Kokia buvo grafaitės L. Godlevskytės meilės istorija? | KaunoDiena.lt

Kokia buvo grafaitės L. Godlevskytės meilės istorija?

  • Teksto dydis:

Lankant su Garliavos įkūrėjo grafo Juozo Godlevskio gyvenimu susijusias pakaunės ir Prienų rajono vietas finišavo projektas "Pažink savo kraštą ir tradicijas".

Mylimos žmonos atminimui

Išvykos dalyviai, vedami istoriko, Garliavos krašto tyrinėtojo Ovidijaus Jurkšos, keliavo buvusiomis didžiojo XIX a. žemvaldžio grafo J.Godlevskio valdomis, lankėsi jo įkurtoje Garliavoje ir Veiveriuose, susipažino su jo pastatytais sakralinius statiniais, rūmais.

Išvykos dalyviai aplankė Veiverių krašto istorijos muziejaus Juozo Lukšos-Daumanto ekspoziciją, Skausmo kalnelį, kuriame perlaidoti iš pamiškių ir kitų vietų surinkti šio krašto partizanų palaikai. Prie Veiverių Šv.Liudviko bažnyčios šventoriuje stūksančios angelo skulptūros prisiminta Garliavos įkūrėjo, Fredos dvaro savininko, Garliavos ir Veiverių bažnyčių, Garliavos sinagogos ir Garliavos liuteronų bažnyčios rėmėjo, žemvaldžio Jozefo Godlevskio (Garliausko) dukters, grafaitės Liudvikos Godlevskytės meilės istorija. Pasak Veiverių bendruomenės centro pirmininkės Daivos Venclovienės, ši istorija prasidėjo, kai grafaitė 1845 m. laimingai ištekėjo už kunigaikščio Adamo Napoleono Sviatopelk-Mirskio. Jaunavedžiai apsigyveno Petkeliškių dvare, netoli Juodbūdžio kaimo. Bendras gyvenimas buvo gražus, tačiau neilgas. Jaunąją kunigaikštienę kamavo ligos, ji negalėjo susilaukti vaikų, geso tiesiog akyse. Siekdamas išgelbėti žmoną, kunigaikštis A.N.Sviatopelk-Mirskis kreipėsi į garsų tų laikų gydytoją, ginekologą Friedrichą Scanzoni, pas kurį teko važiuoti net į Viurcburgą Vokietijoje. Tačiau vizitas buvo pavėluotas – gydytojas jau nebegalėjo išgelbėti Liudvikos gyvybės. 1859 m., būdama 33 metų, grafaitė mirė. Anot legendos, sielvarto pagautas kunigaikštis Adamas Napoleonas, stovėdamas prie ligos patale gulinčios mylimosios, nupiešė jos portreto eskizą.

Digrių koplyčios misija

Pagal jame pavaizduotus veido bruožus buvo pagamintos dvi angelą vaizduojančios skulptūros. Vienas iš šių Berlyne gamintų angelų 1859 m. pastatytas Veiveriuose prie Šv.Liudviko bažnyčios, kitas – Viurcburgo, kur mirė kunigaikštienė, kapinėse. Pati Liudvika Sviatopelk-Mirska buvo parvežta ir palaidota Veiverių bažnyčios kriptoje. Ten pat atgulė ir 1861 m. Berlyne miręs Adamas Napoleonas. Netoli kriptos, bažnyčios šventoriuje stovinti angelo skulptūra iki šiol saugo kunigaikštienės Liudvikos veido bruožus ir primena gražios meilės istoriją. Antroji skulptūra, stovinti Vokietijoje, taip pat išliko.

Išvykos metu aplankyta ir Alšėnų seniūnijos Digrių kaime stūksanti apleista, apgriuvusi XIX a. pr. J.Godlevskio lėšomis pastatyta koplyčia.

Ši koplyčia žinoma dėl jos misijos 1863 m. sukilimo (J.Godlevskis buvo vienas iš ankstesniojo, 1831 m., sukilimo sukilėlių kariuomenės brigados generolų). Sukilimo metu nuo Digrių koplyčios iki Kaune esančio Aleksoto tilto surengta politinė-religinė procesija, kurios tikslas buvo parodyti savo pasipriešinimą carinės Rusijos valdžiai. Okupavus Lietuvą, koplyčia buvo apgriauta, tačiau pagrindiniai statiniai išliko. Šiuo metu ji yra Kauno rajono pažintinio turizmo objektas, viena iš Alšėnų seniūnijos lankytinų vietų.

Keliauninkai aplankė ir Garliavą, kurioje garsusis žemvaldys pastatė ne tik katalikų bažnyčią – rėmė ir evangelikų liuteronų bažnyčios, ir žydų sinagogos statybą. Paskutinis kelionės objektas – Aukštosios Fredos rūmų ansamblis, kuriuo jos statytojas J.Godlevskis bene labiausiai įamžino savo atminimą. Čia grafo užsakymu buvo suformuotas parkas su jo inicialus J ir G primenančiais tvenkiniais. Į rūmus vedė žvyruota kelio Kaunas–Varšuva atšaka.

Suvienijo kelias bendruomenes

Pasak organizatorių, projektas suvienijo kelias Garliavos apylinkių bendruomenes. Pagal šį projektą, skirtą Garliavos apylinkių seniūnijos gyventojams, visų pirma – socialinėje atskirtyje gyvenantiems asmenims, organizuotos istorinės paskaitos, edukacinės išvykos į Žemaitiją ir Dzūkiją, istorinės paskaitos, ekskursija po Kauno tvirtovės fortų žiedą. O.Jurkšos surengtos ekskursijos dalyviai ne tik klausėsi pasakojimų, paremtų istoriniais faktais – ir išnaršė fortų kareivines, tunelius, šaudmenų sandėlius.

Projekto metu surengti keli ansamblio "Ainiai" koncertai. Vienas jų vyko Kauno tvirtovės III forte. "Koncertas III forto kareivinėse buvo išskirtinis, nes apleistos patalpos atgijo. Kauno rajono ir miesto savivaldybių lėšomis, Kauno tvirtovės pastangomis fortai pradedami pritaikyti naujoms funkcijoms. Kauno III forto kareivinės ne tik aptvarkytos – čia pastatytos krosnelės, suteikiančios šilumos ir jaukumo. Naudodamiesi jomis, renginius III forte galime organizuoti ir šaltuoju metų laiku", – sakė O.Jurkša.

Projektu siekta didinti Garliavos apylinkių seniūnijų gyventojų bendruomeniškumą ir kultūrinį išprusimą, supažindinti juos su kultūros paveldo objektais, istorine praeitimi, telkti gyventojus bendrai veiklai. "Tikime, kad giliau susipažinę su savo krašto istorija, žymiais žmonėmis, jų darbais, gyventojai labiau gerbs, saugos ir brangins tai, kas neatsiejamai per gimtąjį kraštą susiję su jais pačiais. Žinojimas apie praeitį suteiks išminties, padės suvokti tautinį tapatumą, vertybes ir pareigas", – įsitikinusi projekto paraiškos autorė Juragių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Tamašauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių