Muzikinės kelionės su Pažaislio festivalio svečiais

  • Teksto dydis:

Šią savaitę Pažaislio muzikos festivalis nuostabiais muzikos keliais pakvies keliauti kartu su išskirtiniais talentais žibančiais atlikėjais.

Elegantiškasis duetas

Kai skrosdamos pievas, kalnų tarpeklius slėnyje susitinka patirties ir jaunatviško entuziazmo upės, jos susilieja į vientisą harmoningą tėkmę, galinčią nunešti dar neatrastų pasaulių kryptimi. Taip dviejų muzikos pasaulio šviesulių – mecosoprano Justinos Gringytės ir pianisto Petro Geniušo – susitikimas viename koncerte žada nunešti klausytojus iki muzikos garsų jūros, kupinos neišmatuojamų erdvių ir sąskambių, kurie skleisis Richardo Wagnerio, Franzo Liszto, Benjamino Britteno, Samuelio Barberio bei Aarono Coplando kūrybos perluose.

P.Geniušas dar studijų metais laimėjęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Be nuolatinės veiklos Lietuvoje jis pelnė ir tarptautinį pripažinimą koncertuodamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse.

P.Geniušas taip pat garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Škotijos Karališkos akademijos profesorius, meistriškumo kursų Vilniuje, Tokijuje, Osakoje, Londono Karališkoje muzikos akademijoje lektorius. Pianisto diskografijoje puikuojasi keletas palankiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų.

Apie neeilinę menininko aistrą kūrybai liudija Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumentinis filmas "Improvizacija. Tema: Petras Geniušas". Už kūrybinę veiklą P.Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno ir kultūros, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos premijomis, apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu "Nešk savo šviesą ir tikėk", Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos pianistų tarp kitų šalies atlikėjų išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių bei dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius, koncertuoja solisto amplua su Lietuvos simfoniniais orkestrais, muzikuoja su įvairiais kameriniais ansambliais, solistais, dirigentais. Jo scenos partneriais yra buvę tokios muzikos pasaulio įžymybės kaip Mstislavas Rostropovičius, Yehudi Menuhinas, Raimundas Katilius, Aleksandras Kniazevas, Davidas Geringas, Virgilijus Noreika, Vladimiras Čekasinas ir kt.

Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais.

Šis atlikėjas dažnai peržengia akademinio pianisto amplua ribas: neretai jį galima pamatyti akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabareto vyksmui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais. Visi šie interesai savaip papildo pianisto akademinio muzikavimo praktiką.

Prieš trejus metus Tarptautinius operos apdovanojimus teikiančio fondo pripažinta Metų jaunąja soliste J.Gringytė užsienio spaudoje vertinama už stulbinančią vokalo techniką. Kritikų ji buvo pastebėta po pasirodymo pagrindiniame vaidmenyje Georges Bizet operoje "Karmen" Anglijos nacionaliniame ir Škotijos operos teatruose. Tada recenzijos skelbė, kad "tvirtu it plienas, aistringai frazuojančiu ir puikiai kontroliuojamu balsu ji valdo sceną, tai išryškindama, tai švelniai pabrėždama vokalo liniją, vienu metu skambančią didingai, ir čia pat – trapiai kaip krištolas".

Lietuvoje vokalo studijas pradėjusi, jas tęsusi Velso karališkajame muzikos koledže bei Londono nacionalinės operos studijoje, dainininkė sužibo teatrų scenose kaip Fenena ir Madalena Giuseppe's Verdi operose "Nabukas" ir "Rigoletas", Jonukas Engelberto Humperdincko operoje "Jonas ir Greta". Jos pasirodymų nuolatos laukia Velso nacionalinės, Karališkosios Londono, Didžiojo Maskvos, Palermo "Massimo" ir Lisabonos "Sao Carlo" teatrų publika.

Prieš dvejus metus J.Gringytė debiutavo Madrido "Teatro Real", Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Novosibirsko operos ir baleto teatre, o su Birmingamo simfoniniu orkestru atliko koncertinę G.Verdi operos "Falstafas" versiją. Praėjusių metų sezonas ją sugrąžino į Maskvos Didžiojo teatro sceną, kur solistė atliko Margaritos vaidmenį Hectoro Berliozo operoje "Fausto pasmerkimas", o Londono filharmonijos orkestras ją pakvietė kaip mecosoprano partijos atlikėją Ludwigo van Beethoveno devintojoje simfonijoje. Vienas naujausių solistės darbų – du vaidmenys Velso nacionalinėje operoje rodytoje G.Verdi operoje "Likimo galia".

Koncertų scenose jaunoji atlikėja taip pat laukiama. Maskvos ir Sankt Peterburgo publika plojo jos Karmen ir Olgai koncertinių G.Bizet operos "Karmen" bei Piotro Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas" atlikimų metu, Antverpene skambėjo J.Gringytės atliekamų Sergejaus Rachmaninovo dainų rečitalis, jos talentu džiaugėsi garsiosios "Wigmore Hall" publika, kritikų puikiai sutiktos jos atliktos partijos G.Verdi "Rekviem", Gustavo Mahlerio aštuntojoje simfonijoje, Antonino Dvoržako "Stabat Mater". Debiutinis J.Gringytės albumas "Visos S.Rachmaninovo dainos" buvo pristatytas 2014 m. "Gramophone" apdovanojimams.

Vasaros romansai

Šeštadienį Ignalinos rajono Paliesiaus dvare aidės "Vasaros romansai", kuriuos Pažaislio muzikos festivalio publikai dovanos sopranas Dovilė Kazonaitė, gitaros virtuozas iš Kroatijos Srdjanas Bulatas ir pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė. Šios atlikėjų komandos parengtoje programoje skambės XX a. britų kompozitoriaus Malcolmo Arnoldo, neapolietiškų dainų kūrėjų Ernesto de Curtis ir Cesare Andrea Bixio, operos žanro grandų Ruggiero Leoncavallo, Georges Bizet ir Leo Delibes, ispaniškos dainos genijaus Manuelio de Falla ir Kroatijos kompozicijos mokyklą atstovaujančių Adalberto Markovićo bei Stjepano Šuleko kūriniai.

Žavioji solistė Dovilė Kazonaitė profesinį kelią pradėjo mokydamasi chorinio dirigavimo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir LMTA. Vėliau ji pasuko operos solistės keliu ir prieš penkerius metus pateisino savo pasirinkimą apsigindama šios srities magistro darbą. Šių metų pradžioje solistė pelnė "Metų vilties" titulą LNOBT skelbiamose atlikėjų nominacijose. Šiuo metu dainininkė LNOBT atlieka Aninos vadmenį G.Verdi operoje "Traviata", Barbarinos ir Kerubino vaidmenis Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Figaro vedybos", Grafienės vaidmenį Johanno Strausso operetėje "Vienos kraujas". Teatro publika jauną solistę gali girdėti dainuojančią ir operoje "Karmen" bei operetėje "Šikšnosparnis". Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko muzikiniame spektaklyje "Žemės paukščiai" ji sukūrė Marcelės vaidmenį. Talentingą dainininkę dažnai galima išvysti ne tik operos scenoje, bet ir kamerinės muzikos programose.

Daugelio muzikinių projektų iniciatorė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė – pirmoji LMTA Koncertmeisterio katedros aspirantė, įgijusi meno licenciato laipsnį. Ji tobulinosi geriausiose Europos aukštosiose muzikos mokyklose, tapo dviejų tarptautinių konkursų laureate, septynerius metus dirbo LMTA. Šiuo metu ji akompanuoja daugeliui geriausių Lietuvos atlikėjų, taip pat užsienio dainininkams. Inicijuodama kamerinės muzikos projektus, atlikėja nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose, daug dėmesio skiria vokalinės kamerinės muzikos sklaidai, šiuolaikinių autorių kūrybai. Pianistės koncertų maršrutai driekiasi nuo Irkutsko per Maskvą, Kaliningradą, Rygą, Taliną, Oslą, Londoną, Kopenhagą iki garsiųjų Berlyno, Miuncheno, Bonos ir Vienos koncertų salių, net du kartus jos muzikavimo klausėsi JAV publika.

Kroatijoje gimęs gitaros virtuozas Srdjanas Bulatas studijavo gimtojo Splito miesto universiteto Menų akademijoje, magistro laipsnį įgijo Zagrebo universitete, kurį baigė aukščiausiais įvertinimais. Vėliau atlikėjas tobulino įgūdžius to paties universiteto Muzikos akademijoje, gilindamasis į šiuolaikinės kroatų kompozitorių muzikos paslaptis ir studijavo Karališkoje Londono muzikos akademijoje. Dar studijų metais pelnęs daugybę apdovanojimų ir tapęs įvairių fondų stipendininku, jaunasis gitaristas nuolatos dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose gitaristų konkursuose, kur buvo įvertintas aukščiausio laipsnio prizais. Bene labiausiai atlikėjas didžiuojasi prieš septynerius metus iškovota pirmąja vieta Ispanijoje vykusiame Francisco Tarrega konkurse, o prieš šešerius metus pasaulį išvydo jo prestižinėje įrašų studijoje "Naxos" įrašyta solinis kompaktinis diskas.

Giesmės ir šokiai

Birželio 24 d., sekmadienį, Birštono kurhauze ir birželio 26 d., antradienį, Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje pasiklausyti įvairiaspalvės programos "Giesmės ir šokiai" Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kvies Kauno fortepijoninis trio bei publikai jau pažįstamas gitaros virtuozas iš Kroatijos S.Bulatas. Išradingai parengta programa klausytojus stebins retai girdima muzika, pasižyminčia plačia emocijų palete, skirtingais žanrais, įvairiais tembrais ir spalvomis. Koncerte klausytojų laukia ugningi Kroatijos ritmai, veržliai lydintys per Rusijos žydų kilmės kroatų kompozitoriaus Boriso Papandopulo kūrybą, Giedriaus Kuprevičiaus melodijose slypinti lietuviška nostalgija, Arno Babajaniano, Kristinos Arakelyan bei Gayane Chebotaryano opusuose įamžintos tolimos Armėnijos melodijos ir temperamentingi Astoro Piazzollos tango.

Pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau šešerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoniniame trio. Atlikėjos yra pelniusios apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavusios muzikos festivaliuose, koncertavusios įvairiose pasaulio šalyse. Per šešerius gyvavimo metus Kauno fortepijoninis trio surengė gausybę koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu, savo veikla pelnė publikos simpatijas. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams: itin sėkmingos buvo specialiai trio ir aktoriams parašytos Vidmanto Bartulio muzikinės pasakos "Dieviškoji garsų skrynia" bei "Linksmos ir liūdnos istorijos", didžiulio publikos dėmesio sulaukė V.Bartulio operėlė "Oginskio vaikystė", programos "Muzikinės kelionės" bei "100 met(r)ų muzikos". Kolektyvas aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, yra atlikęs ne vieno kūrinio premjerą, taip pat pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius. Kiekviename koncerte atlikėjos pateikia publikai gausybę įvairių staigmenų, nuolat ieško naujų kūrinių, erdvių, netikėtų scenos partnerių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių