Kodėl verta keisti nuostatas apie meną?

Tai, kad menas yra artimas dažnam lietuviui, leidžia manyti meno renginių ir festivalių gausa bei itin didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs modernaus meno muziejaus atidarymo Vilniuje atgarsiai. Vis dėlto kodėl Lietuvoje gajus įsitikinimas, kad meno kūrinius įsigyti gali ne kiekvienas?

Meno pirkimas nebūtinai turi būti suprantamas kaip slegianti investicija. Tai gali būti paramos menininkams ir kultūrai išraiška, estetinių poreikių patenkinimo būdas, simbolinės vertės įsigyjimas... Taip į vizualųjį meną jau keli dešimtmečiai žiūrima išsivysčiusiose šalyse, kur meno kūriniai puošia daugelį privačių namų ir biurų. Kaip teigia JAV meno sociologai knygoje "Vizualiųjų menu portretas: pasitinkant naujosios eros iššūkius", paskutiniame XX a. dešimtmetyje įvyko ryškus lūžis vizualių meno kūrinių rinkoje ir vartojime – menas tapo prieinamas ir įdomus daugeliui. Šis lūžis įvyko dėl informacijos sklaidos pokyčių, kuriuos sukėlė naujosios medijos. Pasak meno sociologų, prieš aukcionams suaktyvinant savo veiklą, pirkimo-pardavimo procesas buvo itin diskretiškas, ilgalaikio domėjimosi menu ir pažinčių rezultatas. Daugelis negalėjo nė įsivaizduoti tikrosios meno kūrinių kainos, juos apipynė mitais ir manė, kad menas skirtas tik elitui. Anot meno sociologų, aukcionams ėmus reguliariai leisti meno katalogus ir atvirai skelbti informaciją apie įvykusius pardavimus, informacija apie meno kainas tapo prieinama visiems besidomintiems. Ilgainiui šiuo pavyzdžiu ėmė sekti ir galerijos, meno mugės, tad meno pirkimu susidomėjo ne tik pasiturintys visuomenės sluoksniai, tačiau ir vidurinės klasės atstovai. Kodėl? Buvo suprasta, kad menas nebūtinai turi būti brangus ir neįperkamas.

Išpopuliarinti meno kūrinius kaip vartojimo objektą padėjo ir įperkamo meno (angl. affordable art) koncepcijos atsiradimas. Tam įtakos turėjo 1999-aisiais Londone įvykusi "Affordable Art Fair" mugė. Šiuo metu ši mugė vyksta ne tik Europos didmiesčiuose, tačiau ir už Senojo žemyno ribų. Mugės organizatoriai akcentavo, kad žodis "įperkamumas" savaime neturi neigiamos konotacijos ir nereiškia, jog šis menas yra pigus ar techniškai nekokybiškas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad meno kainos gali stipriai varijuoti, o kai kurie kūriniai yra tikrai nebrangūs. Tai originalūs, autoriniai pradedančiųjų arba jau žinomų menininkų kūriniai, kuriais siekiama didinti savo žinomumą ir meno vartotojų ratą.

Nors meno kūrinius galima parduoti ir pasitelkiant internetines platformas ar bendradarbiaujant su galerijomis, menininkai vis daugiau dėmėsio skiria meno mugėms dėl jų išskirtinio formato. Tai, kad meno mugės turi paklausą ir Lietuvoje, puikiai įrodo jau dešimtus metus organizuojama, didžiausia Baltijos regione tarptautinė šiuolaikinio meno mugė "ArtVilnius". Organizatorių teigimu, 2018 m. mugėje apsilankė beveik 23 tūkst. lankytojų. Meno mugės trunka tris ar keturias dienas, jų dalyviai skiria visą šį laiką bendravimui su lankytojais, tarp kurių yra tiek smalsių meno mėgėjų, tiek meno kuratorių, kritikų, galerinininkų bei, žinoma, potencialių pirkėjų. Visa tai rodo, koks svarbus menui yra žmogiškasis faktorius ir dalijimasis istorijomis. Būtent šiose istorijose ir slypi viena iš priežasčių, kodėl meno kūriniai yra pranašesni už paveikslus ar plastikines statulėles, kurias galima įsigyti prekybos centruose. Menas yra unikalūs tuo, kad savyje talpina pridėtinę simbolinę vertę, kuri nėra išmatuojama pinigais. Meno kūrinyje susipina menininko technikos meistriškumas ir savitumas, kūrinio koncepcija, autentiškumas. Įsigydamas meno kūrinį, pirkėjas gali būti tikras, kad jis yra vienintelis šio kūrinio savininkas arba tai, jog perkamo kūrinio tiražas yra ribotas.

Kaune visais būdais reikia stiprinti kultūrinę miesto potenciją, skatinti šiuolaikinio meno projektus, rengti meno muges, festivalius, nes liksime tiesiog ant išlyginto tvarkingo borto, bet su didele kultūrine miesto duobe. Akivaizdu, kad kultūrinę miesto duobę užlyginti bus ne taip paprasta kaip gatvę. Miestas šiais metais neskiria menininkams stipendijų, investuoja į abejotinos meninės kokybės projektus, todėl POST galerijos komanda stengiasi prisidėti prie šiuolaikinės kultūros ir meno rinkos mieste, taip pat paskatinti menininkus dalyvauti šiuolaikinėje kultūroje.

POST galerijoje vyksianti mugė siekia užpildyti meno mugių spragą Kaune ir pradėti naują prieškalėdinės meno kūrinių mugės tradiciją mieste. Galerijos patalpose bus eksponuojama daugiau nei 20 menininkų kūriniai. Mugė sujungs tapybą, grafiką, iliustraciją, fotografiją ir skulptūrą, pasiūlys ir žaismingų, ironiškų ir tradicinių, klasikinių kūrinių. Mugės metu taip pat bus galima susipažinti ir su kitais dalyvaujančių menininkų darbais, peržvelgiant menininkų darbų aplankus ir informacinę vaizdinę medžiagą. Paskutinę mugės dieną, šeštadienį, lankytojai galės gyvai pabendrauti su menininkais. O jų bus gausu: Aurelija Šimkutė, Diana Remeikytė, Donara Manuk, Eglė Norkutė, Evaldas Jansas, Evelina Paukštytė, Gediminas Endriekus, Imantas Selenis, Kęstutis Juršėnas, "Kissi Ussuki", Kri Agnez, Kristina Sereikaite, Laura Slavinskaitė, Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, Lukas Šiupšinskas, Margarita Božkaitė, Dalia Mikonytė, Rūta Matulevičiūtė, Simona Marija Žilėnaitė, Simonas Kuliesis, Tomas Urbaitis, Valentynas Odnoviunas, Vytenis Tolutis. Sąrašas pildomas.

Kas: "POST fair".

Kur: POST galerijoje (Laisvės al. 51A).

Kada: Gruodžio 7, 8 d. 12–19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių