Lietuviškojo modernizmo paroda: iš privačios erdvės – į viešumą

Neįprastoje vietoje – VDU bendrabučio erdvėse – šiuo metu veikia paroda "Lietuviškojo modernizmo parafrazės". Tai dar vienas Kauno modernaus meno fondo veiklos rezultatas.

Nauja tendencija

Jau keletą metų gyvuojantis fondas yra organizavęs menininkų Henriko Čerapo, Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio, Raimondo Gailiūno parodas, išleidęs meno albumus (Vytautas Povilaitis "Atviras langas"). Fondui priklauso per tris dešimtmečius sukauptas didžiulis tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių rinkinys.

Skirtingai nei ankstesnės fondo rengtos parodos, pastaroji pristato ne atskirus tapytojus – parodai atrinkti tik kolekcijos kūriniai, o dešimt autorių tarsi pasakoja ir kolekcijos, ir vietinės mūsų tapybos istoriją.

Sutapimas, tačiau pastarąjį mėnesį Kaune surengtas nebe pirmas kolekcijų tapybos rinkinių pristatymas. Anksčiau visuomenė supažindinta su meno mecenato Krzysztofo Musiałos lenkų dailės avangardo XX a. antrosios pusės kolekcijos dalimi, "Lewben Art Foundation" tarptautiniu tapybos rinkiniu "Sukimasis laiku". Tokie kolekcijų rinkinių pristatymai – vis dažnesni kultūriniame gyvenime, jie gyvai reprezentuoja visuomenės pomėgius, skonį, paveikia ir publiką. Tokio tipo parodas organizuoja jau nebe patys menininkai, stengdamiesi save pristatyti viešai, o žmonės, jau įvertinę, įsigiję meno kūrinius ir dabar populiarinantys kolekcionavimą.

KMMF kolekcijos kūriniai parodoje "Lietuviškojo modernizmo parafrazės" – vien lietuvių autorių. Parodai atrinkti tapytojų H.Čerapo, E.Varkulevičiaus-Varkalio, Ričardo Nemeikšio, Alfonso Vilpišausko, R.Gailiūno, Arūno Vaitkūno, Antano Martinaičio, V.Povilaičio, Laimos Drazdauskaitės ir Algio Skačkausko kūriniai. Jie vizualiai pristato kolekcijos branduolį, kurį apžvelgus istoriniu ir meniniu aspektais galime simboliškai nusakyti ir XX a. antrosios pusės mūsų tapybos būklę.

Raidos ženklai

Kaune tarpukariu subrandinta mokykla tapo XX a. Lietuvos modernistinės dailės pagrindu, dar ir dabar nuo šios mokyklos legendų bandoma išsivaduoti arba pasiduoti jų tolesnėms bangoms. Todėl modernizmas niekur nedingęs, gyvuoja, gal tik kitais vardais.

Skirtingus, dailės istoriją menančius ir reflektuojančius kūrinius galima pavadinti modernizmo parafrazėmis.

Neretai ekspresionistinę, simbolistinę, abstrahuotą ar panašią tapybą priskiriame istorinės Kauno meno mokyklos ištakoms ir dialogams su ja. XX a. antrosios pusės tapytojai visada turėjo aiškių ar slaptų sąsajų su ankstyvuoju arba vėlyvuoju europietiškuoju modernizmu. Lietuvių tapybos kūryba – lyg artimi ar tolimi limbai, apimantys įvairias modernizmo atmainas, bet labiausiai dėmesį sutelkė į abstrakciją ir ekspresionizmą.

Skirtingus, dailės istoriją menančius ir reflektuojančius kūrinius galima pavadinti modernizmo parafrazėmis, nes tai vizualūs įrodymai, kaip kito senasis modernizmas, kaip keitėsi ir kuo virto mūsų XX a. pabaigos – XXI a. pradžios tapyba.

Ieškojimai ir atradimai

Dar XX a. šeštajame dešimtmetyje sužibėjo V.Povilaičio (1927–2009) urbanistiniai peizažai, čia buvo nutapytos pirmosios jo abstrakcijos, po V.Povilaičio pasirodė ir kitos kartos tapytojai, t.y. po Vilniaus studijų atvykę į Kauną: A.Martinaitis (1939–1986), L.Drazdauskaitė (g. 1947) – kiekvienas jų sukūrė savo aplinkos tapybiškus bruožus, kuriais žavimės ir šiandien.

Lygiagrečiai Kaune jau formavosi ir A.Vilpišausko (1945–2015) tapyba. Jo buvę mokiniai, vėliau Vilniuje studijuojantys tapybą su kitais bendraminčiais, įkūrė grupę "Angis". Vėliau, XX a. 9 dešimtmetyje, bendraamžiai, baigę akademijoje tapybą: A.Vaitkūnas (1956–2005), E.Varkulevičius–Varkalis (g. 1955), Algis Skačkauskas (1955–2009) – kūrė savo individualios tapybos kelius, be kurių šiandien nebūtų tokios lietuviškos dailės įvairovės.

Atgimimo laikais dauguma jų jau būrėsi į menininkų grupes, kurios garsiau ar tiksliau tuo metu išreiškė tapybines naujoves, nuostatas, leido pasijusti "meno įvykių sūkuryje".

A.Skačkauskas priklausė grupei "24", be A.Vilpišausko ir A.Vaitkūno, grupės "Angis" narių buvo ir daugiau, iš jų parodoje pristatomi vilniečiai H.Čerapas (g. 1952) ir R.Nemeikšis (g. 1959), rokiškietis R.Gailiūnas (g. 1956).

Pradėjus kalbėti apie Kauno modernistinę tapybą, ilgainiui ratas išsiplečia ir apima kitus miestus. Nors ir skirtingi stiliai, meninė raiška įvairi, bet pagrindas išlieka bendras: iš tarpukario dvasios atėjusi ir susiformavusi mūsų tapybos mokykla.

Kas: paroda "Lietuviškojo modernizmo parafrazės".

Kur: VDU bendrabučio (Vytauto pr. 71) fojė.

Kada: veikia iki gegužės 7 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

atminties

atminties portretas
praradimas .......... praėjo kokie 20 metų ir visi užmiršo , kad čia, viešbučio foje, veikė viena pirmujų Kauno meno galerijų po nepriklausomybės atstatymo .......
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių