Knygų įrišai – tarsi menas mene

Vilniaus knygrišių gildijos pristatoma Virginijos Ligeikienės personalinė knygų įrišų paroda atveria duris į vėl atrandamą šios dailės srities pasaulį.

Atkurti ir kurti

V.Ligeikienė baigė meninės odininkystės studijas Talino dailės institute, menotyros magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus knygrišių gildijos narė, šiuo metu – I kategorijos knygų restauratorė, dirbanti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Jos darbuose matyti profesinė amato ir meno evoliucija, veikiama ir naujos restauravimo patirties, ir pasaulinės šiuolaikinės meninės knygrišystės, kuri, regis, išgyvena dėmesio pakilimą. Dažnai griežti restauravimo kanonai gožia kūrybinį polėkį, bet V.Ligeikienė meninės veiklos neatsisakė: periodiškai kuria, seka naujoves, mokosi ir dalyvauja parodose. Anot autorės, būsimą knygos viršelį ji ilgai nešiojasi galvoje ir, kai jau turi aiškią viziją, imasi ją įgyvendinti.

V.Ligeikienės sukurtuose viršeliuose dominuoja šilti tonai, tapybiškumas, būdingas lyrizmas. Autorė nepiktnaudžiauja ornamentais, geriau renkasi išryškinti odos tekstūrą ir spalvas. Kai kuriuose darbuose nevengia figūrinių ar siužetinių motyvų. Yra ir pusiau odinių viršelių, liaudies meno tematikai pritaikyta drobė.

Vėlyvesnes knygas lydi klasikinis knygos priedas – dėžutė, ne tik dydžiu, bet ir dekoru bei medžiagomis priderinta prie knygos. Dėžutė suteikia viršeliui ir knygai papildomą apsaugą, kartu didina bibliofilinę egzemplioriaus vertę. Autorė taip pat atlieka priešlapių popieriaus marmuravimą, išmėgina skirtingų laikotarpių rišimo būdus.

Individualumas ir klasika

V.Ligeikienės kūryboje galima išskirti kelias darbų grupes, kurios pasižymi skirtinga stilistika, technologinėmis ir meninėmis priemonėmis. Viena tokių, žyminti ankstyviausią laikotarpį, – tai tapybiški darbai, atlikti batikos, tonavimo pastelinėmis spalvomis, kartais kartu su reljefo technikomis sukuria judrų, dinamišką, daugiasluoksnį vaizdą.

Kaip teigia autorė, šiam polinkiui į tapybiškumą didelę įtaką turėjo jos dėstytojas Romas Stankevičius. Ryškiausi šios grupės pavyzdžiai – Antano Mončio albumas, Rainerio Maria Rilkės "Poezija", R.M.Rilkės "Užrašai", autorinė knygelė "Angelas", atsiliepimų knyga. Tuo pačiu tikslu autorė kai kuriuose darbuose naudoja ir odos marmuravimą.

Kita grupė – reljefiniai darbai, čia autorė naudoja kelių tipų reljefus (raukinių, kartono reljefo ir t.t.), iš jų patys įdomiausi ir vertingiausi yra rankinio odos graviravimo ir reljefo kėlimo (cuir cisele) būdu dekoruoti viršeliai (Rūtos Guzevičiūtės "Europos kostiumo tūkstantmetis" ir kt.). Tai sena ir sudėtinga gerų įgūdžių reikalaujanti, viduramžiais plačiai paplitusi dekoravimo technika, tačiau šiandien Lietuvoje kitų autorių, dirbančių šia technika, beveik nėra. Gamtos grožį, grakštumą ir jautrią emocinę vienatvės bei ilgesio išraišką matome viršelyje su paukščiu "Pflanzen und Tiere".

Romantika ir minimalizmas

Naują posūkį ir eksperimentines paieškas žymi serija darbų, kurių odoje įspausti džiovinti pievų augalai (Omaras Chajamas "Rubajatai", Clarissa Pinkola Estes "Bėgančios su vilkais", Hanso Christiano Anderseno "Undinėlė", autorinė knyga "Žolių bliuzas", Kauno miesto užrašai ir kt.). Šią techniką autorė labai pamėgo ir sėkmingai plėtojo, jungdama su kitomis meninėmis priemonėmis.

Atviri įrišimai minkštais viršeliais (angl. limp binding) – tai knygelės su raudona ir mėlyna gėlėmis. Netradicine skulptūrine knygos forma (ne tik viršelio, bet ir viso bloko) išsiskiria kūrybiniai darbai "Pavasaris", "Gražuolė" bei "Romantikė".

Regis, patys brandžiausi ir knygiškiausi yra griežti bei aiškūs, minimalizmo žyme pažymėti darbai. Jiems būdingos lakoniškos geometrinės formos arba lengva linijų kompozicija (Marijos Gimbutienės "Senoji Europa", Nikolajaus Gogolio "Surnud Hinged" ("Mirusios sielos"), vienas kitas įspaudas (Kristijono Donelaičio "Metai", R.Taukinaitytės-Narbutienės "Knygrišiai apie knygas ir knygrišystę", Maironio "Raštai") arba reljefinis motyvas ir tonuotos odos erdvė ("Filosofijos istorijos chrestomatija", Astridos Lindgren "Mažylis ir Karlsonas"). Tikėtina, kad šio meninio subtilumo ir kuklumo išmokė artimesnė pažintis su istoriniais įrišais.


Kas? V. Ligeikienės personalinė knygų įrišų paroda.

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki balandžio 23 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai
    „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai

    Tryliktasis prancūziško kino festivalis "Žiemos ekranai" žiūrovams pasiūlė įdomią ir vertingą prancūziško kino programą. Tiek naujausi režisierių darbai programoje "Svečias kasdienybėje", tiek dviem reikš...

  • Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis
    Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis

    Nedidelis, XIX a. pabaigoje statytas mūrinis namas, dar riogsantis už tvoros Savanorių prospekto ir A.Mackevičiaus gatvės kampe (Savanorių pr.81), tarpukariu priklausė dailininkui Adomui Galdikui, tad meiliai vadinamas Galdiko nameliu. ...

    17
  • Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote
    Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

    V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines. ...

    5
  • Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai
    Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai

    Kauno fotografijos galerijoje pristatomas fotomenininkas Remigijus Pačėsa (1955–2015) – vienas pirmųjų postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Jo kūrybai būdingas iš menkniekio estetinę patirtį kuriantis minimalizmas, kūrybiniai eksperim...

  • Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?
    Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?

    "Dažną naktį sapnuoju nuotraukas. Vaizdai aiškūs, ryškūs, kartais spalvoti. Pabudus norėtųsi čiupti fotoaparatą ir bėgti ieškoti sapnuoto vaizdelio. Beviltiška. Tai tas pats, kaip nupaveiksluoti geltoną gulbę, matyt...

  • Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys
    Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys

    Vieną populiariausių Kauno požeminių perėjų papuošė pirma ir vienintelė Kaune, o galbūt ir visoje Lietuvoje,  meninė instaliacija, kurios dizainas buvo sukurtas kompiuterio pagalba. ...

    10
  • Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių
    Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių

    "Šiaip gyvenu puskvailį gyvenimą: rašinėju, paišinėju, kalinėju, biškį kariauju" – tai eilutė iš Rimvido Jankausko-Kampo laiško seseriai Virginijai. Rašydamas apie kariavimą, matyt, omeny...

    1
  • Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją
    Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją

    Retas žmogus žino, kad kovo 8-ąją švenčiamos tarptautinės moters dienos ištakos siekia netgi antikos laikus. Šią visame pasaulyje minimą dieną restoranai siūlo nepraleisti tarp namų sienų. ...

    9
  • Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus
    Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus

    Pianistas Andrew Tyson pasirodymu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pradėjo savo koncertų turą Lietuvoje. Mūsų šalies publikos dar laukia du jo pasirodymai: vasario 22 d. Kauno filharmonijoje ir vasario 24 d. Klaipėdos koncertų salėje. ...

  • Šimtai jausmų Lietuvai: simboliai ir interpretacijos
    Šimtai jausmų Lietuvai: simboliai ir interpretacijos

    Tarptautinėje tarpdisciplininio meno parodoje "Šimtai jausmų Lietuvai" dalyvaujantys menininkai atskleidžia savo santykį su šalies istorija, tradicijomis. ...

Daugiau straipsnių