Kelionių akimirkos – spalvų žemėlapiuose

  • Teksto dydis:

Kauno valstybinės filharmonijos erdvėse pristatoma tapytojos Audronės Unikauskienės kūryba. Parodoje "Distancija" – besibaigiančiais metais sukurti darbai, įamžinę kelionių patirtis.

Dailininkės pasirinktas parodos pavadinimas – "Distancija" – gali būti įvairiai aiškinamas. Atsitolinimas nuo objekto nėra vien optinis, tai gali būti ir minčių reflekcija (grįžus po kelionių). Šioje parodoje distancija ne visada ryški – kartais siekiama bent šiek tiek priartėti prie objekto, kad paaiškėtų jo elementai, kontūrai. Bet net kai objektas arti, sukuriamas distancijos įspūdis – bet kokį medžiagiškumą, faktūriškumą, apčiuopiamumą tirpdo abstrahavimas ir vaizdo miglotumas.

Realistiškumo naikinimas nėra vien tik stilistika, tai veikiau autorės samprata – suteikti erdvės fantazijoms, kad mintys eitų ten, kur neįžvelgia žmogaus akis (pavyzdžiui, "Baja. Nuskendęs miestas", "Sunkus krantas", "Salos galimybė" ir kt.). Konkrečiau, tai Italijos, Prancūzijos vietovės, kurios aplankytos arba ne sezono metu, arba nėra dar visuotinai atrastos turistų. Svetimos vietos fiksuojamos be didelės nuostabos, be žmonių ir be šurmulio.

Šioje parodoje distancija ne visada ryški – kartais siekiama bent šiek tiek priartėti prie objekto, kad paaiškėtų jo elementai, kontūrai.

Atrodo, kad šie vaizdai – efemeriški, prašalaičio žvilgsnyje užkliuvę tik akimirkai, tuoj išnyks, išliks tik regėjimai, įsivaizdavimai, kaip ta vieta atrodo. Kartais tos vietos lengvai nepasiekiamos, kaip vandenyno dugnan nugarmėję meno vertybės. Iš tiesų, kuo tyrinėjamas vaizdas toliau, tuo sunkiau nupasakoti būsenas, atmosferą, apskritai – visą aplinką. Bet toks tikslas masina. Be to, stebėtojams tokių vietų, vaizdų ir objektų daug kas žinoma iš geografinio smalsumo ar profesinio smalsumo. Todėl ir galima tokia prabanga – lėtai tyrinėti, ramiai panirti į atsiveriančią erdvę, kur atsiskleidžia meditacija ir apmąstymai.

Kelionės veikia savo kerais ir joms pasibaigus, ir vietovėms nutolus. Todėl ši distancija nurodo aiškią žinią: ji reikalinga kaip įkvėpimas ir kaip iškvėpimas, reikia ir įsitraukti, ir atsitraukti, kad pažintum vietą, laiką, pobūdį, atmosferą. Šioje tapyboje balansuojama ant matomumo ir nematomumo ribos, todėl ir publika, vaikštinėjanti po parodą, gali pasinaudoti distancija: prieiti arčiau kūrinių ir atsitolinti – pamatyti tapybos vaizdus iš įvairių rakursų ir tolių.

Kas: A.Unikauskienės paroda "Distancijos".

Kur: Kauno valstybinės filharmonijos parodų erdvėse.

Kada: veikia iki gruodžio 16 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių