- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelės ir mažos, natūralios medžio spalvos ir ryškiaspalvės – tautodailininkų sukurtos medžio skulptūros įvairios, įdomios ir džiuginančios akis. Įspūdinga medžio skulptūrų paroda Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) ir Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia paminėti Tautodailės metus.
Atspindimi visi regionai
Šioje parodoje pristatomos skulptūros iš LTS fondų kolekcijos – žinomų menininkų retrospektyva – ir šiuolaikinių skulptorių, LTS narių kūriniai, kuriuose atsispindi tradicinės skulptūros bruožai ir profesionalaus meno įtaka.
Parodos lankytojai turi galimybę susipažinti su įvairių etnografinių regionų meistrais. Aukštaitijai atstovauja Rimantas Zinkevičius, Valentas Butkus ir Vytautas Jackūnas, Dzūkijai – Saulius Lampickas ir Artūras Janickas, o Suvalkijai – Kazimieras Martinaitis, Adolfas Teresius, Antanas Lastauskas, Raimundas Blažaitis.
Visi šie drožėjai yra tituluoti meistrai, respublikinių konkursų nugalėtojai, senosios skulptūros tradicijų tęsėjai, savo kūryba puošiantys ir garsinantys Lietuvos vardą.
Skulptūrų tematika – įvairi, parodoje siekta pristatyti charakteringiausius meistrų darbus.
L.Šepkos fenomenas
Lietuvos liaudies buities muziejus pristato žymiojo menininko Liongino Šepkos iki šiol parodose neeksponuotą skulptūrėlių ir bareljefų rinkinį, įgytą vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu, 1979 m.
Menotyrininkų vertinimu, L.Šepka yra vienas įdomiausių dailininkų primityvistų ir vienas paskutiniųjų Lietuvos dievdirbių. Drožinėti pradėjęs tik įžengęs į penktą dešimtį, per beveik keturis dešimtmečius jis sukūrė apie 1,5 tūkst. medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, bareljefų, horeljefų. Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai.
Ankstyvajame periode jo kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. L.Šepkos kūrinių nevaržo ikonografijos formulės: jo dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi. Šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, rankose laiko medines knygas su lietuviškais tekstais.
Pasijauti tarsi karuselėje, grįžtama prie medžio drožybos ištakų, kurios yra tikrai tradicinės, t.y. visų pirma religinė tematika.
Antrame L.Šepkos kūrybos periode atsirado socialinių elementų, temų iš dabartinio kaimo gyvenimo. L.Šepka drožinėjo apvalias skulptūras ir bareljefinius istorinių asmenybių, savo artimųjų portretus. Jį domino augalų, gyvūnijos pasaulis, drožė išraiškingus ištęsto liemens paukščius, keistai ornamentuotas žuvis, stilizuotų gėlių puokštes.
Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija, autorius transformavo figūras, keitė realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių padengė paties susikurtu, turtingu, originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu. Autoriaus skulptūros pilnos keisto iškilmingumo, asketiško taurumo.
Bareljefai (dekoratyvinės kompozicijos, portretai) dažniausiai dvipusiai, suskaidyti į kelias plokštumas. Į plokštumas dažnai įkomponuotas tekstas ("Paskutinė vakarienė", "Bėgimas į Egiptą", "Barbora Radvilaitė", "Vytautas").
L.Šepkai pagerbti nuo 1994 m. Rokiškyje organizuojami respublikiniai medžio drožėjų darbų konkursai, kurių laureatais yra tapęs ir ne vienas šioje parodoje dalyvaujantis tautodailininkas.
Išsaugota tradicija
Parodos atidaryme Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti nenutrūkusią medžio drožybos tradiciją net per sovietmetį.
"Labai įdomu, kad, apeinant visą šią parodą, galima matyti laikotarpius, nereikia net skaityti anotacijų, – sakė G.Šapranauskaitė. – Nesikeitė tradicija dirbti su medžiu, keitėsi tik tematika. Pasijauti tarsi karuselėje, grįžtama prie medžio drožybos ištakų, kurios yra tikrai tradicinės, t.y. visų pirma religinė tematika."
Taigi, šioje parodoje – retrospektyvus žvilgsnis į medžio skulptūrų drožybą, senieji ir šiuolaikiniai tautodailininkai bei išraiškingiausių skulptūrų gausa.
Kas? Medžio skulptūrų paroda.
Kada? Veikia iki spalio 1 d.
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejaus parodų salėje (prie sutikimo vartų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...