Lėlių teatras kviečia žiūrovus pafilosofuoti

Kitokiu žvilgsniu

Spektaklis statomas pagal to paties pavadinimo eiliuotą pasaką lietuvių mitologinių sakmių motyvais, kurią parašė poetas Rimvydas Stankevičius. Knyga yra pelniusi tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus premiją už geriausią 2014 m. poezijos knygą.

Vis dėlto nereikėtų žodžio "poezija" išsigąsti, mat spektaklio kūrėjai žada į šį literatūros žanrą pažvelgti kitaip, griaudami nusistovėjusį stereotipą, kad poetinė kalba vaikams yra itin sudėtinga ir nuobodoka. Jie pastebi, kad šiandien vaikams labai stinga poetinės kalbos suvokimo įgūdžių, o jie tiesiog būtini norint ją suvokti. Taip pat tai, kad juos kažkas turi lavinti ir tai reikia daryti nuo pat mažumės.

"Pastebiu, kad netgi suaugusiesiems kartais yra sunku klausytis ir suprasti poetinį tekstą, nes mokykloje šiandien yra labai nedaug mokytojų, mokančių vaikus uždegti ir išmokyti skaityti poeziją, – sako režisierė A.Sunklodaitė. – Tad vaikams poezijos mokymasis tampa savotiška bausme – jie kaip bausmę mintinai mokosi eilėraščius, kaip bausmę juos skaito ir analizuoja. Norime prisidėti prie to nedidelio mokytojų skaičiaus, gebančių sudominti mažąjį skaitytoją. Labai norėjau, kad tas gražus ir sodrus poetinis žodis suskambėtų lėlių teatro scenoje."

Žmogaus valios tema

"Pūgos duryse" plėtojama žmogaus pasirinkimo galimybių ir lemties opozicijos tema. Klausiama, kiek gyvenimą lemia paties žmogaus valia ir kiek jis yra nulemtas likimo, kadangi vieną akimirką galvojame, kad mus valdo likimas, kitą – kad mes patys. Anot kūrėjų, šį klausimą sau užduodame jau nuo mažų dienų, todėl ši tema mažajam žiūrovui turėtų būti atpažįstama ir suprantama.

Scenoje nebus pamokslavimų, kaip gali iš anksto atrodyti. "Neduodame jokio recepto, negrūmojame pirštu, kad, gink Dieve, tu čia, vaike, nebūk blogas. Tegul jis mąsto pats. Visada siekiu, kad spektaklyje vaikas mąstytų", – pažymi A.Sunklodaitė.

Režisierė pripažįsta, kad čia ji pati jautusi stiprią likimo ranką: "Taip sutapo, kad R.Stankevičius yra mano kurso draugas, nes esu dar baigusi ir lituanistiką Vilniaus universitete. Kadangi kartu mokėmės, jį gerai pažįstu ir žinau, kad jis turi retą pasakojimo dovaną. Ir kai man Rimvydas paskambino ir pasiūlė parašyti inscenizaciją, aš sutikau ir labai džiaugiuosi šiuo bendru darbu, kad likimas mus vėl suvedė."

R.Stankevičių parašyti poetinę pasaką įkvėpė vaikystėje pamėgtos lietuvių liaudies pasakos ir Norberto Vėliaus lietuvių mitologinių sakmių rinktinė "Sužeistas vėjas", kurią skaitydamas poetas pajautė stiprią protėvių dvasią. Spektaklio kūrėjai siekia perteikti šią pajautą atrasdami tam tinkamą sceninę kalbą.

Režisierė į šį kūrinį žvelgia pagarbiu žvilgsniu pernelyg daug nekupiūruodama ir nekeisdama teksto. Spektaklyje, kaip ir knygoje, pasakojama istorija, kaip pūgos metu malūne susirinkę žmonės dalijasi savo gyvenimo istorijomis. Į šiuos įvykius įsipina ir mitologinės laumės, užburiančios ir pranašaujančios. Vis dėlto žiūrovas turėtų atrasti individualų atsakymą į klausimą, kodėl kilo pūga ir kaip reikėtų vertinti scenoje regimus nuotykius.

Iššūkiai kūrėjams

Literatūrinė medžiaga be galo įdomi, tačiau spektaklį statantys kūrėjai susidūrė su sunkiu iššūkiu – poetinio pasaulio perteikimu sceninėje erdvėje. Tai įgyvendinti sudėtinga, nes literatūriniame kūrinyje dominuoja pasakojimas, mažai tiesioginio veiksmo, o dialogų beveik nėra.

"Jau pirmą dieną režisierė pasakė, kad tai bus avantiūra, nes tai nebus spektaklis, į kurį tu ateini su konkrečiu matymu, padirbi kelias dienas ir paleidi į eterį. Čia visi esame mobilizavęsi, vyksta bendri sprendimų priėmimai ir išraiškos priemonių paieška. Šis spektaklis stipriai suvienijo kolektyvą", – patirtimi dalijosi aktorius Mindaugas Ancevičius.

Kūrėjų kolektyvas vieningai nusprendė: spektaklis bus ne sceninė teksto iliustracija, bet originali itin vizuali interpretacija. Tiek vizualumas, tiek ir garsas spektaklyje bus tokie pat svarbūs kaip ir verbalinis tekstas, papildisiantys vienas kitą.