„Kita Pelenės istorija“ – moderni pasaka suaugusiesiems

Aktualijų aidai

Pirmoji J.Strausso baleto "Pelenė" premjera įvyko 1901 m. Berlyno karališkojoje operoje ir greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ši žinomos pasakos sceninė versija išsiskiria tuo, kad įvykiai rutuliojasi modernioje madų ateljė, kuriai vadovauja pamotė Madam Leontina, o Pelenė – čia visai sėkmingai kostiumų kūrėja dirbanti jos podukra vardu Greta.

Veikia čia ir Pelenei nuolat pavyduliaujančios pamotės dukros bei žavusis Princas – madų ateljė savininkas Gustavas. Tačiau nereikėtų apsirikti – pasaka baleto kalba bus pasakojama suaugusiam žiūrovui, nors visiškai atsisakyti mistikos kūrėjai neketina.

Čia veiksmas rutuliojasi XX a. pradžioje – daugelio svarbių ekonominių, socialinių, mokslinių ir kt. pokyčių metu bei Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu. Kaip ir yra įprasta šioje pasakoje, Pelenė (Greta) taip pat keliauja į puotą, taip pat sutinka Princą (Gustavą), jiedu pamilsta vienas kitą, tačiau kai laikrodžio dūžiai išmuša vidurnaktį, Pelenė neišbėga pamesdama batelį ir neišvažiuoja iš moliūgo išaugusia karieta – priešingai, princas sulaukiau žinios, kad prasideda karas ir jis palieka Pelenę skubiai išvykdamas.

Kas nutinka su bateliu? Batelio istorija čia taip pat įdomi ir kitokia nei klasikinėje pasakoje, tačiau baleto kūrėjai nenori išduoti visų intriguojančio siužeto vingrybių, tad kviečia apsilankyti premjeroje ir patiems sužinoti atsakymą.

Feministinių pažiūrų gražuolė

Visada besišypsančiam, charizmatiškam italų kilmės choreografui G.Santucci ypač svarbu, kad tai būtų ne tik šviesus, lengvas, kokybiškas ir estetiškai itin patrauklus baletas, bet ir kad emocijos judesiais būtų perduodamos kuo aiškiau ir natūraliau. Kūrėjas akcentuoja ir tai, kad jis siekia, jog šiame lietuviškame balete Pelenė turi būti kuo artimesnė šių dienų moteriškumo įvaizdžiui.

"Jeigu pavadinimą paliksime tiesiog "Pelenė", visi galvos, kad tai  Disnėjaus pasaka, skirta vaikams, tačiau šį pastatymą skiriame suaugusiam žiūrovui. Tai kitokia Pelenės istorija. Modernioje madų ateljė ji kuria drabužius aukštesniajai visuomenės klasei. Ji nėra liūdna ir engiama kaip klasikinėje pasakoje, o tiesiog sunkiai dirba, tačiau yra geresnė darbuotoja nei jos įseserės. Be to, ji yra graži ir nėra neturtinga. Šioje versijoje atsiranda naujas veikėjas – Magas, kuris padeda Pelenei, kaip moteriai, suprasti savo vaidmenį visuomenėje, savo savastį. Čia nebėra svarbu Gretai iš neturtingos tapti turtingai, bet aktualu tapti stipriai ir pasitikinčiai moteriai", –  pasakojo choreografas, kauniečiams pažįstamas iš darbo KVMT operoje "Vindzoro šmaikštuolės".

Mano tikslas – sukelti šypseną, suteikti galimybę pasimėgauti gražiu, kokybišku klasikiniu baletu.

Todėl šiuo požiūriu, anot jo, Pelenė bus kažkiek feministiška. Praėjusio amžiaus pradžioje moterys kovojo už savo teises, pirmą kartą į gatvę išėjo mūvėdamos vyriškas kelnes ir t.t. Choreografas nori akcentuoti šį aspektą, nes mato, kad dar ir šiandien neretai, ypač kai kuriose tautose, moterys negali reikšti savo nuomonės ar visiškai neturi jokių teisių, kaip kad ir XIX a., kai šeimos galva būdavo tėvas ar vyras.

"Aš noriu Pelenei suteikti galimybę augti. Todėl šiame balete ji, kaip moteris, keičia savo identitetą. Nesakau, kad mes esame lygūs, nes savo prigimtimi vyras ir moteris yra skirtingi, tačiau socialiniame gyvenime tampame lygūs. Moterys visuomenėje labai svarbios, vyrams jų labai reikia. Bet ne kažkokiems savanaudiškiems norams patenkinti, o kad leistų augti ir patiems vyrams. Mes mąstome skirtingai ir turime mokytis vieni iš kitų, padėti vienas kitam. Šioje vietoje aš esu feministas", – atviravo G.Santucci.

Saulėtos Ispanijos dvelksmas

Baletas išskirtinis dar ir tuo, kad kūrybiniame procese dalyvauja  dar vienas iš saulėtų kraštų į darganotą Kauną atvykęs žmogus – ispanė šokėja Raquel Morla Garrido, įkūnysianti pagrindinę veikėją Pelenę ir jai suteiksianti savitą charakterį.

Šokėja, puikiai įvaldžiusi ir klasiką, ir šiuolaikinį šokį, prisipažįsta meistriškumo siekusi nuo pat mažumės. Vaidmuo naujajame spektaklyje – išbandymas ir R.M.Garrido: pagrindinės veikėjos vaidmenį ji atliks pirmą kartą.

"Man tai labai didelis išbandymas ir pasiekimas. Scenoje jaučiuosi laisvai – lyg nevaidinčiau, o būčiau savimi, tad kartais atrodo taip, tarsi ši istorija vyksta iš tikrųjų. Aplink – vien šilti žmonės, tad jaučiuosi kaip namie. Nors, tiesa, namų jau labai pasiilgau..." - įspūdžiais dalijosi R.M.Garrido.

"Labai mėgstu klasikinį baletą, bet patinka ir modernus bei šiuolaikinis šokis. Iš esmės galiu šokti bet kokį šokį. Ispanijoje  populiaresnis dramos teatras nei šokis, o klasikinis baletas suprantamas kaip nuobodus, tad yra gana sunku pritraukti žiūrovų. Jaunam šokėjui irgi sunku surasti savo nišą, net jei ir  esi talentingas, – pasakojo artistė ir pastebėjo, kad, jos nuomone, Kaune žmonės supranta šokį, – jis jiems patinka, o klasikinis baletas scenoje laukiamas kaip ypatingas įvykis."

Vakarietiško baleto mokykla

Be R.M.Garrido, Pelenę skirtingais vakarais įkūnys dar dvi KVMT baleto trupės solistės – Auksė Mikalajūnaitė ir Justina Vitkutė. Kūrėjos pastebi repeticijų metu išryškėjusius skirtumus tarp lietuviško baleto ir į teatrą G.Santucci atvežtos vakarietiškos baleto mokyklos. Italo choreografo išskirtinis bruožas tas, kad jis kiekvieną šokėją ragina atrasti individualų, natūralų judėjimą scenoje, kad jaustųsi savimi, laisvai ir natūraliai lyg eidamas gatve, net jei ir šokamas klasikinis baletas.

"Choreografas – labai profesionalus ir labai emociškai šviesus žmogus, turintis daug energijos, jėgų ir be galo įkvepiantis. Jis mėgsta ne statiškus judesius, bet tokius, kurie tiesiog išplaukia vienas iš kito. Jo baleto mokykla – labiau vakarietiška, o mūsų baletas yra perėmęs rusiško baleto mokyklos tradicijas. Vakarietiškas šokis vizualiai atrodo lengvesnis. Skirtingai nei rusiška, kietesnė, šokio technika, vakarietiška yra minkštesnė, čia svarbesni judesių sujungimai, perėjimas iš vieno judesio į kitą, kai sunku suprasti, kad tai du atskiri judesiai. Atrodo, viskas plaukia iš vieno", – įžvalgomis dalijosi A.Mikalajūnaitė.

Pritardama kolegei J.Vitkutė džiaugėsi repeticijų metu iš G.Santucci sklindančia teigiama energija – choreografas niekada nebuvęs piktas, kantriai dirbęs su šokėjais ir visada jiems pagelbėdavęs. Jis labai preciziškas ir dėmesingas tiek baleto technikai, choreografijai, tiek personažų charakteriams.

"Pamato, kur mes dvejojame, ieškome ir čia pat pasiūlo išeitį, atsakymą, ir dar jį nuspalvina. Choreografas dėmesingas duetams, kas yra labai svarbu. Nuo partnerio labai daug kas priklauso – ir techniškai atlikti judesiai, ir emocija, žvilgsnis, prisilietimas, išsakoma mintis. O manoji Pelenė – ne liūdna vargšė nuskurusi tarnaitė, bet labai išauklėta, mandagi, kai reikia, kukli mergina. Bet ir kartu kiek valiūkiška ir įsimylėjusi. Mano matymu, ji tarsi Džiuljeta", - šypsojosi balerina.

Baleto "Kita Pelenės istorija" kūrėjai žada akiai ir ausiai itin patrauklią J.Strausso baleto interpretaciją. Tai bus preciziškai estetiškai išieškotas kūrinys: gražūs kūnai, judesiai, kostiumai, scenografija ir, be abejo, svajingi J.Strausso valso motyvai.

"Mano tikslas – sukelti šypseną, suteikti galimybę pasimėgauti gražiu, kokybišku klasikiniu baletu, kuris yra tam tikra tyrumo rūšis, tam tikra magija iš prigimties. Kviečiu ateiti visus, galbūt pavargusius po darbo, galbūt nusivylusius, galbūt sušalusius, pamiršti pilką kasdienybę ir pasimėgauti nekasdieniu reginiu", –  linkėjimus kauniečiams perdavė G.Santucci.

Baleto kūrybinė komanda

Choreografas ir inscenizacijos autorius – Gianni Santucci (Italija), dirigentas – Virgilijus Visockis, scenografas – Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė – Vida Insodienė. Šoka: Pelenė (Greta) – Auksė Mikalajūnaitė, Justina Vitkutė, Raquel Morla Garrido, Pamotė (Madam Leontina) – Aurimas Sibirskas, Gintaras Visockis, Madam Leontinos dukterys – Rima Panuškytė, Sandra Lavrenovaitė, Sandra Drodvilaitė, Viktorija Batvinytė, Princas (Gustavas) – Nerijus Juška, Tomas Kratkovskis, Gustavo brolis – Andrejus Janbekovas, Tomas Kratkovskis, Burtininkas – Aurimas Tiškevičius, Valerijus  Osadčenka.

Spektaklio premjera – lapkričio 18, 19 d. 18 val.