Menininkas, braižantis muzikinius miestų žemėlapius

Allardas van Hoornas – eksperimentuoti nebijantis menininkas iš Nyderlandų, jau beveik dešimtmetį braižantis neįprastus muzikinius miestų žemėlapius.

Pasitelkęs garso instaliacijas ir choreografinius performansus, šiuolaikinio meno kūrėjas architektūrą ir kitus mus supančius aplinkos objektus paverčia muzika. Kalbamės su įdomiu menininku apie tai, kaip Australijos aborigenų genčių papročiai įkvepia kurti, apie viešąsias miestų erdves ir žmones siejantį ryšį, kaip mus supanti aplinka menininko kūriniuose tampa muzika.

– "Miesto muzikos žemėlapiai" (angl. "Urban Songlines") – tęstinis, daugiau nei 50 garso instaliacijų ir performansų jungiantis projektas, jau tapęs savotiška jūsų, kaip menininko, vizitine kortele. Apie ką šis projektas ir kaip gimė jo idėja?

– 2009 m. perskaičiau anglų rašytojo Bruce’o Chatwino knygą "Songlines" (1987), kurioje autorius aprašė savo pažintį su australų aborigenais ir jų papročiais. Ypač įdomi man pasirodė aborigenų tradicija braižyti neįprastus muzikinius žemėlapius, dvasiškai sujungiančius ir puoselėjančius natūralią jų aplinką bei viešąsias erdves. Nedelsdamas ir pats užsisakiau skrydį į Australiją, kad daugiau sužinočiau apie šią tradiciją. Vienas keliaudamas namelyje ant ratų tyrinėjau neįprastus aborigenų žemėlapių kūrimo metodus, juos su jų žeme siejantį ryšį. Grįžęs iš kelionės pats ėmiau kurti muziką viešosioms mus supančioms erdvėms, miestams, gatvėms, tiltams ir aikštėms, kuriose praleidžiame tiek daug laiko. Tikiu, kad įsiklausydami į architektūrą galime suprasti kur kas daugiau apie mus su aplinka siejantį ryšį, nei tiesiog ją stebėdami arba joje gyvendami.

– Nuo projekto pradžios praėjus aštuoneriems metams, jau esate sukūręs muziką daugybei įvairių pasaulio kampelių. Kaip pasirenkate vietas, kurias įgarsinsite?

– Kartais, aptikęs vietą, kuri man atrodo ypač įdomi ir kurioje įžvelgiu daug potencialo, sukuriu jai garso kūrimo scenarijų ir tik tada mėginu surasti instituciją ir žmones, su kuriais bendradarbiaudamas galėčiau įgyvendinti idėją iki galo ir sukurti vietos garso takelį. Kitąkart įvairios institucijos kviečia mane kokia nors tema dirbti jų jau numatytose erdvėse.

Bet kuriuo atveju jei tik galiu, stengiuosi vietą, kurios muziką mėginu paskelbti, aplankyti dar prieš pradėdamas procesą. Stengiuosi pajusti vietą ir daugiau sužinoti apie jos dinamiką iš vietinių žmonių. Deja, tai įmanoma ne visada, todėl neretai norint pažinti vietą bent jau išoriškai, tenka atlikti išsamų nuotolinį tyrimą į pagalbą pasitelkiant internetinę programą "Google žemė" ir kitus internete randamus vietos vaizdus.

– Muziką savo projektams kuriate gan neįprastomis priemonėmis. Papasakokite, kaip aplinką sugebate paversti garsu?

– Įkvėpimo projektui sėmiausi iš Australijos aborigenų tradicijų savo kraštovaizdžio detales paversti dainomis. Muzikoje ir kalboje egzistuoja daugybė būdų garsams iš mus supančios aplinkos ir architektūros išgauti. Garsai gali gimti riedlentininkui ar šokėjui prisilietus prie įvairių paviršių arba pasitelkus echolokaciją ir elektromagnetinių laukų paieškas pastato sienoje. Būdų garsams išgauti yra pačių įvairiausių, svarbu tik, kad garsai išreikštų formą, nes būtent iš tokių garsų ir susideda mano "Miesto muzikos žemėlapiai".

Šį rudenį Kaune bus galima išgirsti slopinamą ir vėl išlaisvinamą garsą, kuris ilgainiui sukurs savotišką ritmą.

– Ką jums reiškia viešoji erdvė?

– Viešoji erdvė – tai vieta gyventi, žaisti, dirbti ir mylėti. Joje mes praleidžiame nemenką savo gyvenimo dalį, tačiau nesuteikiame jai tiek svarbos, kiek jos teikiame privačiai erdvei – namams. Šiuos mes individualizuojame apstatydami įvairiomis dekoro detalėmis. Mūsų patirtis viešosiose erdvėse yra ne mažiau asmeniška. Įsiklausydami į pastatus, aikštes ar tiltus galime sukurti dar intymesnį ryšį su aplinka.

– Šių metų Kauno bienalėje "Miesto muzikos žemėlapius" kursite ir Kaune. Gal galite užsiminti, kaip Kaunas skambės šį rudenį?

– Kaunas turi ilgą ir skaudžią istoriją. Aš nusprendžiau dirbti dviejose labai autentiškose šią istoriją menančiose vietose: Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, kuri sovietinės okupacijos metais buvo paversta Radijo gamykla, ir labai įdomioje bei savitoje vietoje tarp dabarties ir praeities, susidedančioje iš 26 Vienybės aikštės grindinio plytelių prie Karo muziejaus, skiriančių senąją ir naująją aikštės dalis.

Noriu, kad garsas šias dvi erdves suvienytų ištrintos istorijos atgimimo idėja, kviesiančia permąstyti mūsų santykį su praeitimi ir galima ateitimi, todėl šį rudenį Kaune bus galima išgirsti slopinamą ir vėl išlaisvinamą garsą, kuris ilgainiui sukurs savotišką ritmą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Scanorama“ Kaune: ko nepraleisti antrąją savaitę?
    „Scanorama“ Kaune: ko nepraleisti antrąją savaitę?

    Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pradeda antrąją festivalio savaitę Kaune ir kviečia į naujus susitikimus kino teatre. Žiūrovų lauks retrospektyvų programos, nauji susitikimai su lietuvių režisieriais ir erdvus žvilgsnis ...

  • Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“
    Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“

    Šeštadienį Kauno sporto halėje vyko tradicinės linksmybės, kasmet pritraukiančios minias liaudiškos muzikos mylėtojų. Varžytuvės „Grok, Jurgeli“ šiemet vyko jau 48 kartą. ...

    1
  • „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių
    „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių

    Legendiniai britų rokeriai „Queen“, net ir be grupės sielos Fredžio Merkurio Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykdė planą „maksimum“ – klausydami senųjų kūrinių lietuviai kartu ir dainavo, ir verkė. ...

    6
  • Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis
    Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis

    Tai iškart atpažįstamas Johannas Straussas, tik dar niekur negirdėtas, – taip apie naująją Kauno valstybinio muzikinio teatro premjerą "Kita Pelenės istorija" sako spektaklio muzikinis vadovas Virgilijus Visockis. ...

  • Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę
    Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę

    Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA) pradėjo veikti unikali paroda, leidžianti pajusti tarpukario kultūrinį šurmulį mieste. Senuosiuose skelbimuose galima atrasti ir kvietimų susipažinti, ir bandymų nuslėpti mokesčius. ...

    1
  • Tai, kas neleis subyrėti Europai
    Tai, kas neleis subyrėti Europai

    Lapkričio 22–23 d. Kaune renkasi trylika Europos platformos "Magic Carpets" ("Stebuklingi kilimai") partnerių iš įvairių Senojo žemyno taškų. Kažin, ar verta stebėtis, kad šiai ES finansavimą užsitikrinu...

    3
  • Parodoje – melo dėsnių pasaulis
    Parodoje – melo dėsnių pasaulis

    Šiuolaikinio meno POST galerijoje veikia skulptoriaus Tomo Martišauskio instaliacijų paroda HABAS. Erdves užpildžiusi kompozicija kuria kelionę po iliuzijų ir melo dėsnių pasaulį. ...

  • Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune
    Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune

    Jau rytoj legendinės Kauno sporto halės stogą kilnos liaudiškos muzikos kapelos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Žemaitijos. Varžytuvėse „Grok Jurgeli 2017“ dėl taip aistringai geidžiamo nugalėtojos titulo rungs...

  • Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos
    Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos

    Šiųmetė Kauno bienalė savojo tikslo – tyrinėti, kokių paminklų kokiose erdvėse mums (ne)reikia – siekia subūrusi ne vien Lietuvos ir užsienio menininkus, bet ir moksleivius, kuriems parengtos specialios edukacinės programos. ...

    4
  • Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus
    Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus

    Ignas Stankus (1953–2013) dailininkas restauratorius, vienas svarbiausių restauratorių, naujam gyvenimui prikėlusių Pažaislio vienuolyną. Minint šio ypatingu kruopštumu pasižymėjusio dailininko mirties sukaktį, Kauno viešojo...

    3
Daugiau straipsnių