- Karolina Dainytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
-
Lietuvos istorija – su subtiliomis detalėmis
Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatytas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms skirto atkuriamosios dokumentikos filmų ciklas "Žmonės, kurie pastatė Lietuvą".
Kuria intrigą
Nors kol kas nenufilmuota nė vienas iš penkiolikos filmų, projektas intriguoja, todėl trečiadienio vakarą į Istorinę prezidentūrą užsuko ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis, ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ekrane buvo demonstruojamos skaidrės apie istorines asmenybes, taip svečiams tarsi primenant vakaro temą ir legendines pavardes.
Atkuriamosios dokumentikos tikslas, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, – pristatyti filmų ciklą, orientuotą į tautos savimonės, patriotizmo ugdymą, skatinantį domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, supažindinantį su svarbiomis istorinėmis asmenybėmis, jų gyvenimu bei veikla ir visa tai perteikti paprastai ir suprantamai.
Filmų ciklo kūrėjus nudžiugino aktyvus Kauno miesto savivaldybės susidomėjimas projektu ir noras padėti, paremti.
Projekto įžanga
Renginio metu surengta paskaita-diskusija "Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras – kaip draugai tampa priešais?". Ją vedė VDU profesorius dr. Šarūnas Liekis bei Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.
"Tai daugiau akademinė diskusija, kurios tikslas – pristatyti projektą, kad žmonės ir iš akademinės visuomenės suprastų, jog kiekvienas galės prie to prisiliesti, – pasakojo pagrindinis projekto prodiuseris Rolandas Skaisgirys. – Mano darbas yra informaciją perkelti iš akademinės, į žmonėms suprantamesnę prizmę – vizualine ir pokalbių tema."
Trejų metų projektas
Filmų ciklas "Žmonės, kurie pastatė Lietuvą" – vaidybinė dokumentika, kurios, R. Skaisgirio pastebėjimu, Lietuvoje beveik nėra.
"Pasaulyje daugybė pavyzdžių, kai valstybės kuria filmus apie iškilius, įdomius žmones. Viskas nuo to ir prasidėjo. Kai ne už kalnų ir mūsų šimtmetis, pagalvojome, kodėl mes negalime to padaryti?" – apie tai, kaip gimė idėja, pasakojo R.Skaisgirys.
"Tai istorinės dokumentikos ciklas, sudarytas iš penkiolikos filmų. Kol kas viskas dar prieš akis", – pastebėjo prodiuseris Gediminas Juodeika.
Projekto rengėjai planuoja maždaug po mėnesio pradėti filmavimus, kurie turėtų trukti apie septynis aštuonis mėnesius. "Filmuosime visus filmus kartu. Manau, metų pabaigoje gal jau galėsime išvysti rezultatą, – vylėsi R.Skaisgirys. – Mūsų planai numatyti trejiems metams į priekį. Kaip minėjo kolega, norime išleisti penkiolika, o gal net dvidešimt filmų."
Užuomina apie meilužę
Scenarijus šiai dokumentikai rašo skirtingi žmonės, o režisierių irgi bus ne vienas. Tačiau herojų, pastačiusių Lietuvą, vardų ir pavardžių projekto iniciatoriai kol kas neatskleidžia. R.Skaisgirys tik užsiminė, kad šiuo metu jau rašomi penki scenarijai.
Atrodo, kad pirmieji dokumentikos ciklo herojai bus tarpukario prezidentas Antanas Smetona ir pirmosios vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras.
"Jie gal garsiausi. Kiti yra daugiau užmiršti ir gal ne taip įvertinti, tačiau labai daug reiškia Lietuvai: ar žydų tautybės Chaimas Frenkelis, ar Mykolas Romeris, Marcelė Kubiliūtė, kurią tik dabar pradeda atsiminti, nors ji padarė didžiulę įtaką, – asmenybių pavardes vardijo R. Skaisgirys. – Ten tikrai bus ir vadinamojo popso, gyvenimo būdo: kaip A.Voldemaras rengėsi, ar turėjo meilužę, ar ne. Bus subtilių detalių", – šypsojosi pagrindinis prodiuseris.
Projekto filmai bus rodomi LRT eteryje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...