- Parengė Milda Gineikaitė, Simona Galvelytė, Akvilina Arkadjevaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaliniame Kauno dramos teatre ruošiamasi artėjančiai premjerai. Spektaklio "Lė-kiau-lė-kiau" kūrėjai scenoje šėlioja, bet kartu jaučia ir didelę atsakomybę: jų darbas skirtas paaugliams.
Pagrindas – tikros istorijos
Ką transliuoja pavadinimas "Lė-kiau-lė-kiau"? Ką jaunas (ar nebūtinai) žiūrovas turėtų iš jo suprasti dar prieš prasidedant spektakliui? Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė sako, kad pavadinimas pirmiausia turėtų suintriguoti.
"Jis kilo iš vaikiško žaidimo, kurį mes vaikystėje žaisdavome, – sakyk "lėkiau lėkiau lėkiau", o išeina ir "lėkiau" ir "kiaulė". Spektaklyje nagrinėjama ir patyčių tema. Vienas personažas, paauglė mergaitė, gauna Kiaulės pravardę, todėl tai nulėmė ir pjesės pavadinimą. Taip pat galima daugiaprasmiškai iššifruoti – tas "lėkiau lėkiau" atspindi paauglių gyvenimo ritmą, bėgimą paviršiumi, norą aprėpti viską, patirti kuo daugiau. Tuo lėkimo ritmu šiuolaikinis paauglys ir gyvena", – sumanymus pristatė autorė.
Paaugliams aktualaus spektaklio idėjos autorė režisierė Eglė Kižaitė pabrėžia: šiame pastatyme aktualiausios temos yra maištas, patyčios, meilė, keblūs santykiai su bendraamžiais ir tėvais, socialinės medijos ir, žinoma, savęs paieškos. Pasak režisierės, esantis atradimų kelyje paauglys patiria daug pirmų kartų, skuba gyventi, sekti idealais, siekti populiarumo, kuris atrodo lyg sėkmės garantas. Pašėlęs lėkimas, sumaištis ir nuolatinis klausimas "kas aš esu?" lydi visą paauglystę.
Pjesės ištakos – "Vaikų linijos" interneto svetainėje esantis paauglių forumas "Diskutuok su bendraamžiais". Čia jaunuoliai anonimiškai bendrauja, dalijasi savo patirtimis ir patarimais. Kai kurios paauglių patirtys, išsakytos tame forume, pasitarnavo dramaturgei. Žinoma, spektaklyje nebus konkrečių istorijų, siekiant išvengti atpažįstamumo. "Visi personažai, kurie bus spektaklyje, yra išgalvoti, tačiau turi autentiškų išgyvenimų krūvį. Mano užduotis buvo sudėlioti iš daugybės mozaikos gabalėlių logišką istoriją", – prisipažįsta D.Čepauskaitė.
Laukiami ir suaugusieji
Pjesėje vaizduojami ir tėvai, kurie patys turi daug problemų, desperatiškai kabinasi į vaikus ar, atvirkščiai, yra pernelyg savimi užsiėmę, kad atkreiptų į juos dėmesį.
"Spektaklį galėtų, netgi turėtų žiūrėti ir tėvai, tik noriu atkreipti dėmesį, kad tėvai, kurie veiks šiame spektaklyje, yra vaizduojami paauglio akimis – kaip paauglys juos mato, – pastebėjo D.Čepauskaitė. – Galbūt suaugusiojo akimis ta situacija atrodytų visai kitaip, bet mes kuriame spektaklį apie paauglius – jie svarbiausi, todėl tėvų paveikslas gali pasirodyti šiek tiek iškreiptas."
Spektaklio kūrėjai sąmoningai kuria tėvus tokius, kokius mato paaugliai, rodo tuos santykių aspektus, kurie juos labiausiai žeidžia bendraujant su jais. "Beje, bendravimas su tėvais yra viena didžiausių problemų paauglystėje, tai rodo ir išpažintys forumuose – nuolatinis nesusikalbėjimas, negebėjimas vieniems kitus išklausyti, suprasti, kelia paaugliams didžiulę įtampą, vienišumo, nereikalingumo būsenas bei atstumtojo sindromą", – vardija D.Čepauskaitė.
Režisierės E.Kižaitės nuomone, spektaklį turėtų pamatyti ir tėvai, pedagogai. "Dažnai žmogus, esantis šalia paauglio, nuo jo nusisuka, stengiasi nepastebėti, tikisi, kad vaikas išaugs tam tikrus dalykus, kad jie praeis savaime. Deja, šiuo sudėtingu gyvenimo tarpsniu kaip tik reikia būti artimesniam, atjausti, suprasti, skirti dėmesio, kalbėtis. Spektaklis gali būti kaip paskata, būdas užmegzti dialogą su savo mokiniu ar vaiku", – dramaturgei antrina E.Kižaitė.
Kasdienybės ženklai
Spektaklio "Lė-kiau-lė-kiau" scenografijos dailininkė Justė Kondratė su režisiere E.Kižaite kuria jau nebe pirmą spektaklį. Menininkės susitiko dar vasarį ir aptarė vizualinį sprendimą. O štai muzikos autorius Arūnas Blažys, grupės "Jama&W narys", į procesą įsijungė jau sugulus spektaklio audiniui. Teatro kompozitoriaus amplua debiutuojantis A.Blažys tikina: spektaklio muzika bus atpažįstama jaunimo auditorijai. "Be abejonės, reikia atkreipti dėmesį ir į paauglių klausomą muziką. Taip jiems muzika padės geriau suvokti situacijas, pridės jaukumo. Stilius įvairus: psichodelika, šokių, popmuzika, įvairūs buities garsai", – sako muzikantas.
Spektaklio vizualinį apipavidalinimą kurianti J.Kondratė puikiai išsiverčia minimaliomis priemonėmis. Ir šį kartą kūrėja renkasi svarbiausius akcentus. Pavyzdžiui, mokyklines spinteles. Jos tarsi paauglio vidinis pasaulis. Viena mergina prisirišusi prie savo rožinės gertuvės, kitas kolekcionuoja žurnalus apie kosmosą, įsimylėjusi panelė prisiklijavusi prie spintelės durelių vaikinų nuotraukas. Kita – beveik tuščia, nes savininkas nepažįsta savęs, viskas jam svetima.
"Mano kuriama aplinka nebus autentiška; ne mokykla, ne namai, o tiesiog šaltos aplinkos atspindys, į kurį paaugliui sunku įeiti, su kuriuo jis turi susidraugauti. Bus asmenukių, naudosime vaizdo projekcijas, filmavimą online. Šiam spektakliui reikia tikrų drabužių, kurie neatrodytų nemadingi. Idėjų semiuosi iš interneto, padeda ir tai, kad pati mėgstu modeliuoti, siūti", – apie naudojamas raiškos priemones kalba dailininkė.
Spektaklyje vaidina Gytis Laskovas, Neringa Nekrašiūtė, Eglė Grigaliūnaitė, Martyna Gedvilaitė, Goda Petkutė, Andrius Gaučas, Arnas Ašmonas, Pijus Narijauskas. Premjera – balandžio 12, 13 ir 29 d. Rūtos salėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...