Kokia buvo grafaitės L. Godlevskytės meilės istorija?

  • Teksto dydis:

Lankant su Garliavos įkūrėjo grafo Juozo Godlevskio gyvenimu susijusias pakaunės ir Prienų rajono vietas finišavo projektas "Pažink savo kraštą ir tradicijas".

Mylimos žmonos atminimui

Išvykos dalyviai, vedami istoriko, Garliavos krašto tyrinėtojo Ovidijaus Jurkšos, keliavo buvusiomis didžiojo XIX a. žemvaldžio grafo J.Godlevskio valdomis, lankėsi jo įkurtoje Garliavoje ir Veiveriuose, susipažino su jo pastatytais sakralinius statiniais, rūmais.

Išvykos dalyviai aplankė Veiverių krašto istorijos muziejaus Juozo Lukšos-Daumanto ekspoziciją, Skausmo kalnelį, kuriame perlaidoti iš pamiškių ir kitų vietų surinkti šio krašto partizanų palaikai. Prie Veiverių Šv.Liudviko bažnyčios šventoriuje stūksančios angelo skulptūros prisiminta Garliavos įkūrėjo, Fredos dvaro savininko, Garliavos ir Veiverių bažnyčių, Garliavos sinagogos ir Garliavos liuteronų bažnyčios rėmėjo, žemvaldžio Jozefo Godlevskio (Garliausko) dukters, grafaitės Liudvikos Godlevskytės meilės istorija. Pasak Veiverių bendruomenės centro pirmininkės Daivos Venclovienės, ši istorija prasidėjo, kai grafaitė 1845 m. laimingai ištekėjo už kunigaikščio Adamo Napoleono Sviatopelk-Mirskio. Jaunavedžiai apsigyveno Petkeliškių dvare, netoli Juodbūdžio kaimo. Bendras gyvenimas buvo gražus, tačiau neilgas. Jaunąją kunigaikštienę kamavo ligos, ji negalėjo susilaukti vaikų, geso tiesiog akyse. Siekdamas išgelbėti žmoną, kunigaikštis A.N.Sviatopelk-Mirskis kreipėsi į garsų tų laikų gydytoją, ginekologą Friedrichą Scanzoni, pas kurį teko važiuoti net į Viurcburgą Vokietijoje. Tačiau vizitas buvo pavėluotas – gydytojas jau nebegalėjo išgelbėti Liudvikos gyvybės. 1859 m., būdama 33 metų, grafaitė mirė. Anot legendos, sielvarto pagautas kunigaikštis Adamas Napoleonas, stovėdamas prie ligos patale gulinčios mylimosios, nupiešė jos portreto eskizą.

Digrių koplyčios misija

Pagal jame pavaizduotus veido bruožus buvo pagamintos dvi angelą vaizduojančios skulptūros. Vienas iš šių Berlyne gamintų angelų 1859 m. pastatytas Veiveriuose prie Šv.Liudviko bažnyčios, kitas – Viurcburgo, kur mirė kunigaikštienė, kapinėse. Pati Liudvika Sviatopelk-Mirska buvo parvežta ir palaidota Veiverių bažnyčios kriptoje. Ten pat atgulė ir 1861 m. Berlyne miręs Adamas Napoleonas. Netoli kriptos, bažnyčios šventoriuje stovinti angelo skulptūra iki šiol saugo kunigaikštienės Liudvikos veido bruožus ir primena gražios meilės istoriją. Antroji skulptūra, stovinti Vokietijoje, taip pat išliko.

Išvykos metu aplankyta ir Alšėnų seniūnijos Digrių kaime stūksanti apleista, apgriuvusi XIX a. pr. J.Godlevskio lėšomis pastatyta koplyčia.

Ši koplyčia žinoma dėl jos misijos 1863 m. sukilimo (J.Godlevskis buvo vienas iš ankstesniojo, 1831 m., sukilimo sukilėlių kariuomenės brigados generolų). Sukilimo metu nuo Digrių koplyčios iki Kaune esančio Aleksoto tilto surengta politinė-religinė procesija, kurios tikslas buvo parodyti savo pasipriešinimą carinės Rusijos valdžiai. Okupavus Lietuvą, koplyčia buvo apgriauta, tačiau pagrindiniai statiniai išliko. Šiuo metu ji yra Kauno rajono pažintinio turizmo objektas, viena iš Alšėnų seniūnijos lankytinų vietų.

Keliauninkai aplankė ir Garliavą, kurioje garsusis žemvaldys pastatė ne tik katalikų bažnyčią – rėmė ir evangelikų liuteronų bažnyčios, ir žydų sinagogos statybą. Paskutinis kelionės objektas – Aukštosios Fredos rūmų ansamblis, kuriuo jos statytojas J.Godlevskis bene labiausiai įamžino savo atminimą. Čia grafo užsakymu buvo suformuotas parkas su jo inicialus J ir G primenančiais tvenkiniais. Į rūmus vedė žvyruota kelio Kaunas–Varšuva atšaka.

Suvienijo kelias bendruomenes

Pasak organizatorių, projektas suvienijo kelias Garliavos apylinkių bendruomenes. Pagal šį projektą, skirtą Garliavos apylinkių seniūnijos gyventojams, visų pirma – socialinėje atskirtyje gyvenantiems asmenims, organizuotos istorinės paskaitos, edukacinės išvykos į Žemaitiją ir Dzūkiją, istorinės paskaitos, ekskursija po Kauno tvirtovės fortų žiedą. O.Jurkšos surengtos ekskursijos dalyviai ne tik klausėsi pasakojimų, paremtų istoriniais faktais – ir išnaršė fortų kareivines, tunelius, šaudmenų sandėlius.

Projekto metu surengti keli ansamblio "Ainiai" koncertai. Vienas jų vyko Kauno tvirtovės III forte. "Koncertas III forto kareivinėse buvo išskirtinis, nes apleistos patalpos atgijo. Kauno rajono ir miesto savivaldybių lėšomis, Kauno tvirtovės pastangomis fortai pradedami pritaikyti naujoms funkcijoms. Kauno III forto kareivinės ne tik aptvarkytos – čia pastatytos krosnelės, suteikiančios šilumos ir jaukumo. Naudodamiesi jomis, renginius III forte galime organizuoti ir šaltuoju metų laiku", – sakė O.Jurkša.

Projektu siekta didinti Garliavos apylinkių seniūnijų gyventojų bendruomeniškumą ir kultūrinį išprusimą, supažindinti juos su kultūros paveldo objektais, istorine praeitimi, telkti gyventojus bendrai veiklai. "Tikime, kad giliau susipažinę su savo krašto istorija, žymiais žmonėmis, jų darbais, gyventojai labiau gerbs, saugos ir brangins tai, kas neatsiejamai per gimtąjį kraštą susiję su jais pačiais. Žinojimas apie praeitį suteiks išminties, padės suvokti tautinį tapatumą, vertybes ir pareigas", – įsitikinusi projekto paraiškos autorė Juragių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Tamašauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai
    „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai

    Tryliktasis prancūziško kino festivalis "Žiemos ekranai" žiūrovams pasiūlė įdomią ir vertingą prancūziško kino programą. Tiek naujausi režisierių darbai programoje "Svečias kasdienybėje", tiek dviem reikš...

  • Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis
    Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis

    Nedidelis, XIX a. pabaigoje statytas mūrinis namas, dar riogsantis už tvoros Savanorių prospekto ir A.Mackevičiaus gatvės kampe (Savanorių pr.81), tarpukariu priklausė dailininkui Adomui Galdikui, tad meiliai vadinamas Galdiko nameliu. ...

    19
  • Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote
    Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

    V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines. ...

    5
  • Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai
    Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai

    Kauno fotografijos galerijoje pristatomas fotomenininkas Remigijus Pačėsa (1955–2015) – vienas pirmųjų postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Jo kūrybai būdingas iš menkniekio estetinę patirtį kuriantis minimalizmas, kūrybiniai eksperim...

  • Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?
    Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?

    "Dažną naktį sapnuoju nuotraukas. Vaizdai aiškūs, ryškūs, kartais spalvoti. Pabudus norėtųsi čiupti fotoaparatą ir bėgti ieškoti sapnuoto vaizdelio. Beviltiška. Tai tas pats, kaip nupaveiksluoti geltoną gulbę, matyt...

  • Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys
    Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys

    Vieną populiariausių Kauno požeminių perėjų papuošė pirma ir vienintelė Kaune, o galbūt ir visoje Lietuvoje,  meninė instaliacija, kurios dizainas buvo sukurtas kompiuterio pagalba. ...

    10
  • Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių
    Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių

    "Šiaip gyvenu puskvailį gyvenimą: rašinėju, paišinėju, kalinėju, biškį kariauju" – tai eilutė iš Rimvido Jankausko-Kampo laiško seseriai Virginijai. Rašydamas apie kariavimą, matyt, omeny...

    1
  • Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją
    Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją

    Retas žmogus žino, kad kovo 8-ąją švenčiamos tarptautinės moters dienos ištakos siekia netgi antikos laikus. Šią visame pasaulyje minimą dieną restoranai siūlo nepraleisti tarp namų sienų. ...

    9
  • Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus
    Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus

    Pianistas Andrew Tyson pasirodymu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pradėjo savo koncertų turą Lietuvoje. Mūsų šalies publikos dar laukia du jo pasirodymai: vasario 22 d. Kauno filharmonijoje ir vasario 24 d. Klaipėdos koncertų salėje. ...

  • Šimtai jausmų Lietuvai: simboliai ir interpretacijos
    Šimtai jausmų Lietuvai: simboliai ir interpretacijos

    Tarptautinėje tarpdisciplininio meno parodoje "Šimtai jausmų Lietuvai" dalyvaujantys menininkai atskleidžia savo santykį su šalies istorija, tradicijomis. ...

Daugiau straipsnių