Menininkas: ar dar pamename, iš kur atėjome?

Ar žinome, kas esame? Ar dar pamename, iš kur atėjome? Tai klausimai, į kuriuos atsakymo ieškoti kviečia menininkas Danielius Sodeika, galerijoje "Meno parkas" pristatantis konceptualią instaliaciją "Šaknys".

Ši instaliacija – galerijos projekto "Nedaloma istorija", taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventės dalis.

(Ne)amžinosios girios

Trečiojo aukšto galerinė erdvė – tarsi miškas, tačiau negyvas. Gulintys, kabantys, prikalti medžių kelmai su styrančiomis į šalis sudžiūvusiomis šaknimis – lyg motyvas iš siaubo pasakos, kurioje miškas klaidus, tamsus ir pavojingas. Tačiau literatūriškas pirmasis įspūdis – neteisingas. Pasakoms skulptorius vietos nepalieka.

Projekto "Šaknys" istorija prasidėjo prieš septynerius metus, kai D.Sodeika paliko Kauną ir persikėlė gyventi į kaimą. Apsigyvenus toliau nuo miesto, pasikeitė ne tik menininko požiūris į gamtą, miškus, medžius, tačiau ši permaina paskatino pakeisti ir estetinį suvokimą, kas yra gražu, kas – ne.

"Remiantis archeologiniais duomenimis, vietovė, kur gyvenu dabar, yra potvynio zonoje. Senais laikais Kauno miestą supo amžinosios girios. Tai girios, turėjusios storą humuso sluoksnį, todėl pavasario metu visa gamtoje buvusi drėgmė susigerdavo į šį sluoksnį ir potvynis būdavo minimalus. O kai Lietuva įstojo į ES, labai padidėjo medienos eksportas, girios buvo masiškai naikinamos ir medienos pradėjo trūkti. Nyko humuso sluoksnis, todėl potvynio žala smarkiai išaugo", – pasakoja menininkas.

Jo teigimu, išraudami, nukirsdami medžius, mes nutraukiame istorijos tąsą ir toje vietoje jau niekada niekas nebeišaugs. "Dabartiniai miškai yra monokultūrinis košmaras, o senais laikais greta aukštaūgių pušų, pradėdavo glaustis ąžuolai, atsirasdavo krūmynai, apsigyvendavo laukiniai žvėrys – grožis toks, kokio niekada nepamatysi", – dėsto D.Sodeika.

Tokie, kokie esame

Siekdami vėl priartėti prie pirmapradžio grožio, labiau atsigręžiame į save, sąmoningai atsiribodami nuo šio laikmečio neribotų galimybių, kurias mums (į)siūlo populiarioji kultūra, pradedame pastebėti, kas esame ir kur esame. "Žodis "šaknys" lietuvių kultūroje turi daugybę reikšmių: galime kalbėti apie namus, žmogaus kilmę, kultūrą", – sako D.Sodeika. Žiūrėdamas į medžio šaknis menininkas mato jėgų pasiskirstymą, kurios išlaiko medį: "Todėl jų plastika – masių, krypčių, faktūrų įvairovė yra tokia didelė."

"Šiandien gyvename gerai – ant visko, kas gatava, todėl galime užmiršti praeitį, negalvoti apie ateitį. Tačiau mes iš kažkur atsiradome, todėl turime jausti istorijos ir kultūros eigą, kuri padarė mus tokius, kokie esame", – nuomone pasidalija D.Sodeika.

Praradome nemažai laiko susižavėję pasauliu, kurį mums sukūrė medijos: pasauliu, kuriame visada šviečia saulė, raibuliuoja žydras vanduo, egzotika ir geras oras, tapo priklausomybe, kuri užtikrina, kad gerai atrodysi (ir galbūt jausiesi) socialiniuose tinkluose. "100 metų sulaukusi atkurtos Lietuvos istorija atskleidžia tai, kad gyvename griovimo amžiuje. Pastebime, kaip, laikui bėgant, viskas keičiasi, todėl kyla klausimas, kokios šiandien yra mūsų vertybės. Ar tai, kas buvo vertinga prieš šimtmetį, išliko svarbu ir šiandien?" – retoriškai klausia menininkas.

Persisotinę pozityvaus gyvenimo, prieš ojektyvus dabar dažniau pasirenkame tai, kas tikra, natūralu, sava. Iš naujo atrasdami save, surandame ir savo ryšį su gimtąja šalimi. Vietoj egzotikos, pasirenkame namus, kuriuose jaučiamės saugūs.

Vietoj egzotikos, pasirenkame namus, kuriuose jaučiamės saugūs.

Kita linija

Projektas "Šaknys" žiūrovui gali atverti ne vieną, o keletą asociatyvių krypčių, skatinančių žiūrovą samprotauti ne tik apie save, savo istoriją, vertybes.

"Šaknys" paliečia itin su autoriumi ir jo asmenine patirtimi susijusią temą. "Instaliacijoje atsiskleidžia meno istorijos linija: man baigus studijas ir nutrūkus akademinei mokyklai, parodoje eksponuojamais ready-made objektais demostruoju, kad pamiršau plastinę kalbą, be to, keliu klausimą, ar šiuolaikinis žiūrovas gebėtų perskaityti tai, ką būčiau sukūręs savo rankomis?" – teiraujasi atsakymo skulptorius.

Perskaitytų, jei skirtų tam laiko. Jei užuot ieškojęs asociacijų su virtualios erdvės vaizdais, atsiribotų nuo peršamų patrauklių klišių. Albertas Einsteinas yra pasakęs, kad "(…) vaizduotė apima visą pasaulį. Kai supranti, kaip toli žmonija nuėjo nuo urvinių laikų, pajunti, kokia galinga yra vaizduotė. Tai, ką mes turime dabar, pasiekta dėl mūsų protėvių vaizduotės. Tai, ką mes turėsime ateityje, irgi bus sukurta dėl mūsų vaizduotės."


Kas? D.Sodeikos instaliacija "Šaknys".

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? Veikia iki kovo 17 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NA NA

NA NA  portretas
ne jau atėjo laikas ,kad žmonės nebegali nueiti į mišką ir pasižiūrėti ,kaip yra kertami ,pjaunami ,naikinami Lietuvos miškai ,parkai ,______kam reikėjo vilkti kelmus į pastatą ,jei tai gali prisižiūrėti išėjus į lauką ,jei čia menas ,tai kas tada yra žaliuojantis medis ,,,,,sėkmės neišprotėti ,,,

kukūūūū

kukūūūū portretas
DANIELIUS, DANIELIUS Sodeika
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių