„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis

Įtampai tarp Izraelio ir Palestinos pasiekus kulminaciją, toliau tęsti tradiciją kviesti šokio profesionalus iš šios šalies – tvirtai ginti savo poziciją reikalaujantis festivalio organizatorių sprendimas.

Spalio 6 d. VDU Didžiojoje salėje bus pristatytas pasaulyje pripažintos choreografės Inbal Oshman spektaklis. Anot B. Letukaitės, spektaklis „M Stabat Mater“ pagal gyvai atliekamą italų vėlyvojo baroko kompozitoriaus Giovanni’o Battistos Pergolesi’o muziką – tarsi atgailos mišios už artimųjų netektį kenčiančias viso pasaulio motinas, nepriklausomai nuo to, kuriai kariaujančiai pusei jos priklauso.

Menas apie laisvę

I. Oshman – toli už Izraelio sienų savo gebėjimu pasaulio kultūrų istoriją paversti šokio kūriniais garsėjanti choreografė. Tam įtakos turi jos akademinis išsilavinimas – filosofijos ir istorijos studijos Tel Avivo universitete, dar labiau formuojantis požiūrį į choreografiją kaip į antropologinį tyrimą. Šios choreografės kūryba įvertinta ir pripažinta visame pasaulyje, 2018 m. ji Izraelio kultūros ministerijos apdovanota už indėlį kultūrai ir menui.

I. Oshman choreografiniam stiliui būdinga tai, kad ji dažnai derina drąsius šiuolaikinio šokio judesius su klasikine muzika, taip sukurdama stiprius emocinius išgyvenimus žiūrintiems. Choreografė mėgsta aštrias ir provokuojančias temas – tą byloja vienas naujausių jos kūrinių „Šostakovičius sutemose“ (Shostakovich at Dusk, 2021), kuriame, skambant kompozitoriaus, pianisto Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikai, tyrinėjamos socialinio suvaržymo ir asmeninės laisvės temos. Šiame pandemijos laikotarpiu sukurtame kūrinyje naudojami įmantrūs rekvizitai: visoje scenoje ištiestos virvės, tarp kurių bėgioja šokėjos, tarsi balansuodamos tarp laisvės ir suvaržymų. Jos niekada nenustoja judėti, tarsi patvirtindamos, kad žmogui iš prigimties būdinga bet kokiomis sąlygomis siekti išsilaisvinimo.

„Kurdama spektaklį supratau, kaip pasaulio lyderiai gali panaudoti ir iškraipyti rimtas istorines situacijas, kad sustiprintų savo režimą ir pademonstruotų autoritetą, siekdami asmeninių interesų, – apie spektaklį pasakojo I. Oshman. – Man menas yra apie laisvę, net tokiomis sąlygomis, kai ji atrodo neįmanoma.“

Duoklė motinystei

„M Stabat Mater“ (2016) eskizas pirmą kartą buvo pristatytas Indijoje dar 2013 m. I. Oshman sukūrė šį šiuolaikinį šokį įkvėpta Dievo Motinos Marijos mito ir kitų mitinių motinų ir deivių – pradedant tamsiąja hinduistų deive Kali, baigiant keturiomis Biblijos motinomis. Kiekvienas iš šių mitų byloja apie vis kitą motinystės aspektą – dieviškąjį ar žemiškąjį, dangiškąjį ar žmogiškąjį, atsiskleidžiantį per judesius ir pozas, kūną ir protą.

Šokis įkvėptas deivės Kali ikonografijos, klasikinės Indijos šokio tradicijos, pietos skulptūrų ir paveikslų.

Pati choreografė yra sakiusi, kad spektaklis atsirado iš gimdymo ir motinystės temos: „Man gimdymas buvo didžiausia patirtis, kuri leido atsikratyti kultūros įtakos ir pajusti savo prigimtinį gyvuliškumą. (...) Perėjimas nuo skausmingo gimdymo iki švelnaus kūdikio laikymo – ekstremaliausia galima gyvenimo patirtis.“

Pasaulį apkeliavusiame spektaklyje gyvai yra groję tokie ansambliai kaip „Geneva Camerata“, „New York Baroque Incorporated“, „Jerusalem Baroque Orchestra”. Kaune spektakliui jaudinančią G. B. Pergolesi’o muziką gyvai atliks senosios muzikos ansamblis iš Vilniaus „Chiaroscuro“.

Vienija netekties skausmas

Į Kauną pasaulinio lygio choreografę pakvietusi B. Letukaitė pabrėžia, kad šis spektaklis skirtas Madonai ir visoms Žemės motinoms, kurios yra praradusios savo vyrus, sūnus, brolius. „Man tai buvo kaip atgaila ir susikaupimo momentas apmąstyti, kas dabar vyksta pasaulyje, panyrant į savo vidų, į nuostabią, širdį atveriančią Pergolesi’o muziką.“

B. Letukaitė sako spektaklį į festivalio programą įtraukiusi sąmoningai, galvodama apie pasaulyje vykstančius karus, norėdama, kad jame apsilankiusi publika tarsi sudalyvautų mišiose už visus žuvusiuosius, už skausmą, kurį atneša smurtas. „Niujorke atlikus šį kūrinį tūkstantis žiūrovų paniro į gyvos muzikos ir šokio meditaciją, kur abejingų nepaliekanti barokinė muzika pastiprinama keturių šokėjų atliekama choreografija“, – sako ji.

Choreografė kviečia žmones pažvelgti į situaciją be išankstinių nusistatymų – atgaila ir skausmas, kuris ištinka netekus artimojo, neturi tautybės, visiems skauda vienodai. Anot daugsyk Izraelyje buvusios B. Letukaitės, žmonės visada skuba teisti ir pasirinkti, ką palaikyti, nors situacija konflikto regione jau daug metų labai komplikuota ir neturi vieno teisingo paaiškinimo.

„Mes juk nežinome, kaip šie konfliktai paveikė pačių Izraelio piliečių šeimas, galbūt I. Oshman asmeniškai yra paliesta šios tragedijos. Mano nuomone, norėdamas teisti, turi preciziškai išnagrinėti temą, padaryti išsamų įvairiapusį tyrimą, nepasitikėti atsitiktiniais šaltiniais ir būti labai lankstus situacijoje, kuri kasdien keičiasi, – humanistiškai į konfliktą pažvelgti kviečia festivalio vadovė. – Tikėjimas, kad viskas gali būti gerai, – tai dar viena „M Sabat Mater“ žinia, kviečianti per dvasinę prizmę pažvelgti į žmogaus, stovinčio akistatoje su žiauria realybe, pažeidžiamumą.“

Kas? I. Oshman „M Stabat Mater“.

Kur? VDU Didžiojoje salėje.

Kada? spalio 6 d. 15 val.