsimenu, kad prie liūtų būdavo toks dėdė – fotografas, kuris pasiūlė nusifotografuoti. Tai yra fotografo daryta nuotrauka, nors mano tėtis taip pat fotografuodavo", – taip 1967 m. vaikystės nuotrauką, kurioje ant liūto joja du berniukai, komentavo G.Reutas.

Jis užsiminė, kad Karo muziejus ir jo sodelis jam reiškia labai daug. "1990 m. lapkričio 23 d. čia, atkuriant Nežinomo kareivio kapą – perlaidojant palaikus, aš su kitais savanoriais daviau pirmąją Lietuvos kariuomenės priesaiką. Ceremonijoje dalyvavo ir kardinolas Vincentas Sladkevičius, ir Vytauto Landsbergio tėvas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kiti garbūs asmenys", – prisiminė atsargos majoras.

Auksė Patackienė "Kaunas 2022" atstovams atsiuntė kelių kartų šeimos narių nuotraukas. "Kai perskaitėme "Kauno dienoje" kvietimą siųsti nuotraukas su Karo muziejaus liūtais, mano tėtis Antanas Margevičius prisiminė, kad yra jo brolio Kazio nuotrauka prie liūto, kurios beieškodamas rado ir labai panašią savo nuotrauką. Juokėsi, kad šią buvo užmiršęs. Spėju, kad Kaune studijavusio brolio Kazio 1959 m. nuotrauka jam padarė įspūdį, kuriuo sekdamas kitais metais vėl iš Mažeikių atvykęs aplankyti studijuojančio brolio, prie liūtų labai panašiai nusifotografavo ir pats, – tėčio ir dėdės nuotraukų istoriją pasakojo kaunietė. – Abu mano tėvai atvyko į Kauną studijuoti iš mažesnių miestelių, nuo studijų metų iki šiol gyvena Kaune. Mama Gražina studijavo buvusiame Kauno politechnikos institute (KPI, dabartinis Kauno technologijos universitetas – red.past.), tėtis – Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabartinis Aleksandro Stulginskio universitetas – red.past.). Abu yra sakę, kad Kaunas, kaip miestas, darė didelį įspūdį. Juolab kad ir giliame sovietmetyje Kaune galima buvo rasti tikrai nesovietinių, smetoninio laikotarpio elementų, tokių kaip Karo muziejaus liūtai, lenkto stiklo langai modernizmo pastatuose miesto centre, išlikę užrašai "VDU" ant medinių suolų KPI ir pan."

                                           Auksės Patackienės tėtis Antanas Margevičius 1960

A.Patackienė atsiuntė ir ant liūto jojančio savo ir Algirdo Vincento Patacko sūnaus, A.Margevičiaus ir Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko anūko Pauliaus 1998 m. nuotrauką. Spalvota fotografija, kurioje įamžintas juodaplaukis keturmetis berniukas, per 20 metų apibluko. "Paulius šiemet baigė KTU ir iš Lietuvos bent kol kas neketina emigruoti", – džiaugėsi moteris.

Peržvelgus nuotraukas, matyti, kaip bėgant metams keičiasi jų nuotaika. Pokario metais prie liūtų rymančių suaugusiųjų veidai būdavo rimti, fotografuotasi jaučiant momento ir vietos svarbą – kultūros, Karo muziejus priminė laisvą Lietuvą, vėliau čia įsiamžinusiųjų veiduose vis dažniau atsiranda šypsena.

"Fotografijose atsispindi laikmetis. Bėgant metams labai pasikeitė požiūris į fotografavimąsi. Dabar mes prisidarome šimtus tūkstančių fotografijų – visiškai nesureikšminame vienos. O anksčiau buvo taupoma fotojuostelė, ir tas vienas kadras buvo brangus. Tai versdavo fotografuojantis pasitempti. Kita vertus, visuomenės elgesys, kasdienybės įpročiai buvo visiškai kitokie", – pastebėjo D.Citvarienė.

Reklamavosi prie liūtų

Vis dėlto ne tik dabar – ir sovietmečiu prie liūtų kartais fotografuotasi humoristiniais tikslais. "1949 m. gimiau Kaune. Jame prabėgo vaikystė ir jaunystė. Man pavyko rasti kelias nuotraukas. Labai džiugu, kad jose nufotografuoti asmenys ir šiandien yra gyvi ir sveiki. Kaip ir liūtai", – su šypsena nuotraukas komentavo šiuo metu Druskininkuose gyvenantis Arūnas Alesius.

Vyras užsiminė dažnai apsilankantis gimtajame mieste. Jis atsiuntė nuotrauką, iš kurios žvelgia linksma meiliai susiglaudusių vaikų ketveriukė. Taip jį, jo pusbrolį Vytautą, pusseserę Laimutę ir seserį Rūtą 1956 m. įamžino artimieji. Antroji nuotrauka – iš 1969 m. pavasario. "Studijuodami KPI buvome sukūrę bigbito grupę "Meteorai" ir prieš kelionę į užsienį sugalvojome reklamai nuotraukas pasidaryti mums brangiame ir įdomiame Karo muziejaus sode, – nuotaikingą nuotrauką, kurioje matyti keturi jaunuoliai, apibūdino A.Alesius. – Kai kurie iš mūsų su muzika neatsisveikino iki šių dienų. O tais laikais mes visi norėjome būti bitlais. Buvome nerimstantys."

Kitoje buvusio kauniečio atsiųstoje nuotraukoje "Meteorų" nariai – pats klavišiniais grojęs A.Alesius, būgnininkas Antanas Mačys, gitaristai bei vokalistai Gerardas Balaišis ir Jonas Toleikis – įsiamžino prie taip pat Karo muziejaus sodelyje stovėjusios patrankos. "Čia užfiksuotas bandymas panaudojant vieną iš muziejaus patrankų apšaudyti KPI centrinius rūmus..." – su šypsena prisiminė A.Alesius, nuotraukų aprašymą baigęs kauniečių širdis glostančiu šūkiu: "Tegul niekas nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis!"

Tarp prieš savaitę prie liūtų darytų nuotraukų išsiskiria riaumojantį žvėrių karalių vaizduojanti pora. Taip įsiamžino amerikietis muzikas Zanas Hoffmanas. "Galimybė pasidaryti liūto nuotrauką mums pasirodė prašmatni. Man buvo pasakyta, kad čia įprasta taip fotografuotis vaikystėje. Mes su drauge negalėjome atsispirti galimybei tai padaryti dabar. Mano tėtis mėgdavo tokias dideles liūtų skulptūras, taigi, matyt, obuolys nuo obels netoli nuriedėjo", – juokdamasis pasakojo pašnekovas, kurio sukurtas garso takelis skambėjo festivalio "Šimtas pirmų kartų" vakarinėje dalyje.

Jubiliejų švęs gruodį

Nors liūtų gimtadienis jau pradėtas švęsti pakvietus kauniečius čia fotografuotis, tikroji šventė būsianti gruodį. Tuomet švęsti liūtų jubiliejaus pakvies Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Nors liūtų gimtadienis jau pradėtas švęsti pakvietus kauniečius čia fotografuotis, tikroji šventė būsianti gruodį.

Į Vytauto Didžiojo karo muziejų liūtai atkeliavo 1938 m. pabaigoje. Juos, XIX a. viduryje išlietus Sankt Peterburge, muziejui padovanojo paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius. D.Citvarienė užsiminė, kad garsiųjų liūtų istorija dar nevisiškai ištyrinėta. "Istorikai nėra tikri, ar liūtai karo metais stovėjo prie muziejaus, ar ne. Manoma, kad tuo metu jie galėjo būti nuimti baiminantis, kad nebūtų išlydyti ir panaudoti karo reikmėms. Tačiau 1941 m. nuotrauka prie liūtų vis dėlto yra. Būtų smagu, kad istorikai iki galo išsiaiškintų liūtų istoriją. Gal šis jubiliejus paskatinus juos tai padaryti?" – svarstė menotyrininkė.


Kauniečių atsiųstas nuotraukas su liūtais galima rasti "Kaunas 2022" feisbuko paskyroje, "Instagram" #Kaunoliūtai, jas planuojama sukelta ir į interneto svetainę kaunas2022.eu.

Kauniečių nuotraukų su liūtais akcijos organizatoriai laukia iki pat liūtų gimtadienio gruodžio mėnesį. Skenuotas nuotraukas siųskite e.paštu daiva@kaunas2022.eu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Do

Do portretas
Tie, kurie pyksta dėl "kodėl negalima ant arklio, o ant liūto galima". Pradėkim nuo to, kad tai nėra arklys ar kumelė (kumelė dar dar, lietuviai jodavo į mūšius ant kumelių, kad priešų žirgai pasiustų), tai yra ŽIRGAS. Arkliai laksto su plūgu, ne su balnu. Toliau. Palyginkime skulptūrų dydžius. Nuo 7 metrų aukščio skulptūros nusigrūdus labiau skaudės, negu nuo pusantro metro. Niekas nenori prisiimti atsakomybės už susižalojimus nukritimo atveju. Kadangi nėra draudžiamųjų ženklų - teoriškai lipti leidžiama. Jei leidžiama, reiškia saugu. Jei nusigrūdai ir užsimušei - reiškia kalta valdžia, kuri neįspėjo. Taigi, šitie draudimai yra prevencija, kad nereiktų savivaldybei mokėti baudų už "nesaugią laipynę vaikams".

runkeliniaielitiniai

runkeliniaielitiniai  portretas
idijotai ant arklio negalima o ant liuto prasau tai veidmainiskas /patriotizmas/ kai galioja 2 standartai /kazkieno/ nustatyti nes logiskai mastant 1 metalo kruva nuo kitos skiriasi tik forma kuri taip kruopsciai garbinama kai zmogui neskiriama jokio demesio tai paveldas favnatiku kuris bujoja iki siol sitoji /demokratineji/ sup......visuomeneje.......

Aiškėja iš fotografijų

Aiškėja iš fotografijų portretas
Kad pirmieji ant buržuazinio liūto ėmė ropštis komjaunuoliai su komjaunuolėmis, o paskui ir stora komunistė. Ta tradicija saugoma ir iki šiol – dar ne vienas tų komjaunuolių pagamintas kopūstgalvis mano, kad jei ant liūto neužlipsi, tai, skaityk, kaip ir negyvenai.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių