Užburiančioje „Kvapų naktyje“ atskleistos augalų paslaptys

Penktadienio vakarą VDU Kauno botanikos sode įvyko tradicija tapusi „Kvapų naktis“. Magiška atmosfera apgaubtas renginys sukvietė kauniečius bei miesto svečius atrasti paslaptingą sodo pasaulį, susipažinti su retais augalais bei išgirsti sveikatai naudingų patarimų.

Renginys visai šeimai

Šventė pasižymėjo renginių gausa: vyko biologų vedamos ekskursijos po sodo teritoriją, įvairios arbatų, uogų, riešutų degustacijos, paskaitos apie sodininkystę, lauko žaidimai ir pramogos, poezijos skaitymai.

Mažieji renginio lankytojai specialiai jiems įkurtoje erdvėje buvo kviečiami šokti, tapyti, piešti, kartu kurti papuošalus. Šventės pabaigoje visus dalyvius sukvietė vaizdo projekcijos ant Aukštosios Fredos dvaro rūmų, atkuriančios senojo rūmų gyvenimo vaizdus, skambėjo klasikos kūriniai, atliekami Egidijaus Bavikino, Kristinos Siurbytės ir Akvilės Garbenčiūtės.

Ne tik grožiui, bet ir sveikatai

Šventės metu biologas Kęstutis Obelevičius negailėjo patarimų, kokius augalus naudoti gydant įvairias ligas. Bandant įveikti peršalimą veiksminga pelkinių vingiorykščių arbata. Šis augalas yra glaudžiai susijęs su aspirino atsiradimu, mat iš jo maždaug prieš 200 metų buvo išskirtos medžiagos, turinčios priešuždegiminį poveikį. Geltonai pražystantis didysis debesylas – pirmas vaistas nuo gerklės skausmo.

Ypač sveika vartoti dilgėles. Jos prisotintos geležies, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tik reikėtų įsidėmėti, jog žiemą ir vasarą dilgėlių poveikis skiriasi.  Žiemą dilgėlės tirština kraują, todėl nepatariama jų vartoti dideliais kiekiais.   Vasarą – priešingai, tokio poveikio jos neturi. Tiesa, norint jas vartoti žalias, reikėtų nepamiršti jų prieš tai paruošti, apsisaugant nuo nudilginimo. Tai padaryti paprasta – tereikia uždėti lapelį ant delno ir trinti, kol nusitrins dilgieji plaukeliai.

Namų jaukumui – karamelinis medis

Botanikos sode auga neįprastų, iš tolimosios Azijos atkeliavusių medžių. Vienas ypatingiausių – japoninis puošmedis. Vaizdžiai tariant, tai yra „karamelinis“ medis.

Botanikos sodo biologė Jolanta Šabūnaitė pataria, kaip šis medis galėtų padėti namuose sukurti ypač jaukią atmosferą. Rudenį, kai japoninio puošmedžio lapai nusidažo geltonais ir oranžiniais atspalviais ir pradeda kristi, juos galima susirinkti bei sudėti į kokią pagalvėlę namuose. Po kambarius pasklis švelnus karamelės aromatas.

Šis medis Lietuvoje auginamas ypač retai, todėl jo gali tekti gerai paieškoti.

Stirnų keliamos problemos

Gražiąsias botanikos sodo rožytes ir įvairius retus augalus pastaruoju metu ypač pamėgo stirnos. Jų sode užfiksuotos net septynios – šešios suaugusios ir vienas jauniklis. Prie išnykimo ribos esančius augalus be gailesčio valgantys gyvūnai kol kas pasipriešinimo nesulaukė, dar nėra nuspręsta, ką su jais daryti.

Kauno botanikos sodo darbuotojai mano, kad šie keturkojai apylinkėse atsirado daugiau nei prieš pusšimtį metų, tačiau pastaruosius kelerius metus labai suaktyvėjo ir daro didelę žalą ypač retiems sodo eksponatams. Biologas K. Obelevičius nuogąstavo, kad stirnoms sode šiuo metu skaniausi yra ilgagalviai dobilai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ačiū

Ačiū portretas
už gražų renginį. Daugiau tokių renginių, naudingų ir kūnui, ir sielai...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių