Kroatų ir lietuvių menininkų kelius sujungė paroda

Galerijoje "Meno parkas" eksponuojama nauja paroda "Mitas ir menas", sujungusi Kroatijos ir Lietuvos menininkų kelius. Pasitelkę meninės išraiškos priemones, parodos autoriai kviečia pasvarstyti, kas yra mitas, kaip jis gimsta, transformuojasi ir įsitvirtina žmogaus pasąmonėje.

Skirta dviem genijams

Paroda "Mitas ir menas" skirta tapytojo ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybei ir jo kroatiškam analogui – Natko Nodilo – istorikui, publicistui ir mitologui.
"Tuo metu, kai M.K.Čiurlionis bandė suderinti tapybą ir muziką vienoje meninėje terpėje, N.Nodilo savo moksliniais tyrinėjimais pasiekė, kad istoriografija ir mitologiniai tyrinėjimai papildytų vienas kitą", – pasakojo Kroatijos menotyrininkė Suzana Marjanić.

Kroatijos menininkų asociacijos vadovas Josipas Zankis, paklaustas, kodėl nuspręsta kurti bendrą projektą su Lietuvos menininkais, neslėpė: "Kai dalyvauji JAV, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos parodose, ten esi tik lašas jūroje. Tos valstybės tikros imperijos su savo meno tradicijomis ir suvokimu. Mažose valstybėse galima atsiskleisti visai kitu amplua, jaustis lygiaverčiams."

Bendrame Kroatijos menininkų sąjungos ir galerijos "Meno parkas" projekte eksponuojama šešių menininkų darbų paroda. Trys lietuvių ir trys kroatų menininkai savo kūryba atskleidė mito ir meno sintezę. Darbams atrinkti buvo surengtas konkursas ir Lietuvos žiuri išrinko Julijos Pociūtės, Povilo Ramanausko ir Gabrielės Tamoliūnaitės darbus, o Kroatijoje – Tajči Čekados, Ivano Fijolićio ir Ksenijos Kordić darbus.

Šiuolaikinių formų sintezė

Parodoje susijungia skirtingos šiuolaikinio meno formos: fotografija, stiklo objektai, tapyba, videodarbai, performansas ir skulptūra. Anot menotyrininkės Giedrės Legotaitės, mitas – istorijos ir meno subrandintas reiškinys. Šis reiškinys gali turėti įvairiausius prasminius laukus, todėl mitu gali būti bet kas.

Specialiai šiam projektui sukurtais darbais Lietuvos menininkai aiškinosi mito atsiradimą ir jo sąvokos reikšmes. Julija Pociūtė pristatė instaliacinį koliažą "Sinergija", pasiremdama mitiniu pasakojimu apie Džiugo piliakalnį ir Mąsčio ežerą. Pats kūrinio pavadinimas išduoda, kad jam realizuoti naudojamos skirtingos technikos: fotografija, stiklo objektas, sluoksniais kuriamas žemėlapio reljefo įspūdis. Kaip sako pati autorė, "tai daugiau filosofinės minties sklaida", todėl menininkė tiria mito aktualumą šiandien ir jį reflektuoja per vaiko akis.

Antroji parodos dalyvė Gabrielė Tamoliūnaitė pristatė videodarbų seriją "Velnias turi šimtą veidų". Jaunoji menininkė kvestionuoja mito temą per sakmės atsiradimo istoriją ir transliuoja išgalvotus žmonių pasakojimus, kuriuose atsiranda velnio figūra. G.Tamoliūnaitė tampa stebėtoja, fiksuojanti pasakojamą įvykį.

Kaip atsirado pasaulis?

Dailininkas Povilas Ramanauskas aiškinosi pasaulio atsiradimo mitą. "Sužinojęs apie konkurso idėją pradėjau domėtis išskirtinai lietuvių mitologija. Pasaulio sukūrimo per sapną mitas sutinkamas beveik visose pasaulio mitologijose, taip pat ir Lietuvoje. Tarsi žmogus sapnuoja tobulesnįjį ir taip gauna patarimų ir tam tikrų nurodymų. Pasaulis atsiranda iš miglos, rūko ir visa tai vyksta sapno plotmėje, o miegas tarsi atstoja kūrimo procesą. Įdomu tai, kad miegodamas žmogus sapnuoja savo paties egzistenciją. Drobėje "Kurianti migla ir egzistavimo sapnas" tai ir norėjau parodyti", – apie savo tapybos darbą pasakojo P.Ramanauskas.

Vienas aktyviausių jaunosios kartos Lietuvos menininkų prisipažino nustebęs, kai sužinojo, kad jis vienintelis parodoje pristatė tapybos kūrinį, tačiau jaučiasi užtikrintas dėl savo meninio kūrinio idėjos.

"Vienintelis dalykas, dėl ko abejoju, – tai pateikimas. Norėjau padaryti užuolaidas savo kūriniui, gal net dūmų efektus prieblandoje, kad sukurčiau dar realesnį sapno ir pasaulio sukūrimo mito efektą, bet nespėjau. Tai būtų galima vadinti performansu", – sakė dailininkas.

Kroatų menas kitoks

Kroatijos meno pasaulio atstovai savo kūriniais mito ir meno temą atskleidė kitaip nei lietuviai. Užsienio menininkai į mitą žvelgė per tris skirtingas prizmes: šventojo, anarchinio ir ideologinio mito. Kiekvienam mito tipui atskleisti buvo išrinkta po vieną meno kūrinį.

Šventąjį mitą aiškino multimedijų menininkė, mados dizainerė ir performansų atlikėja T.Čekada. Ši menininkė pristatė neįprastą mados ekspoziciją, fotoperformansą "Žvilgsnis į tarpinį pasaulį", atskleisdama mitines būtybes.

Anarchinio mito atstovė K.Kordić sukūrė fotokoliažą "Chronas prieš Narcizą", kuriame lėlė barbė vaizduojama kaip pornografijos instrumentas ir vartotojiškumo simbolis. Tokiu būdu autorė norėjo atsigręžti į šios lėlės prigimtį ir tikrąją paskirtį.

"Garsusis Andy Warholas sukūrė visiems pažįstamą šilkografijos kūrinį "Bananas". Aš jį nulupau, norėdamas parodyti, kas slepiasi viduje. Kodėl aš negaliu interpretuoti A.Warholo? Ar aš už jį prastesnis?" – apie savo kūrinio idėją kalbėjo kroatų skulptorius I.Fijolićius.

Ideologinį mitą interpretavęs menininkas savo kūryba nori pasakyti, kad viskas turi dvi puses – šviesią ir tamsią. Dieną mes matome tik vieną pusę, o kita atsiskleidžia nakties šviesoje, todėl akivaizdu, kad vienu metu žmogus negali matyti abiejų pusių. Dėl šios priežasties I.Fijolićius sukūrė tokią švieslentę, kuri imituoja nuluptą bananą, spinduliuojantį šviesą ir dieną, ir naktį. Taip parodos lankytojai gali pamatyti abi darbo puses – dieninę ir naktinę, šviesią ir tamsią. Galima teigti, kad šis darbas tapo parodos simboliu.

---------------------------------------------

Kas? Paroda "Mitas ir menas".

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? Veikia iki liepos 31 d.


Šiame straipsnyje: parodamenaskūryba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių