Kultūros sostinės programa įgauna pagreitį: kas laukia šiemet?

Programa "Kaunas – Europos kultūros sostinė (KEKS) 2022" įsibėgėja. Pernai skirtas didžiausias dėmesys partnerių paieškai. Šiemet akcentai bus susiję su šimtmečio programa ir Kauno pristatymu tarptautinėje arenoje.

Nuveikti darbai

Pernai Kaunas, nurungęs kitus Lietuvos miestus, iškovojo teisę 2022-aisiais tapti Europos kultūros sostine. Paskelbus šią žinią, KEKS komanda ėmėsi darbų, kad programa būtų kuo geriau įgyvendinta.

"2017-ųjų darbus reikėtų dalyti į dvi dalis. Pirmiausia yra darbai, kuriuos reikėjo atlikti norint laimėti. Tik įpusėjus pavasariui prasidėjo veiklos, orientuotos į parengtą programą. Pagrindinę laiko dalį užėmė techniniai dalykai, tokie kaip galutinis įstaigos suformavimas, planų susidėliojimas kartu su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe, Kultūros ministerija. Vėliau prasidėjo ir šiek tiek kūrybinės veiklos", – aiškino Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Jis kaip vienu svarbiausių praėjusių metų KEKS akcentų išskyrė "Kultūros tempo akademijos" projektą, kurio misija – užtikrinti glaudų kultūros žmonių bendradarbiavimą.

Pernai išrinktas ir KEKS logotipas. Pirmą vietą laimėjo kauniečių Roko Sutkaičio ir Juliaus Seniūno sukurtas ženklas, kuris gali būti lengvai transformuojamas ir pritaikomas prie KEKS projekto pamatinių idėjų.

"Pamažu veikla intensyvėja. Daugiau diskusijų su įvairiomis kūrybinėmis organizacijomis jas įtraukiant į bendrą procesą. Kauno paraiškos stiprybė – kad projekto idėjos kilo ne savivaldybės kabinetuose. Tai žmonių iš kultūros lauko iniciatyvos, kurias jie iš pradžių įgyvendino savanoriškai, o dabar iššūkiai didėja, nes projektas yra didžiulis, tad ir komanda turi būti profesionali. Jau pradeda žmonės gauti atlygį už savo darbus. Komanda nuolat pildosi", – pridūrė mero pavaduotojas.

Kas laukia šiemet?

KEKS komanda tikisi, kad šiemet pavyks pritraukti dar daugiau kūrybingų žmonių ir atrasti daugiau partnerių. Ne mažiau svarbu pristatyti Kauną tarptautinėje rinkoje ir taip padaryti įžangą į 2022-uosius, kai Kaunas visus metus turės Europos kultūros sostinės titulą.

"Darbų apimtis tikrai didės. Žiūrint į pačią paraiškos struktūrą, 2017–2018 m. laikomi tam tikru prologu. Svarbu vystyti įvairius įgūdžius, partnerystę. Dabar be galo svarbu visiems partneriams, privačiam sektoriui, finansuotojams paaiškinti, kas būtent yra kultūros sostinė, kokia yra atsakomybė, kontrolė, finansavimo mechanizmai ir pan. Mes norime gerai pasiruošti ir išvengti Vilniaus pavyzdžio, kai buvo išleisti pinigai nežinia kam", – komentavo S.Kairys.

S. Kairys/ Vilmanto Raupelio nuotr.

2018-aisiais KEKS programoje pažymėti ir keli didesni renginiai. Jie siejami su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu. Hanzos dienų metu vyks forumas, kuriame dalyvaus įvairių buvusių Europos kultūros sostinių atstovai.

"Mus žadėjo aplankyti ir Vroclavo meras, nes šis miestas yra mūsų partneris. Siekiame pritraukti pranešėjų ir iš verslo sektoriaus. Forume visi specialistai susirinks vienoje vietoje, diskutuosime apie šio projekto vertę, poveikį miestui, kokios buvo kitų miestų klaidos ir kaip jų išvengti bei pasiimti viską, kas geriausia. Manau, kad tai bus labai stiprus renginys", – tikino Kauno vicemeras.

Tikimės, kad įvairios kultūrinės idėjos išsivers iš centro į kitus rajonus.

Šiemet vyks ir tarptautinė jaunimo stovykla "100 pirmų kartų". Į ją bus atrinkta 100 vietinių jaunuolių ir dar 100 lietuvių, dabar gyvenančių užsienio šalyse.

"Jie turės įvairiausių veiklų, orientuotų į 2022 m. Labai svarbu užtikrinti bendrystę tarp kauniečių ir mūsų tautiečių, gyvenančių svetur. Tai indėlis ir į bendras šimtmečio veiklas. Žinoma, norisi akcentuoti ir įvairias "Fluxus" laboratorijas, Kaimynų dieną. Tikimės, kad įvairios kultūrinės idėjos išsivers iš centro į kitus rajonus ir visas veiksmas bus kuo arčiau žmonių bei kuo didesnė visuomenė bus įtraukta į KEKS projektą. Tai labai svarbu, nes nuo to priklausys viso projekto sėkmė. Nenorime, kad tai būtų tik kažkoks elito projektas, tad į tai turi būti įtraukta kuo daugiau žmonių", – pastebėjo S.Kairys.

Anot jo, svarbu paminėti ir 2018-aisiais vyksiančią parodą "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940". Ji pristatys Kauno modernizmą Lietuvos ir užsienio auditorijoms. Kartu bus išleistas ir specialus parodos leidinys. Paroda startuos Vilniuje, toliau keliaus į Taliną, Paryžių, Romą, Vroclavą.

"Sėkmės atveju, 2022-ieji nulems, ar Kaunas bus įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nes šiuo metu esame oficialūs kandidatai. UNESCO šiaip už nieką neskiria tokio įvertinimo, tad labai svarbu, kad žmonės pažintų paveldą, jaustų jo vertę. Lygiagrečiai mes apie tai turime kalbėti ne tik Lietuvos, Kauno žmonėms, bet ir užsienio atstovams. Tad minėta paroda tikrai įneš gerą indėlį miestui", – sakė S.Kairys.

Finansavimo klausimai

Pasak Kauno vicemero, šiemet iš Kauno miesto biudžeto KEKS programai įgyvendinti bus skirta apie 1 mln. eurų. Kauno rajono savivaldybė šiemet planuoja skirti apie 300 tūkst. eurų. Dar apie 300 tūkst. eurų planuojama gauti iš kitų fondų.

"Kauno projektas išskirtinis ir tuo, kad nesukoncentruojame viso finansavimo tik į 2022-uosius. Mūsų visa programa pamažu įsibėgėja. Manome, kad bus geresnis rezultatas taip pasiektas, nei daugiau kaip 30 mln. eurų išleisti per vienus metus. Tai tikrai yra mūsų stiprybė", – įsitikinęs mero pavaduotojas.

Lietuvos Vyriausybė yra nutarusi "KEKS 2022" programai skirti apie 10 mln. eurų, tačiau 2018 m. šios lėšos dar nebus naudojamos. Jas planuojama pradėti naudoti 2019-aisiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Berta

Berta portretas
Na "Kamanės.lt" uždarymas tur būt kultūros sostinės programos dalis.

Kamane

Kamane portretas
Tušti žodžiai apie pagreitį ir bendruomenės sutelkimą. Neveikia čia pagal logiką - daugiau veiklos kai daugiau pinigų. Panašu, kad KEKS jau pasuko Vilniaus kryptim, visas dėmesys įvaizdžiui ir siaurai interesų grupei, o ne realioms veikloms. Verslo projektas čia, ne kitaip. Ir gaila kamane.lt uždarymo.

Aurimas

Aurimas portretas
Tai sakot... forumas apie kultūros sostinės naudą, jaunimo stovykla, Fluxus laboratorijos, Kaimynų diena ir paroda apie optimizmo architektūrą. Ir tam šiemet planuojama skirti 1,6 mln. eurų! Čia rimtai? Va čia tai bent optimizmas, kad žmonės patikės, jog čia viskas okey. Tiems, kas susigaudo renginių vadyboje, jau pradeda aiškėt, į kur čia viskas krypsta.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių