Studentė: informacijos apie savanoriškas organizacijas labai trūksta

  • Teksto dydis:

„Savanoriavimas mane išlaisvina, aš atsipalaiduoju. Ši veikla ne tik labai smagi, bet ir padeda atrasti save“, – teigia Aurelija Vepštaitė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) trečiakursė.

Nenuleido rankų

KTU studenčių iniciatyva Kauno savivaldybės vaikų globos namai dovanų gavo gitarą – vaikai priartėjo prie savo svajonės išmokti groti.

A. Vepštaitė teigia, jog galimybių užsiimti savanoriška veikla pradėjo ieškoti dar praėjusiais metais, tačiau jos pasirinkta organizacija „Duoti ne imti“ tuo metu Kaune nesurinko pakankamo savanorių būrio. Ji nenuleido rankų – jau tris mėnesius mergina bendradarbiauja su „Ne imti, bet duoti“, kartą per savaitę siūlydama savanorišką pagalbą Kauno vaikų namams.

„Lietuvoje savanoriaujančių mažai. Štai vaikų namuose „Atžalynas“ dirba savanorė ispanė – nuostabu, kad žmonės atvyksta iš kitų šalių. Manau, kad per mažai komunikuojama apie tokią veiklą, trūksta organizacijų, projektų“, – mano A. Vepštaitė, KTU finansų ir marketingo trečiojo kurso studentė.

Padeda ruošti namų darbus

Kartu su kitais organizacijos savanoriais, KTU studentė padeda Kauno vaikų namų auklėtiniams ruošti namų darbus. Savanoriai su savo globotiniais (kiekvienas savanoris turi po vieną globotinį) susitinka kartą ar du per savaitę.

„Iš tikro, ne tik namų darbais užsiimame, bet ir siekiame kitų tikslų. Stengiuosi savo globotinę motyvuoti, kalbame gyvenimiškomis temomis, skatinu ją domėtis įvairiais dalykais, įvairia veikla. Vaikų namų auklėtojos nepajėgios skirti asmeninio dėmesio kiekvienam vaikui, jiems trūksta tokios paramos“, – teigia A. Vepštaitė.

Pasak jo, didžiausias šios veiklos iššūkis – bendravimas su paauglystės sulaukusiais vaikais. „Nors mes turėjome mokymus, kuriuose psichologė pristatė, kokie gali būti sunkumai, patyriau situacijų, kuriose teko ieškoti kūrybinių išeičių ir sprendimų. Pasitariau su kitais organizacijos nariais, atvirai pasikalbėjau su savo globotine“.

Pagrindas ateities karjerai

Paklausta, ko išmoko savanoriaudama, Aurelija atsako, jog pirmiausia savanorystė išmoko pasirengti netikėtumams. Be to, mergina teigia daugiau supratusi apie save, atradusi savo prioritetus.

„Supratau, kad labai myliu vaikus ir man labai sunku suvokti, kaip gali atsitikti taip, kad kai kurie iš jų lieka be šeimos. Nuėjus į globos namus vaikai mane visuomet pasitinka su džiaugsmu – pribėga, apkabina, esu vaišinama arbata. Man labai maloni ši veikla, ateinu kaip pas draugus“, – teigia KTU studentė.

A. Vepštaitė įsitikinusi, kad savanorystė bus naudinga ateities karjerai – dėl asmeninio tobulėjimo, komandinio darbo patirčių. Ji teigia, kad savanoriško darbo patirtis praplečia akiratį, suteikia galimybes gilinti organizacinius įgūdžius, be to padeda tobulinti bendravimo gebėjimus.

„Išmokau bendrauti su visokio amžiaus žmonėmis – šioje veikloje tenka bendrauti ir su vaikais, ir su auklėtojomis, paaiškinti joms sunkumus, su kuriais susiduria vaikai“, – pasakoja studentė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių