Kūrybinga dailininkų vasara jau subrandino savo vaisius

Galerijoje "Aukso pjūvis" šiuo metu veikia jungtinė trijų tarptautinių plenerų paroda: "Dubysa 2013", "Birštonas 2013" ir "Nemajūnai 2013: lietuvių tapytojo Nikodemo Silvanavičiaus keliu".

Ir dirbti, ir pailsėti

Vasarą dažnas traukiame į gamtą – ten, prie ežerų, jūrų ir upių traukia ir dailininkas. Tik ne pailsėti, o padirbėti, tiksliau, ir padirbėti, ir pailsėti, nes pleneras nuo darbo studijoje skiriasi. Studijoje menininkas paprastai dirba vienas ir iš sukauptų vaizdų, minčių, emocijų, minčių. Jas, beje, ir sukaupia vasarą, dažnai – tuose pleneruose.

Kai ne kurių kūrėjų vasarą nė nepagausi – bėga iš vieno į kitą. Plenere jie susitinka vieni su kitais ir ne tik pabendrauja, pasidalija mintimis ar atradimais, bet ir išėję iš savojo dramblio kaulo bokšto-dirbtuvės, palygina savuosius darbus su kitų dailininkų, savotiškai pasitikrina, kur nuėję ir kaip atrodo bendrame kontekste.

Pleneruose sukurti darbai kiek skiriasi nuo gimusių dirbtuvėje: akivaizdus greitesnis tempas, juose gal nė nereikėtų ieškoti kažkokių atradimų ir netikėtumų. Kita vertus, jie gerai atskleidžia meistro ranką ir būna pilni gaivos, gal dėl tų jūrų ar Dubysos slėnių, gal dėl fiksuoto plenerų laiko, per kurį turi būti darbas sukurtas, – visa tai paveiksluose neretai dvelktelėja jaunystės polėkiu, kai ta meistro ranka dar nebūna atmušta.

Gaila, kad, anot plenerų organizatoriaus Mariaus Mindaugo Danio, kartais menininkai stengiasi išsaugoti nekaltybę ir į plenerą atvyksta su jau sukurtais darbais tarsi bijodami ją prarasti. Tačiau būdami drauge jie savaip kaupia kapitalą, kuriuo naudosis savo dirbtuvėse, nes pleneras – ir savotiškas išbandymas: reikia kurti kartu su kitais, prisitaikyti prie bendros kompanijos, darbotvarkės.

Skirtingos kartos ir tautybės

Taigi iš pradžių kūrybingi menininkai susitelkė į vieną darnų orkestrą, kuris sukūrė autorinių darbų gamą plenere "Dubysa-2013" Zalensų sodyboje. Šio kūrybinio plenero pradžia – dar 2007-ieji.

"Atvirų kūrybinių dirbtuvių erdvėse apsilankė visi neabejingi menui, – pastebėjo plenerų organizatorius M.M.Danys. – Šis pleneras išskirtinis tuo, kad subūrė skirtingų kartų ir tautybių menininkus. Organizatoriai puoselėja ir gaivina tradicinius amatus ir šiuolaikinį meną, per kiekvieną plenerą išleidžiamas menininkų darbų katalogas."

Gamtos erdvėse dailininkai negailėdami liejo spalvas ir mintis. Pasak M.M.Danio, svečiai iš užsienio pakerėti Dubysos slėniais, kas dieną keliavo prie Dubysos ir tapė kerinčia žaluma apipintus šlaitus, Dubysos vingius.

Dauguma plenero "Dubysa-2013" dalyvių dirbo ir kūrybinėse stovyklose Birštone bei Nemajūnuose.

Šiuo metu galerijoje "Aukso pjūvis" eksponuojami 16 pleneruose dirbusių garsių Lietuvos ir užsienio dailininkų kūriniai: Juozo Pranckevičiaus, Modesto Malinausko, Jolantos Krivickaitės, M.M.Danio, Lilijos Puipienės, Rebekos Bruder, Arvydo Kašausko, Dalios Skridailaitės, Agnės Palilionytės, Mikko Waltari iš Suomijos, Aivaro Studento iš Latvijos, Arūno Sniečkaus, Editos Mališkienės, Felikso Jackevičiaus, Ausmos Bankauskaitės, Aleksandro Griskevičiaus iš Baltarusijos.

Kas nugulė drobėse?

Tapytoja L.Puipienė savo darbuose įamžino Dubysos slėnių saulėlydžius, o M.Malinauskas tarsi paskendo mistiniuose peizažuose. Tautinių sakmių motyvai  įprasminti A.Studento ir A.Sniečkaus ąžuolo darbuose.

Kaunietė jaunosios kartos tapytoja A.Bankauskaitė, tapydama išgrynintus mėlynus peizažus, perteikė vasaros alsavimą, D.Skridailaitė pasinėrė į žydinčių pievų gėlių kompozicijas.

Menininkė J.Krivickaitė savo darbuose tarsi subrandino vidurvasario kaitros kvėpavimą. R.Bruder tapyboje – gėlių pasaulio vizijos, A.Palilionytės – ekspresyvios miško nimfos.

F.Jackevičius spalviniais kontrastais tęsė pamėgtąją audringą menininko gyvenimo temą, M.M.Danio paveiksluose atgijo Dubysos gamtos kaleidoskopas. E.Mališkienė įsijautė į vasaros karštį ir jį stengėsi perteikti potėpiais. A.Kašauskas tapė vienumoje, klaidžiodamas medžių tankmės labirintuose. M.Waltari užfiksavo Dubysos slėnių klajūnes miško dvasias, realistas J.Pranckevičius paviliotas natūralaus Dubysos gamtos kraštovaizdžio šį žavesį perkėlė į gausybę drobių.

Taigi daugelyje paveikslų dominuoja gamta bei vasara ir dar neatostogavusioms akims tai – tikra atgaiva, nes galima beregint pajusti vasaros alsavimą, žydėjimą, šilumą.