- Tomas Pabedinskas, Humanitarinių mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Istorija: 1975-ieji, pastatas Rotušės a. 1.
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
Ar atsimenate, kaip eidami pačia Kauno senamiesčio širdimi, Vilniaus gatve pro Kauno arkikatedrą baziliką, mintyse jau matydami prieš akis tuoj iškilsiančią miesto Rotušę, aplankėte dar vieną ryškų Kauno simbolį – Kauno fotografijos galeriją? Architektūrinio paveldo erdvė užpildyta šiuolaikinio meno turiniu, tikriausiai, priviliojo intriguojančios kultūrinės patirties ir prasmingo bendravimo galimybe. Tad nekeista, kad galerija šiandien sulaukia ir miesto svečių dėmesio, ir vienija įvairialypę nuolatinių lankytojų bendruomenę: jaunąją studentijos kartą, fotografus bei menu besidominčius kauniečius.
Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi esanti Kauno fotografijos galerija išgyveno įvairius laikotarpius ir keitėsi kartu su pačiu miestu, miestiečiais, bendra kultūrine aplinka. Vienas iš permainomis pažymėtų ir šiandien, atrodytų, spalvingiausių galerijos gyvavimo laikotarpių buvo XX a. dešimtasis dešimtmetis ar, kitaip tariant, šiandien vėl madingais tapę devyniasdešimtieji. Dabartinė retrospektyvi nostalgija iš tiesų veda į gana dramatišką įvairiomis prasmėmis galerijos veiklos laikotarpį.
Nauja: po 2009-ųjų rekonstrukcijos ekspozicijų erdvės tapo gerokai modernesnės.
"Kova už galerijos išlikimą vyko be taisyklių", – prisimena žinomas fotomenininkas Aleksandras Macijauskas. Kauno fotografijos galerijos įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas teigia, kad finansiniu, ekonominiu požiūriu aukso amžių galerija išgyveno nuo jos įkūrimo 1979 m. iki dešimtojo dešimtmečio pradžios. Tuo laikotarpiu čia veikė ne tik dabartinė ekspozicijų salė, bet ir keturios mažesnės parodinės erdvės rūsiuose, buvo įsikūrusios fotografų laboratorijos, vyko fotografijos kursai, kurie vėliau išaugo į netoliese Kumelių gatvėje įsikūrusią moksleivių fotografijos mokyklą.
Nepaisant matomumo tarptautiniame galerijų, leidėjų, kuratorių tinkle, Kauno fotografijos galerija išlieka artima ir atvira savo miestui.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę reikėjo ne tik išsaugoti galerijos patalpas, jos veiklos tęstinumą, bet ir formuoti naujas fotografijos meniškumo sampratas, išlaikyti fotografijos kaip meno statusą tuomet ypač dinamiškoje, Vakarų meno tendencijoms ir rinkai atsivėrusioje Lietuvos meno scenoje, į kurią žengė tarpdisciplininės šiuolaikinio meno formos. Devyniasdešimtieji kūrybine prasme buvo ne mažiau laukiniai nei to meto kasdienis gyvenimas, o anuometinės permainos bei atradimai atsispindėjo fotografijos galerijos parodose: dalis fotografų nekritiškai žavėjosi naujomis, patogiomis spalvotosios fotografijos technologijomis, galerija eksponavo akto žanro fotografijas, sukėlusias audringą konservatyvių miestiečių pasipiktinimą, ir organizavo "Išprotėjusios fotografijos" parodas.
Leidyba: Kauno fotografijos galerija neapsiriboja vien parodų organizavimu – jos leidžiami albumai sėkmingai pristatomi ir meno tarptautinėje rinkoje.
Vis dėlto, nepaisant dešimtojo dešimtmečio vertybinės ir meninės sumaišties, galerija išsaugojo ne vieną dešimtmetį kurtas tradicijas ir šiandien suteikia joms naujas formas bei kokybę, plečia savo veiklų įvairovę ir geografiją. Naujas galerijos veiklos etapas prasidėjo 2010 m., kai ji lankytojams atvėrė duris atsinaujinusi ir išplėtusi pagrindinę ekspozicijos erdvę.
Nuo pat galerijos gyvavimo pradžios vykusios edukacinės veiklos tradiciją tęsia meistriškumo pamokos, vedamos žinomų užsienio ir Lietuvos autorių, bendradarbiavimas su Kauno aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis jaunąją menininkų kartą. Kauno fotografijos galerija šiandien taip pat sėkmingai imasi fotografijos knygų ir albumų leidybos, už kurią sulaukia įvertinimo tarptautinėje fotografijos ledinių scenoje, veikia ir kaip rezidencijų namai užsienio autoriams, norintiems kurti Kaune, planuoja įtvirtinti tarptautinės meno leidinių mugės tradiciją.
Nepaisant matomumo tarptautiniame galerijų, leidėjų, kuratorių tinkle, Kauno fotografijos galerija išlieka artima ir atvira savo miestui. Ne vienus metus čia bendradarbiauja įvairių sričių menininkai, rengdami žurnalą Kaunui "Į", kuriame atrandamas vis kitas savitas Kauno miesto ir gyvenimo jame aspektas. Kauno fotografijos galerija kartu su nomadiška projektų erdve "Kabinetas", VDU Menų galerija 101 ir šiuolaikinio meno galerija POST mieste organizavo Galerijų savaitgalio renginius bei parodas, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerija "Meno parkas".
Deja, POST galerijos užsidarymas primena, kad Kauno kultūriniame žemėlapyje išlikę nedaug į šiuolaikinį meno lauką orientuotų galerijų, kurių ilga istorija leistų vadinti jas miesto simboliais, o veikla išliktų aktuali ir šiandien. Todėl, kaip pabrėžia dabartinis Kauno fotografijos galerijos vadovas, fotomenininkas Gintaras Česonis, "labai svarbu, kad bent šios kelios institucijos tęstų veiklą".
Ir iš tiesų – juk kaip tik šiandien mieste veikiančios meno institucijos lemia Kauno kultūrinį gyvenimą, apie kurį kalbėsime ir rašysime dar po kelių dešimtmečių. Galbūt dabartis nebus pažymėta nepažabotos permainų laikotarpio laisvės, bet kaip tik šiandienos meno lauko veikėjai gali sukurti nemažiau ryškų jau kito laiko veidą, o jų darbų tęstinumas – suteikti prasmingos laiko tėkmės ir atpažįstamo, savo miesto pojūtį kauniečiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...