Naujų vėjų paieškos nuves į Šveicariją

Perspektyvus akordeonistas Augustinas Rakauskas, pastaraisiais metais pasižymėjęs ne viename tarptautiniame konkurse, kelia sparnus.

Netrukus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos bakalauro diplomą gausiantis vaikinas persikels į Šveicariją, kad tęstų mokslus Lozanos muzikos akademijoje. "Jaučiu, kad noras grįžti bus didelis ir kuo toliau, tuo stiprės", – sako talentingas muzikantas, suteikdamas vilties, kad Lietuvą palieka laikinai. Akordeono muzikos mylėtojai ir A.Rakausko gerbėjai dar turi galimybę pasidžiaugti perspektyvaus muzikanto atlikimu. Rytoj VDU auloje skambės jo atliekami Johanno Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Arne Nordheimo, Jono Tamulionio, Sofijos Gubaidulinos, Sergejaus Prokofjevo, Viačeslavo Semionovo kūriniai. Koncerto išvakarėse – trumpas pokalbis su A.Rakausku apie būsimus kūrybinius iššūkius ir naująjį gyvenimo etapą.

– Kas jus pastūmėjo domėtis Lozanos universitetu?

– Visa ko pradžia buvo pažintis su dėstytoju Stephane'u Chapuis, kuris dirba toje akademijoje. Susipažinome 2010 m., kai dalyvavau Pasaulio trofėjaus konkurse ("Trophee Mondiale"), kuriame jis dalyvavo kaip Šveicarijos delegacijos narys. Vėliau mūsų Lietuvos nacionalinio akordeonistų sąjungos prezidentas jį buvo pakvietęs vesti meistriškumo kursų Kaune, VDU muzikos akademijoje. Būtent ši pažintis mane pastūmėjo domėtis Lozanos akademija, S.Chapuis dėstymo metodika. Man svarbu, kad tenykščių muzikantų lygis yra aukštas ir tas faktas, kad dabar ten studijuoja vienas iš žymiausių pasaulinių jaunosios kartos atlikėjų Graysonas Masefieldas iš Naujosios Zelandijos, pelnęs pasaulinius titulus įvairiuose konkursuose.

Noriu, kad mano grojimas įgautų naujų atspalvių, noriu naujo vėjo gūsio savo patirčiai. Kiekvienam muzikantui, menininkui svarbu į save naujai pažvelgti, nes aplinka kreipia kitu kampu ir pradedi kitaip žiūrėti, mąstyti, atsiranda naujų potyrių, kurie sužadina naują motyvaciją, o studijos Lozanoje – puiki galimybė.

Pirmiausia ten vykau ne į savo stojamuosius egzaminus, bet akompanuoti draugei. Paprastai altas koncerte groja akompanuojant fortepijonui ir akompaniatore pianiste, o čia – akordeonu. Važiavau morališkai palaikyti, kad jai būtų ir drąsiau, man pačiam tai buvo didelis iššūkis ir puiki proga susipažinti su universitetu. Po mūsų pasirodymo prie manęs priėjo dėstytojas, Ciuricho orkestre grojantis pirmuoju altu, ir paprašė mano kontaktų – sakė norįs su manimi koncertuoti.

– Iš kokių Lozanos universiteto profesorių norėtumėte pasisemti žinių?

– Kadangi mano specialybė – akordeonistas, dirbsiu su profesoriumi Stephane'u. Aš labai tikiuosi, kad susipažinsiu su ne vienu įdomiu žmogumi. Manau, kad būtų naudinga nueiti pas kitų specialybių pedagogus, pasikonsultuoti su žmonėmis, išmanančiais ne tik mano instrumento specifiką, bet ir matančiais bendrą muzikinį spektrą.

– Mokslas universitete nėra labai pigus, ar tikitės pagalbos iš rėmėjų?

– Šveicarijos lygiu studijos nėra labai brangios – 1 tūkst. eurų metams. Tačiau pati šalis patenka į brangiausių šalių trejetuką. Kadangi patys neturime tokių finansų, kartu su drauge planuojame vasarą kuo daugiau koncertuoti. Stengsimės sukaupti tokią pinigų sumą, kuri leistų mums išgyventi. Tai būtų finansinis užnugaris. Taip pat stengiamės ieškoti edukacinių fondų, stipendijų, kad mums padėtų šiek tiek išsilaikyti. Manome, kad Šveicarijoje gal taip pat pavyktų padirbėti – nebijome net ir pačių paprasčiausių pasiūlymų, geras muzikantas turi groti visur ir viską. Noras studijuoti labai didelis, todėl manau, kad pavyks rasti finansavimą.

– Ar negaila palikti gimtojo miesto ir vykti į kitą šalį?

– Labai gaila. Iš namų išvažiuoti visada sunku. Man ilgesnį laiką praleidus užsienyje labai norisi grįžti. Labai smagu keliauti, pažinti kitus kraštus, bet kai pabūni kažkur kitur, suvoki, kaip nori namo. Dažniausiai žmonės emigruoja dėl finansinių reikalų, bet tėvynės kvapas, tėvynės nostalgija išlieka. Man užteko išvykti į stojamuosius ir tas ilgesio jausmas niekur nedingo. Manau, kad tai labai gerai, nes išvykti į užsienį ir patirti, ką reiškia atsistoti ant kojų, pažinti visai kitus žmones yra būtina. Nesvarbu, ar tai muzikantas, ar menininkas, ar visai kitos srities atstovas. Jaučiu, kad noras grįžti bus didelis ir kuo toliau, tuo stiprės. Ir ne dėl to, kad nepateisins lūkesčių, bet tiesiog... Namai yra namai.

Kas? A.Rakausko koncertas.
Kur? VDU Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaune.
Kada? Gegužės 9 d. 18 val.